Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-726/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-09-16
Bylos Nr.: 2A-726/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas, Marytė Mitkuvienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Plaga“
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-726/2013Procesinio sprendimo kategorija 42.11.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Plaga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4138-520/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Plaga“ ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja E. K. ir Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Plaga“ 2011-01-19 kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė nutraukti 2008-10-06 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PO 1/2008- 427 dėl esminio sutarties pažeidimo, įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos grąžinti 102428,11 Lt sumą, gautą pagal šią sutartį. Nurodė, kad 2008-02-23 R. U. personalinė įmonė „Plaga” (dabar UAB „Plaga”) pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą įsigyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, tenkančią bendrovės nuosavybės teise priklausančiam statiniui eksploatuoti. 2008-04-29 Vilniaus apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. 2.3-4960-(01), kuriuo nusprendė parduoti R. U. personalinei įmonei „Plaga” 3247 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią 52 523 kv. m ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio ribos žemės sklypo plane M 1:1000 pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-28, išsimokėtinai, pirkėjui iš karto sumokant 20 proc. nustatytos žemės pardavimo kainos, kitą sumą - per tolesnius keturiolika metų, pradedant mokėti antraisiais kalendoriniais metais po Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir nustatė, kad parduodamos žemės sklypo dalies kaina yra 275768 Lt. 2008-10-06 buvo sudaryta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PO 1/2008-427, pagal kurią R. U. personalinė įmonė „Plaga“ iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos, įsigijo 3247 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią 52 523 kv. m ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), už 275768 Lt. Iš šios kainos 55153,60 Lt suma buvo sumokėta jau sutarties sudarymo dieną, o likusią sumą pirkėjas įsipareigojo sumokėti iki 2022-01-15. Prie sutarties buvo pridėtas planas M 1:1000, kuris yra neatskiriama sutarties dalis, ir kuriuo nustatomos sklypo ribos, linijos, taškai. Sutarties 11 p. šalys patvirtino, kad minėtas turtas yra perduotas pirkėjui šia sutartimi, kuri kartu yra laikoma turto perdavimo-priėmimo aktu. Šalims pasirašius sutartį ir patvirtinus ją notarui, nuosavybės teisės į parduodamą turtą perėjo pirkėjui, t. y. ieškovui. CK 6.396 str. numato, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį turtą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype. Jeigu šių duomenų sutartyje nėra, tai sutartis negali būti notaro tvirtinama, o patvirtinta - negalioja. 2008-10-06 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. PO 1/2008-427 yra nurodyta, kad prie jos pridedamas planas yra neatskiriama sutarties dalis, o tai reiškia, kad jam keliami tokie patys reikalavimai kaip ir sutarčiai, t. y. žemės sklypo planas turi būti parengtas pagal teisės aktų reikalavimus ir jame turi būti visi žemės sklypo duomenys, kaip to reikalauja teisės aktai. Prie sutarties pateikiamas žemės sklypo planas neatitinka 2002-12-30 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių. 2003 m. rengiant planą trečiajam asmeniui E. K. (K.) dabar priklausanti aikštelė jau buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Kiemo aikštelės statybos metai yra nurodyti 1987 m., taigi ji tuo metu buvo ir turėjo būti pažymėta plane. Todėl, tuo atveju, jeigu atsakovas laikosi pozicijos, kad šis planas parengtas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 reikalavimus, tai jame besąlygiškai turėjo būti pažymėta kiemo aikštelė. Vilniaus miesto savivaldybės 2003-01-23 parengtame to paties sklypo plane, kurį pateikė atsakovas, yra aiškiai pažymėta kiemo aikštelė, todėl akivaizdu, kad žemėtvarkos skyrius, sudarydamas sandorį, pateikė ne tą planą arba netinkamai parengtą planą ir tuo būdu nenurodė privalomų duomenų apie parduodamą žemės sklypo dalį ir tuo suklaidino pirkėją. Prie 2008-10-06 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PO 1/2008-427 pridėtas planas M 1:1000 tėra tik bendraturčių susitarimas dėl perkamų ar išsinuomojamų valstybinės žemės sklypo dalių dydžių, parengtas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 2 p. reikalavimus. Prie sutarties pridedamas planas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimo Nr. 1442 redakcija) patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 p. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad trečiajam asmeniui E. K. (K.) priklausanti kiemo aikštelė yra neturintis aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinys ir todėl šios kiemo aikštelės eksploatacijai nereikalingas žemės sklypas. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo plane nebuvo išskirta kiekvienam statiniui (kiemo aikštelei išskirta nebuvo) eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis. Dėl šių plano M 1:1000 neatitikimų teisės aktams, planas negalėjo būti sudėtinė žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties dalis. Jeigu būtų nuspręsta, kad prie 2008-10-06 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PO 1/2008-427 pridėtas planas yra parengtas tinkamai, turėtų būti padaryta išvada, kad iš jo, kaip iš neatskiriamos sutarties dalies, turi kilti teisinės pasekmės, t. y. plane esančia informacija galima identifikuoti UAB „Plaga“ įsigytos žemės sklypo dalies vietą. 2002-12-30 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 53.6.4 p. nurodo, kad tuo atveju, kai nustatomas naudojimasis žemės sklypu, naudojama 4 lentelė. Ji pildoma bendraturčiams pageidaujant. Skiltyje „ind.“ nurodomi žemės sklypo dalių indeksai- raidės arba skaičiai, kuriais pažymėtos žemės sklypo dalys plano brėžinyje. Toje pačioje eilutėje įrašomas žemės sklypo dalies plotas kvadratiniais metrais. Priklausomai nuo to, ar žemė privati (privatizuojama), ar nuomojama (numatoma nuomoti), pildomos skiltys „privati“ arba „valstybinė“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimo Nr. 1442 redakcija) patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 8. p. numatė, kad kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams (bendraturčiams) parduodamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo žemės sklypo planą. 2003-02-16 plane yra aiškiai nurodyta, kokia sklypo dalis ir kuriam statiniui yra priskirta, todėl yra visiškai įrodyta, kurią sklypo dalį jis įsigijo. UAB „Plaga“ nusipirkta žemės sklypo dalis susideda iš sklypo dalių, M 1:1000 plane priskirtų UAB „Tosta“ ir G. V.. Sutarties 6 p. pardavėjas patvirtino, kad į perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, kad parduodamas turtas neareštuotas, jis nėra teisminio ginčo objektas, taip pat nėra jokių viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisėms į parduodamą turtą. Jam žemės sklypo dalis yra reikalinga verslui plėtoti. Jo pagrindinė veikla - plastmasinių detalių liejimas, todėl bendrovei yra gyvybiškai svarbu turėti tinkamą privažiavimą prie cecho, produkcijos krovimo sąlygas. Jam pradėjus ruoštis naudoti sklypą savo reikmėms (projektuoti cecho priestatą, įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę, statytis kitus kiemo inžinerinius statinius) paaiškėjo, kad įsigytoje žemės sklypo dalyje yra įregistruotas trečiajam asmeniui E. K. (K.) nuosavybės teise priklausantis inžinerinis statinys- kiemo aikštelė. Šis faktas apribojo jo galimybes savo nuožiūra, kaip savininkui, disponuoti ir naudotis įsigytos žemės sklypo dalimi. Kadangi E. K. (K.) priklausanti asfaltuota aikštelė dengia visą isigytą žemės sklypo dalį, todėl bet kokie veiksmai ar darbai su šia sklypo dalimi ar joje negalimi, nes darytų įtaką svetimai nuosavybei. Nei 2008-04-29 Vilniaus apskrities viršininko įsakyme Nr. 2.3-4960-(01), nei 2008-10-06 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. PO 1/2008-427 nebuvo nurodyta, kad tretieji asmenys turi kokių teisių ar pretenzijų į perkamą sklypą. Pagal VĮ „Registrų centras” duomenis jo nusipirktas daiktas yra apsunkintas trečiųjų asmenų teisėmis, o jis tokios situacijos nenumatė ir negalėjo protingai numatyti. Dėl tokio pažeidimo jo turtiniai interesai iš esmės yra suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų. Dėl šių priežasčių jis, vadovaudamasis CK 6. 217 str., CK 6.321 str., 6. 399 str., 6.334 str., mano, kad 2008-10-06 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PO 1/2008-427 turi būti nutraukta.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad R. U. personalinė įmonė „Plaga“ (dabar UAB „Plaga“) 2008-02-23 pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą įsigyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, tenkančią bendrovės nuosavybės teise priklausančiam statiniui eksploatuoti. UAB „Plaga“ 2008-10-06 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. PO 1/2008-42 įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise 3247 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 52523 kv. m ploto valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). UAB „Plaga“ nusipirkta žemės sklypo dalis susideda iš sklypo dalių, pažymėtų plane M l:1000 ir priskirtų UAB „Tosta“ ir G. V.. Sutarties neatskiriamoji dalis yra valstybinės žemės sklypo planas M l:1000, kuriame nebuvo išskirta parduodama žemės sklypo dalis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 redakcijos, galiojusios nuo 2004-11-18 (Žin., 2004, Nr. 167-6128), 2.14 p. numato, jog parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, suformuoti pagal žemės sklypų ribų specialiuosius planus, parduodami ar išnuomojami asmenims, pateikusiems prašymus parduoti ar nuomoti šiuos žemės sklypus, jei žemės sklypų ribų specialieji planai patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 21-617) įsigaliojimo dienos (2004-05-01). Tiek UAB „Tosta“, tiek ir G. V. pasirašė 2003-05-27 prašymą, kuriame prašė išnuomoti 52 523 kv. m ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 2003-02-16 A. M. parengtą planą, kuriame nurodyta kiekvienam pareiškėjui tenkanti ir suderinta žemės dalis, išreikšta kvadratiniais metrais. Toks susitarimas buvo sudarytas ir patvirtintas parašais 2003-02-16, t. y. iki minėto nutarimo įsigaliojimo datos, todėl parduodant R. U. personalinei įmonei „Plaga“ 3 247 kv. m ploto žemės sklypo dalį, buvo remiamasi jau sudarytu sklypo planu. Minėto nutarimo redakcijoje įtvirtinta, jog parduodamų ar išnuomojamų valstybės žemės sklypų dydžiai nustatomi pagal gyvenamojo namo, kito statinio ar įrenginio bendraturčių susitarimus dėl perkamų ar išsinuomojamų valstybės žemės sklypo dalių dydžių, jeigu šie susitarimai kartu su prašymais parduoti ar išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybės žemės sklypą buvo pateikti iki šio nutarimo įsigaliojimo. Sutarties 1 p. įtvirtina sutarties objektą, t. y. jame nurodoma, kad pardavėjas, vadovaudamasis Vilniaus apskrities viršininko 2008-01-11 įsakymu Nr. 2.3-104-(01), parduoda, o pirkėjas perka 3 247 kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią 52 523 kv. m ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutartyje nėra nurodomos konkrečios perkamo sklypo dalys. Ieškovas netinkamai ieškinyje nurodė, kad 2003-08-21 Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išraše kiemo aikštelės, priklausančios E. K. (K.), nėra. Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išraše nurodyta, kad įrašas apie kiemo aikštelę, priklausančią E. K. (K.), galioja nuo 2006-04-25, todėl prie sutarties pridėtas žemės sklypo planas atitinka 2002-12-30 Žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles. Kiemo aikštelė negali būti laikomas pagrindiniu įrenginiu. Po ja negali būti formuojamas žemės sklypas, o tokio įrenginio savininkas neturi teisės nuosavybės teise įsigyti valstybinės žemės po šiuo antraeiliu įrenginiu. Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P01/2008-427 buvo sudaryta įsigyti nuosavybės teise valstybinės žemės. Trečiajam asmeniui E. K. (K.) nuosavybės teise priklausantis inžinerinis statinys (kiemo aikštelė) netrukdo ieškovui naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Su E. K. (K.) yra sudaryta tik 3 703 kv. m valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartis. UAB „Plaga“, prieš pasirašydama sutartį, turėjo galimybę susipažinti su sutarties projektu ir jos neatskiriama dalimi žemės sklypo planu M l:1000 bei išnagrinėti esamą padėtį vietovėje bei priimti sprendimą pasirašyti arba nepasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė ir grąžino ieškovui UAB „Plaga“ 1758 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį 2011-01-17 mokėjimo nurodymu Nr. 3180 AB DNB banke bei priteisė valstybei iš ieškovo UAB „Plaga“ 44,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Teismas nurodė, kad Valstybinės žemės sklypo dalis ieškovui buvo parduota, 2008-04-29 Vilniaus apskrities viršininkui priėmus įsakymą Nr. 2.3-4960-(01), kuriame nurodyta, kad tenkinamas ieškovo 2008-02-23 prašymas ir parduodama ieškovui 3 247 kv. m ploto žemės sklypo dalis, esanti 52 523 kv. m ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio ribos žemės sklypo plane M 1:1000 pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-28. Iš šio įsakymo matyti, kad ieškovui buvo parduota ta žemės sklypo dalis, kurią nuomojo 2006-02-28 Valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu UAB „AD Baltic“, iš kurios ieškovas 2007-12-21 įsigijo statinius: garažą ir slėptuvę. Iš 2006-02-28 Valstybinės žemės nuomos sutarties matyti, kad joje nenurodyta konkreti nuomojamos sklypo dalies vieta, t. y. nurodyta, kad nuomojama 3 247 kv. m žemės sklypo dalis, esanti 52 523 kv. m ploto valstybinės žemės sklype. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties 16 p. buvo nurodyta, kad žemės sklypo planas M 1:1000 yra neatskiriama šios sutarties dalis. Iš šio žemės sklypo plano matyti, kad jis yra sudarytas 2003-02-18, šiame plane yra nurodyti žemės sklypo naudotojai, žemės sklype esantys statiniai. Šiame plane taip pat yra nurodoma, kokius žemės sklypo plotus naudoja statinius žemės sklype turintys asmenys. Plane ieškovas nėra nurodytas. Teismas nurodė, kad byloje buvo išsiaiškinta, kad ieškovas įsigijo statinius, kurie plane nurodyti kaip priklausantys G. V. (šio asmens pavardė teismo sprendime nurodoma, remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis) ir UAB „Tosta“. Šiame plane nurodyta, kad G. V. atskirai naudoja 2 874 kv. m, UAB „Tosta“ – 1 488 kv. m (nurodytos konkrečios teritorijos), ir nurodyta, kad G. V. bendrai su kitais asmenimis naudoja 195 kv. m žemės sklypo plotą, pažymėtą indeksais 18, 19, o UAB „Tosta“ - 91 kv. m žemės sklypo plotą, pažymėtą indeksu 18. Žemės sklypo plane taip pat nurodyta, kad trečiasis asmuo E. K. atskirai naudoja 3 491 kv. m žemės sklypo plotą, bendrai - 212 kv.m žemės sklypo ploto, pažymėto indeksu 18. Pagal bylos duomenis ieškovas įsigijo UAB „Tosta“ priklausiusį garažą, plane pažymėtą MN12/1488, slėptuvę, kuri nuosavybės teise priklausė G. V., plane pažymėtą 11(2)/1309. G. V. nuosavybės teise priklauso pastatas, plane pažymėtas MN, t. y. ieškovui perėjo nuosavybė ne į visus G. V. priklausiusius pastatus. Tai, kad minėtame plane nurodytos vietos, kuriomis naudojosi UAB „Tosta“ ir G. V., kiti asmenys, teismo vertinimu nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teisėmis įgijo konkrečioje vietoje esančią žemės sklypo dalį (dalis), t. y. įgijo nuosavybėn realiąją sklypo dalį. Pagal sutartį ieškovas įgijo idealiąją žemės sklypo dalį, t. y. žemės sklypo dalį, kuri jam priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kaip kad tai numato CK 4.72 str., 4.73 str. 1 d. Teismas nurodė, kad ieškovas byloje nepateikė įrodymų, jog sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota jo nuosavybės teisė į konkrečioje vietoje esančias žemės sklypo dalis. Nagrinėjamoje byloje buvo pateikti įrodymai, kad minėtame žemės sklypo plane nėra pažymėta, jog trečiajam asmeniui E. K. (K.) nuosavybės teise priklauso kiemo aikštelė, kurios dydis yra 18 148 kv. m., t. y. aikštelė, kuri apima plane pažymėtą plotą indeksu 18. Taip pat dalis aikštelės yra prie pat ieškovui nuosavybės teise priklausančio pastato, kuris anksčiau priklausė UAB „Tosta“, UAB „AD Baltic“, ieškovas nurodo, kad šioje vietoje nori statyti priestatą, įsirengti automobilių stovėjimo aikštelę, privažiavimą (plane, esančiame b. l. 183, T. 2, ta vieta pažymėta geltona spalva su mėlynais brūkšneliais). Taip pat šiame plane yra aiškiai nurodyti ieškovui nuosavybės teise priklausantys pastatai, ieškovo nurodoma jo naudojama žemė. E. K. nuosavybės teisę į kiemo įrenginius ir jų aikštelę, įgijo 2002-09-16 pirkimo-pardavimo sutarties ir 2002-10-07 priėmimo-perdavimo akto pagrindu, 2007-11-16 buvo atlikti kiemo statinių kadastriniai matavimai ir t. y. į Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo įrašyta, jog E. K. minėta pirkimo-pardavimo sutartimi yra įsigijęs 18 148 kv. m ploto aikštelę.

Teismas nurodė, kad ieškovas ieškiniu neginčija sutarties sąlygų, neprašo sutartį pakeisti, pripažinti negaliojančia visą ar jos dalį. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kurios sudaro ieškinio pagrindą, pateikti įrodymai, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą dėl Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo dėl esminio sutarties pažeidimo, nes ieškovas neįrodė, kad atsakovas pažeidė esminę minėtos sutarties sąlygą (sąlygas).

Teismas nurodė, kad ieškovas nuosavybės teisę į nupirktą daiktą įregistravo Nekilnojamojo turto registre, nereiškė jokių pretenzijų pardavėjui dėl turto neperdavimo, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovas (pardavėjas) savo pareigą perduoti parduotą daiktą įvykdė tinkamai (CK 6.398 str. 2 d.). Teismo vertinimu byloje dalyvaujančių asmenų pateikti įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas (pardavėjas) perdavė ieškovui (pirkėjui) netinkamos kokybės daiktą ir dėl to turi būti taikomos CK 6.334 str. taisyklės, t. y. ieškovas turi teisę reikalauti atsisakyti sutarties (CK 6.399 str.).

Teismo vertinimu, ieškovo argumentai, kad jam pagal sutartį buvo perduotas daiktas – žemės sklypo dalis, kurioje yra trečiojo asmens nekilnojamasis turtas, t. y. visą jam parduotą žemės sklypo dalį užima trečiojo asmens nekilnojamasis turtas, ir todėl jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, kad ieškovas negavo to, ko jis tikėjosi sudarydamas sutartį ir kad šios aplinkybės pagrindžia jo reikalavimą nutraukti sutartį, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas sutartimi neįgijo konkrečioje vietoje esančios sklypo dalies ir tą sudarydamas sutartį žinojo, nes žemės sklypo plane, kuris buvo priedas prie sutarties, ieškovo jokia konkreti sklypo dalis nenurodyta, o ieškovas nėra įgijęs visų G. V. nuosavybės teise priklausiusių pastatų, plane nenurodyta, kokios konkrečios sklypo dalys priskirtos kiekvienam G. V. priklausiusiam pastatui tuo metu, kai buvo sudaromas sklypo planas. Teismas nurodė, kad ieškovas neturėjo pagrindo tikėtis, kad perka realiąją žemės sklypo dalį, t. y. tą dalį, kurią jis nurodo, kad naudoja savo reikmėms. Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygose net nėra nurodyta, kiek ieškovas įgijo žemės, kurią jis gali naudoti atskirai nuo kitų bendrasavininkių, kiek įgijo žemės, kurią turi naudoti bendrai su kitais bendrasavininkiais. Taigi ieškovas sudarydamas sutartį, žinojo, kad perka idealiąją dalį. Be to, ieškovas nepagrįstai teigia, kad jo nurodoma žemės sklypo dalis, kuria jis dabar naudojasi, yra užimta trečiajam asmeniui priklausančia aikštele, nes žemė po ieškovui nuosavybės teise priklausančiais pastatais, kitos žemės sklypo dalys, kurias jis yra nurodęs plane, esančiame b. l. 183, T. 2, nėra užimtos trečiojo asmens kiemo įrenginiais, pats ieškovas nurodo, kad yra užimta tik dalis žemės, esančios prie jo vieno pastato. Trečiojo asmens E. K. nuosavybės teise įregistruota aikštelė neužima viso 52 523 kv. m žemės sklypo ploto, kurio dalis (3 247 kv. m), buvo parduota ieškovui. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad kitiems žemės sklypo bendraturčiams buvo parduotos tokio dydžio žemės sklypo dalys, kad ieškovui nebeliko jo nusipirktos žemės sklypo dalies, kad kiti bendraturčiai pareiškė pretenzijas į ieškovui parduotą idealiąją dalį, kad visiems bendraturčiams neužtenka žemės pagal nusipirktas dalis. Kaip jau buvo minėta, ieškovas žemės sklypo dalį įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise ir tai aiškiai buvo nurodyta sutartyje. Ieškovas nėra nuginčijęs pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, kurioje nurodyta jam parduota idealioji dalis, tuo pagrindu, kad ji buvo nustatyta neteisingai.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-560-01 buvo nustatyta UAB „AD Baltic“ dalis – 3 247 kv. m, tačiau taip pat nebuvo nustatyta konkreti šios dalies vieta visame sklype. Iš bylos medžiagos matyti, kad dalys buvo nustatomas, atsižvelgiant į pastatų savininkų nuomonę. Ieškovas nusipirko tokio žemės sklypo, koks buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, dalį. Parduodamo žemės sklypo dalis atitiko pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas (CK 6.327 str. 1 d.). Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyti duomenys apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, parduoti idealiąją žemės sklypo dalį nedraudžia įstatymai. Ieškovui taip pat buvo žinoma arba turėjo būti žinomi Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenis apie bendrasavininkiams priklausančius statinius, įrenginius, iš jų ir E. K. (K.) aikštelę, esančius sklype, kurio dalį, kaip pastatų savininkas, siekė įsigyti, todėl teigti, kad sudarant sutartį nuo ieškovo buvo nuslėptos aplinkybės ar jis buvo suklaidintas, nėra pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Plaga“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011-12-30 sprendimą, ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė ar prie pirkimo-pardavimo sutarties pridėtas planas M 1:1000 atitinka teisės aktų reikalavimus.

2. Teismas, spręsdamas dėl įsigytos žemės sklypo dalies vietos, nesivadovavo ieškovo pateiktais įrodymais.

3. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovo nusipirktas daiktas yra apsunkintas trečiųjų asmenų teisėmis ir tokios situacijos ieškovas nenumatė ir negalėjo protingai numatyti, todėl yra pažeisti ieškovo turtiniai interesai, kas nulėmė esminį sutarties pažeidimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame teismo sprendime nurodytais motyvais ir nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. U. personalinė įmonė „Plaga“, kurios teises ir pareigas yra perėmusi UAB „Plaga“ 2008 m. spalio 6 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/2008-42 pagrindu įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise 3247 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį, esančią 52523 kv. m ploto valstybinės žemės sklype (Kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), už 275 768 Lt. Sutarties sudarymo dieną ieškovas sumokėjo 55153,60 Lt, o likusią sumą įsipareigojo sumokėti iki 2022 m. sausio 15 d. Pagal šalių pasirašytos sutarties 11 punktą susitarta, kad minėtas turtas yra perduotas ieškovui sutartimi, kuri laikoma kartu ir turto perdavimo-priėmimo aktu. 2008 m. balandžio 29 d. Vilniaus apskrities viršininkui priėmus įsakymą Nr. 2.3-4960-(01), kuriame nurodyta, kad tenkinamas ieškovo 2008 m. vasario 23 d. prašymas ir parduodama ieškovui 3247 kv. m ploto žemės sklypo dalis, esanti 52523 kv. m ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio ribos žemės sklypo plane M 1:1000 pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-28.

Ginčas byloje kilo dėl to, kad ieškovo teigimu jam nebuvo atskleista visa informacija sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė ar prie pirkimo-pardavimo sutarties pridėtas planas M 1:1000 atitinka teisės aktų reikalavimus. Apelianto teigimu, žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama sutarties dalis, suklaidino pirkėją, nes jame turėjo būti nurodyti visi žemės sklypo duomenys kaip to reikalauja teisės aktai. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutikti negali. Bylos duomenimis, UAB „Plaga“ nupirkta žemės sklypo dalis susideda iš sklypo dalių, pažymėtų plane Ml: 1000 ir priskirtų UAB „Tolsta“ ir G. V.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 redakcijos, galiojusios nuo 2004-11-18 (Žin., 2004, Nr. 167-6128), 2.14 punktu, kuriame numatyta, jog parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, suformuoti pagal žemės sklypų ribų specialiuosius planus, parduodami ar išnuomojami asmenims, pateikusiems prašymus parduoti ar nuomoti šiuos žemės sklypus, jei žemės sklypų ribų specialieji planai patvirtinti iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 21-617) įsigaliojimo dienos (2004-05-01). Minėtame nutarime nurodyta, kad parduodamų ar išnuomojamų valstybės žemės sklypų dydžiai nustatomi pagal gyvenamojo namo, kito statinio ar įrenginio bendraturčių susitarimus dėl perkamų ar išsinuomojamų valstybės žemės sklypo dalių dydžių, jeigu šie susitarimai kartu su prašymais parduoti ar išnuomoti naudojamą kitos paskirties valstybės žemės sklypą buvo pateikti iki šio nutarimo įsigaliojimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad planas, esantis prie Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties patvirtina viso sklypo, kurio idealiąją dalį įsigijo UAB „Plaga“ kartu su kitais bendrasavininkiais, ribas. Kiekvienam savininkui nuosavybės teise valdyto žemės sklypo ribos nebuvo nurodomos. Kaip teisingai nurodė teismas, ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota jo nuosavybės teisė į konkrečioje vietoje esančias žemės sklypo dalis.

Nors apeliantas skunde nurodo, kad žemės sklypo plane nebuvo išskirta kiekvienam statiniui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, tačiau sutarties 1 punkte nurodyta, kad pardavėjas, vadovaudamasis Vilniaus apskrities viršininko 2008-01-11 įsakymu Nr. 2.3-104-(01), parduoda, o pirkėjas perka 3247 (trijų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt septynių) kv. m ploto žemės sklypo dalį, esančią 52523 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini). Nurodyta sutarties sąlyga patvirtina, kad šalys nebuvo susitarusios dėl konkrečių perkamo sklypo dalių ar ribų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtame plane nurodytos vietos, kuriomis naudojosi UAB „Tosta“ ir G. V., kiti asmenys, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teisėmis įgijo konkrečioje vietoje esančią žemės sklypo dalį (dalis), t. y. įgijo nuosavybėn realiąją sklypo dalį. Pagal sutartį ieškovas įgijo idealiąją žemės sklypo dalį, t. y. žemės sklypo dalį, kuri jam priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kaip kad tai numato CK 4.72 str., 4.73 str. 1 d. Ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota jo nuosavybės teisė į konkrečioje vietoje esančias žemės sklypo dalis.

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) tarpusavio derybų būdu ir laisva valia sprendžia sudaryti konkrečią sutartį ar jos nesudaryti ir, jeigu sudaryti, tai kokiomis sąlygomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatytų aplinkybių pagrindu galima daryti išvadą, kad UAB „Plaga“ sutartimi neįgijo konkrečioje vietoje esančio sklypo dalies ir tą sudarydamas sutartį žinojo. Kita vertus, šalių pasirašytos sutarties sąlygose nėra nurodyta, kiek UAB „Plaga“ įgijo žemės, kurią gali naudotis atskirai nuo bendrasavininkių, bei kiek įgijo žemės, kurią turi naudotis bendrai su kitais bendrasavininkiais. Vadovaujantis CK 4.81 straipsnio reglamentuojančio naudojimosi namais, butais ir kitais nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, tvarką, ieškovas turi teisę kartu su kitais bendraturčiais tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi sklypu, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė, kad ieškovo nusipirktas daiktas yra apsunkintas trečiųjų asmenų teisėmis ir tokios situacijos ieškovas nenumatė ir negalėjo protingai numatyti, todėl yra pažeisti ieškovo turtiniai interesai, kas nulėmė esminį sutarties pažeidimą. Su šiuo apelianto argumentu teisėjų kolegija sutikti negali. Pagal šalių pasirašytos sutarties dėl valstybinės žemės pirkimo, 6 punkto nuostatas, pardavėjas patvirtino, kad į parduodamas 3247 kv. m ploto žemės sklypo dalis, tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, kad parduotas turtas nėra areštuotas, jis nėra teisinio ginčo objektas, taip pat nėra jokios viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie galėtų turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisėms į parduodamą turtą. Nagrinėjamos bylos atveju, valstybinės žemės sklypo pirkimą-pardavimą įformino sutartimi, kuri ir patvirtino nekilnojamojo daikto perdavimo–priėmimo faktą. Ieškovas nuosavybės teisę į nupirktą daiktą įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Bylos duomenimis, ieškovas jokių pretenzijų dėl turto nereiškė, todėl laikytina, kad ieškovas pareigą perduoti turtą įvykdė. Pažymėtina, kad ieškovas prieš pasirašydamas minėto nekilnojamojo daikto pirkimo sutartį turėjo teisę susipažinti su sutarties projektu ir jos neatskiriama dalimi žemės sklypo planu Ml:1000 bei išnagrinėti esamą padėtį vietovėje bei priimti sprendimą pasirašyti arba nepasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje dalyvaujančių asmenų pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovas perdavė ieškovui (pirkėjui) netinkamos kokybės daiktą ir tai sudaro esminį sutarties pažeidimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir laiko, kad sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Dėl kitų apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėAlgirdas GailiūnasMarytė Mitkuvienė