Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant ieškovei V. K., jos atstovei advokatei Nijolei Raulušaitienei, išvadą teikiančios institucijos Varėnos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. 2013-10-16 patikslintą ieškinį atsakovui M. K., išvadą teikiančiai institucijai Varėnos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei bei atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant ieškovės kaltei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė patvirtino, kad ji kreditorinių įsiskolinimų, išskyrus įsiskolinimą AB Ūkio bankui pagal 2011-08-17 susitarimą prie 2008-08-11 Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutarties Nr. T808046195, neturi. Apie atsakovo kreditorinius įsiskolinimus ieškovė duomenų neturi.

Ieškovė palaikė savo patikslinto ieškinio reikalavimus, atsakovo priešieškinio reikalavimų nepripažino. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jos sūnus M. K. pirmus metus mokosi Alytaus profesinėje mokykloje, 400 litų išlaikymo suma jam nebus per didelė, nes yra kelionės išlaidos, išlaidos maistui, bendrabučiui, internetui, mokslo priemonėms ir kt. Ieškovė paaiškino, kad ji dirba bibliotekoje ir gauna 1001 Lt atlyginimą į rankas. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas 2011 ir 2012 metais prie vaiko išlaikymo neprisidėjo nė kiek, vieną kartą davė 100 Lt.

Atsakovas M. K. savo poziciją išdėstė priešieškinyje, kuriuo prašo jo ir ieškovės santuoką nutraukti dėl ieškovės V. K. kaltės, palikti pavardes K., K., nustatyti nepilnamečio sūnaus M. K. gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su motina V. K., priteisti iš jo išlaikymą M. K. po 150 litų per mėnesį, keturių kambarių buto ir ¼ dalį ūkinio pastato dalies nuosavybę padalinti po ½ dalį atsakovui ir ieškovei, nustatyti naudojimosi tvarką patalpomis tarp šalių bei įpareigoti ieškovę netrukdyti naudotis rūsio patalpa ir grąžinti nuo rūsio lauko durų raktus.

Atsakovas tvirtino, kad jis kreditorių neturi.Atsakovas M. K. į 2013-08-26 parengiamąjį teismo posėdį, 2013-10-09 ir 2013-11-05 teismo posėdžius neatvyko ir naujesnės bei išsamesnės savo pozicijos byloje nagrinėjamais klausimais neišreiškė. Rašytinių atsiliepimų į ieškovės pradinį ieškinį, du patikslintus ieškinius nėra pateikęs.

Bylos nagrinėjimo metu apklaustas nepilnametis M. K. paaiškino, kad norėtų gyventi su mama, dabar mokosi Alytaus profesinėje mokykloje, į namus grįžta savaitgaliais. M. K. paaiškino, kad tėtis šiuo metu ir pastaruosius dvejus metus prie jo išlaikymo neprisideda.

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė rašytinę išvadą, kurioje nurodė, kad tikslinga nepilnamečio M. K., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina V. K., tikslinga priteisti išlaikymą iš tėvo M. K. po 400 litų per mėnesį bei 7200 litų išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius du metus. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad V. K. ir M. K. šeima, iki šios santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme, nebuvo žinoma. M. K., po pranešimo apie bylos iškėlimą gavimo, 2013-05-14 užsiregistravo Alytaus teritorinės darbo biržos Varėnos skyriuje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai, priešieškinis atmestinas.

Ieškovė ir atsakovas 1985-07-27 sudarė santuoką. Tai patvirtina santuokos liudijimas III-OK No. 344645 (b. l. 8).

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), yra M. K. ir V. K. sūnus. Tai patvirtina gimimo liudijimo AC Nr. 041207 kopija (b. l. 12).

Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 92,88 kv. m. bendro ploto keturių kambarių butas Nr. 6, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini). Šio buto savininku 1992-04-02 pirkimo pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 pagrindu įregistruotas M. K., gim. (duomenys neskelbtini). M. K. taip pat yra registruotas ¼ dalies ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Varėnos r. sav., (duomenys neskelbtini) (objektui adresas nesuteiktas) savininku. Nuosavybę jis įgijo 1992-04-01 pirkimo pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374. Šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašai (b. l. 17, 124 bei 18-25, 125-131).

Jau po civilinės bylos Nr. 2-451-547/2013 iškėlimo, 2013-05-08 Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu M. K. tapo keturių žemės sklypų naudotoju. Tai patvirtinama Nekilnojamojo turto registro išrašais (b. l. 132, 133, 134, 135-136).

V. K. 2003-12-17 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra įgijusi nuosavybę į dalis žemės sklypų, pastatų, kitų statinių, esančių Varėnos r. sav., Varėnos sen., (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašai (b. l. 26-27, 28-29, 30-33, 34-35).

Nei M. K., nei V. K. neturi savo vardu registruotų transporto priemonių. Tai patvirtina VĮ „Regitra“ pažymos (b. l. 14, 15).

Byloje yra pateikta V. K., gim. (duomenys neskelbtini) darbo knygelės, socialinio draudimo pažymėjimo kopijos (b. l. 78-79, 80-81). Darbo knygelėje, socialinio draudimo pažymėjime yra duomenys apie V. K. įsidarbinimus ir atleidimus iš darbo. Iš darbo knygelės matyti, kad V. K. iš esmės nepertraukiamai dirbo laikotarpiu nuo 1983-08-22 iki 1992-05-04 (1984-05-07 ir 1986-01-20 ieškovei gimė du sūnūs). Po beveik metų pertraukos, V. K. iš esmės nepertraukiamai dirbo laikotarpiu nuo 1993-04-01 iki 2004-05-31 (1996-11-05 ieškovei gimė sūnus). Vėliau, po 2004 m. pasikeitus teisiniam reguliavimui, socialinio draudimo pažymėjimai apie priėmimus į darbą ir atleidimus nebuvo pildomi, todėl duomenų šiame dokumente apie V. K. įsidarbinimą nėra.

Šiuo metu V. K. darbdavys yra (duomenys neskelbtini) viešoji biblioteka, V. K. gauna 1001,50 Lt atlyginimą per mėnesį (po mokesčių atskaitymo, „į rankas“). Tai patvirtina 2013-02-19 pažyma (b. l. 36).

M. K. laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2013-10-31 buvo įsidarbinęs vieną kartą UAB „V. m.“, dirbo daugiau kaip du mėnesius nuo 2011-09-01 iki 2011-11-09.

M. K. nuo 2013-05-14 yra įregistruotas Alytaus teritorinės darbo biržos Varėnos skyriuje. Tai patvirtina M. K. išduotos atmintinės kopija (b. l. 68).

Faktą, kad 2013-03-25 tarp V. K. ir M. K. įvyko konfliktas patvirtina Varėnos policijos komisariato 2013-03-27 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 106-107). Nutarime yra nustatyta, kad 2013-03-25 M. K. veiksmuose nebuvo nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime yra nustatyta, kad M. K. 2013-03-25 būdamas neblaivus atėjo į (duomenys neskelbtini) laisvalaikio ir pramogų centrą, girdint kitiems koliojo V. K. necenzūriniais žodžiais, priekaištavo dėl neištikimybės, tačiau V. K. ir nepilnamečio sūnaus M. K. nesužalojo, spynos nesugadino. Byloje duomenų apie Varėnos policijos komisariato 2013-03-27 nutarimo apskundimą nėra.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Byloje yra nustatyta, kad atsakovas dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, ilgą laiką nedirba, neturi savarankiškų pajamų ir neprisideda savo lėšomis prie šeimos išlaikymo. Be to jis yra ūmaus būdo, dėl to ieškovė buvo priversta kreiptis į policiją. Tad visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti , kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Išnagrinėjus bylą galima konstatuoti, kad šalių šeima yra iširusi galutinai ir atkurti šeimyninių santykių galimybių nėra. Laikytina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis vartodamas alkoholį, sudaro nepakeliamas bendro gyvenimo sąlygas ir pastaruoju metu materialiai nesirūpina šeima ir nepadeda jos išlaikyti( LR CPK 3.60 str.3d.).

Atsakovas priešieškiniu taip pat prašė santuoką nutraukti, pripažinus, kad ji iširo dėl ieškovės kaltės, nurodė, kad ieškovė yra neištikima, nevykdo šeimyninių pareigų, trūksta pagarbos ir lojalumo stoka, jos nerūpestingas ir neatsakingas požiūris į šeimą. Tačiau atsakovas neįrodė tokių aplinkybių. LR CPK 178 str. nurodo, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas negali savo išvadų pagrįsti tik atsakovo išdėstytomis frazėmis priešieškinyje.

M. K., gim. (duomenys neskelbtini) yra pasirašęs 2013-11-05 rašytinį dokumentą, kuriame jis pareiškė, kad po santuokos nutraukimo norėtų gyventi su mama. Ieškovė taip pat prašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nurodė, kad jos santykiai su sūnumi yra normalūs, jie bendrauja sutaria, ji rūpinasi vaiku, jo mokslais, jo sveikata, drabužiais ir kitais klausimais. Atsakovas neprieštaravo, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

Vaiko interesus labiausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina, nes tokia vaiko nuomonė, o taip pat ir nustatytos byloje aplinkybės patvirtina, kad iš esmės vaiko tėvas yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir jo priežiūros.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Vadovaujantis LR CK 6.461 str. 2. d. įtvirtintomis nuostatomis ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką išlaikymo bylose būtinu nepilnamečio išlaikymo dydžiu pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, t. y. 800,00 Lt, kurį privalo teikti abu tėvai proporcingai vaikų poreikiams ir savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis ir tobulėti sąlygas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma yra pagrįsta. Atsakovas nurodė esąs bedarbis šiuo metu ir galintis mokėti tik po 150,00 Lt kas mėnesį sūnui.

LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai yra turtinės asmeninės prievolės, kurių vykdymo atsisakyti negalima. Pažymėtina, kad sunki vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra pagrindas juos atleisti nuo išlaikymo prievolės, kadangi nepilnametis yra nedarbingas, tėvų teikiamas išlaikymas gali būti vienintelis jo gyvenimo šaltinis, todėl išlaikymas gali būti priteisiamas ir iš tėvų, kurie gauna minimalias pajamas ar jų neturi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystimuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004 yra nurodęs, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo.

Teismų praktikoje neretai pasitaiko kai tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus yra nevienodos, todėl LR CK 3.192 str. 3 d. yra numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi didesnes

pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikams išlaikyti.

Ieškovės nurodyti sūnaus poreikiai yra realūs ir atitinkantys jo amžių. Jau ilgą laiką ieškovė viena rūpinasi sūnaus išlaikymu, o atsakovas, naudodamasis faktu, jog jis nedirba, vengia teikti savo sūnui išlaikymą. Nors atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovo sveikata būtų bloga, jog jis negalėtų susirasti darbo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra ligotas, neįgalus asmuo. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė šiuo metu dirba ir gauna minimalias, tačiau nuolatines pajamas, neleidžia teigti, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi nekilnojamojo turto, tačiau nei vienas, nei kitas neturi jokių santaupų. Todėl teismas daro išvadą, kad šalių, vaiko tėvų, turtinė padėtis yra labai panaši, tad ir pareigą išlaikyti vaiką, jie turi vykdyti lygiomis dalimis. M. K. jau yra septyniolikos metų, jis mokosi, tad jo poreikių patenkinimui per mėnesį tikrai yra reikalinga 800 Lt suma, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 400 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymui.

Ieškovė nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistinas lėšas tvarko uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190 str. 1 d.).

Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams. (CK 3.203 str.).

LR CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Vadovaujantis šia norma tenkintinas ir ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už dvejus metus. Atsakovas nepateikė neginčijamų įrodymų, jog jis teikė išlaikymą sūnui. Teisme apklaustas vaikas parodė, kad jo išlaikymu rūpinasi pastaruoju metu tik motina. Tėvas prie išlaikymo neprisideda. Ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą po 300 Lt už dvejus metus. Teismas laiko, kad tokios išlaidos vaikui buvo pagrįstos, jos tikrai nėra ir negali būti pripažintos per didelėmis, todėl šis reikalavimas tenkintinas. Priteisti išlaikymo įsiskolinimą 300 Lt x 24 mėn. = 7200 Lt.

V. K. ir AB Ūkio bankas yra sudarę 2011-08-17 susitarimą prie 2008-08-11 Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutarties Nr. T808046195 (b. l. 46). Iš šio susitarimo matyti, kad V. K. naudojasi jai suteiktu kredito limitu, o tai prilygsta vartojimo kredito suteikimui.

Ieškovė pripažino, kad pagal šią sutartį susijusios skolinės prievolės turi likti jos asmenine prievole grąžinti kreditą.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata kyla iš bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiškumo principo - nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą, negu jų turi kitas.

Vadovaujantis LR CK 3.117 str. 1 d., preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp sutuoktinių iš esmės ginčas kyla dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto keturių kambarių buto Nr. 6, įregistruoto nekilnojamojo turto registre, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 92,88 kv.m., vidutinė rinkos vertė 11 800 Lt, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone ir ¼ pastato ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalies vertė yra 2600 Lt, padalijimo.

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis). VĮ „Registrų centro“ duomenimis, šalys savo vardu kaip bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę yra įgiję keturių kambarių butą, įregistruotą nekilnojamojo turto registre, es. Dvaro g. 3, Gudžių kaime, Varėnos rajone ir ¼ pastato ūkinio pastato. Iš esmės santuokos metu kaip bendras turtas buvo įgytas tik šis turtas, kurį šalys ir siekia šioje byloje pasidalinti ir nustatyti naudojimosi tvarką.

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad bendras gyvenimas su atsakovu yra neįmanomas, todėl ji siekia pasidalinti turimą būstą taip, kad liktų kuo mažiau bendro naudojimo patalpų, kad gyvenimas būtų izoliuotas tiek jai su vaiku, tiek atsakovui. Ieškovė nurodė, kad įmanoma naudotis atskirais įėjimais, todėl ir prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal jos pasiūlytą variantą patikslintame pareiškime. Atsakovo variantas yra nevykęs, kadangi patalpos yra išdėstytos ir pirmame, ir antrame aukšte ir tokiu būdu neįmanoma būtų jų atskirti ir naudotis izoliuotai. Ieškovė paaiškino, kad padalinus pagal jos variantą, ji neturėtų virtuvės ir WC patalpos, tačiau įsirengti virtuvę ir WC yra galimybė antrame aukšte, o atsakovui pirmame aukšte nebūtų vonios, tačiau ją taip pat įmanoma įsirengti pirmame aukšte, patalpų tam pakaktų. Taip dalinti buto patalpas ieškovė siūlo ir todėl, kad toks yra nusistovėjęs naudojimasis butu: 6-10 patalpa yra pilnamečio sūnaus Irmanto kambarys, kuriuo jis naudojasi ir dabar, ieškovė ir nepilnametis sūnus Martynas naudojasi kambariais 6-12 ir 6-11. Nors dalijant buto patalpas pagal ieškovės pasiūlytą variantą jai tektų kiek didesnė dalis, nei atsakovui, tačiau atsižvelgtina į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis sūnus, o taip pat į tai, kad ieškovė daugiau skiria išlaidų būsto išlaikymui. Kadangi namo šildymo sistema yra bendra, ji yra rūsyje, todėl prašo rūsį palikti bendram naudojimui. Ūkinį pastatą padalinti lygiomis dalimis, paliekant bendram naudojimuisi.

Teismas laiko, kad ieškovės pateiktas naudojimosi butu variantas yra praktiškesnis, nei pateiktas atsakovo. Iš esmės taip nustatant naudojimosi tvarką, jų patalpos yra maksimaliai atskiros, kai dauguma patalpų ieškovei paskiriama naudotis antrame aukšte, o atsakovui – pirmame aukšte. Tiek viena, tiek kita šalis turėtų padaryti tam tikrus pertvarkymus ir įsirengti trūkstamas patalpas : virtuvę, WC ir vonią (dušą). Tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje dominuojančiu pripažįstamas turto padalijimas natūra, jeigu taip galima padalyti (CK 3.127 str. 3d.). Todėl turtas, kurį galima padalyti natūra ir dalintinas ieškovės pasiūlytu dalijimo variantu ir nustatant naudojimosi juo tvarką.

Rūsio patalpos, kadangi ten yra namo šildymo sistema paliktinos bendram naudojimui.

Tiek ieškovė, tiek atsakovas nereikalavo išlaikymo iš kito sutuoktinio, nurodydami, kad yra darbingi. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė.

Byloje yra pateikti ieškovės bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai: 100 Lt žyminio mokesčio (b. l. 7), 200 Lt už advokatės pagalbą (b. l. 49), 400 Lt už advokatės pagalbą (b. l. 82). Ieškovė nuo dalies (116 Lt) žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista 2013-04-22 nutartimi (b. l. 54).

Byloje yra pateikti atsakovo bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai: 72 Lt žyminio mokesčio (b. l. 61). Atsakovas nuo dalies (72 Lt) žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleistas 2013-05-17 nutartimi (b. l. 60).

Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, tai jai priteistina iš atsakovo jos patirtos advokato atstovavimo išlaidos – 600 Lt, kurios yra nedidelės ir atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius taip pat priteistina iš atsakovo 100 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio.

Kadangi šalys buvo atleistos iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tad teismas atsižvelgdamas į jų turtinę padėtį, daugiau bylinėjimosi išlaidų nepriteisia, vadovaudamasis LR CPK 93 str., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 269, 270, 282, 376, 385 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.

Santuoką, sudarytą tarp atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir ieškovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 1985-07-27, Varėnos r. civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl atsakovo M. K. kaltės.Nustatyti nepilnamečio M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su V. K., a. k. (duomenys neskelbtini).Iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 400 litų per mėnesį nuo 2013-04-11 iki vaiko pilnametystės.

4. Iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikyti iš viso 7200.0 litų (už laikotarpį nuo 2011-04-11 iki 2013-04-10).

5. Ieškovei V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: 4 kambarių butą Nr. 6, kurio unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 92.88, kv. m., vidutinė rinkos vertė - 11 800 Lt, esantį (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav.,ir 1/4 pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 411 p, užstatytas plotas 209,00 kv. m., vidutinė rinkos vertė - 9 537 Lt, dalies vertė 2600 lt., padalinti tokiu būdu:

5.1. Ieškovei V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninėje nuosavybėje po santuokos nutraukimo palikti: 57/100 4 kambarių buto Nr. 6, kurio unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 92.88 kv. m., vidutinė rinkos vertė - 11 800 Lt, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav. ir 1/8 pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4Ilp, užstatytas plotas 209,00 kv. m., 1/4 dalies vidutinė rinkos vertė - 2600 Lt, viso turto už 8026.0 Lt.

5.2. Atsakovui, M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninėje nuosavybėje palikti: 43/100 dalis 4 kambarių buto Nr. 6, kurio unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 92.88 kv. m., vidutinė rinkos vertė - 11 800 Lt, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., ir 1/ 8 pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4Ilp, užstatytas plotas 209,00 kv. m., ¼ dalies vidutinė rinkos vertė - 2600 Lt, viso turto už 6374. 0 Lt.

5.3 Nustatyti naudojimosi tvarką dalijamu butu Nr. 6, kurio unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 92.88 kv. m., vidutinė rinkos vertė - 11 800 Lt, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav., ir ieškovei V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) , asmeniškai naudotis priskirti šias patalpas bute, pažymėtas plane - koridorių 6-8 (5.46 kv. m.), vonią 6-9 (3.92 kv. m. ), kambarį 6-10 (9.42 kv. m. ), kambarį 6-11 (11.95 kv. m. ), kambarį 6-12 (15.55 kv. m. ), tambūrą 6-1- 1.26kv. m. bei naudotis priskirti laiptinę ir įėjimą, iš kurių patenkama į patalpą 6-1; bendrai naudotis su atsakovu koridorius 6-7- jo ½ dalį 5.46 kv. m. ( pirmame aukšte) ) arba 52.99 kv.m. visų patalpų

Nustatyti naudojimosi tvarką dalijamu butu Nr. 6, kurio unikalus. Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 92.88 kv. m., vidutinė rinkos vertė - 11 800 Lt, esančiu (duomenys neskelbtini), Varėnos r. sav. , ir atsakovui M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) , asmeniškai naudotis priskiriant šias patalpas bute, pažymėtas plane- tambūrą 6-6-1.69 kv. m., sandėlį 6-2-1.95 kv. m., tualetą 6-3-1,13 kv. m., kambarį 6-5 - 21.14 kv.m., virtuvę 6-4 - 8.58 kv. m, jo naudojimui priskirti laiptinę ir įėjimą, iš kurio patenkama į patalpą 6-6, ir bendrai naudotis su ieškove- koridoriumi 6-7-jo 1/2 dalį 5.47 kv. m., iš viso 39.96 kv. m. patalpų.Buto priklausinius - patalpas rūsius R-5-8. 94 kv. m., R-4- 10.44 kv. m., R-l(2.16kv. m.), R-2 ( 9.30 kv. m. ), R-3( 17,36 kv; m. ), iš viso 48,2 kv. m. patalpų, palikti bendram M. K. ir V. K. naudojimui ir valdymui.

6. Ieškovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), su AB Ūkio banku, į. k. (duomenys neskelbtini) sudaryto susitarimo prie 2008.08.11 Ūkio banko lizingo kortelės su kredito limitu sutarties Nr. T808046195, mokėjimo kortelei galiojant iki 2014.08.31, susidariusią skolą po santuokos nutraukimo palikti asmenine V. K. prievole skolą grąžinti.

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo, M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 600 Lt (šešis šimtus litų) advokatei turėtų išlaidų ir 100 Lt (vieną šimtą litų) sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.