- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-26
- Bylos Nr.
- II-132-939/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00070-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.6Administracinio poveikio priemonės (ANK 27 str.)
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.4.11Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai (ANK 31-1 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 1.5.5Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ANK 36 str.)
- 1.5.11Kiti administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo klausimai
- 1.7Kiti administracinės atsakomybės klausimai
- 16.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.9.10Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.10.6Kiti klausimai, susiję su skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo ypatumais
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. skundą dėl Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. L. 2024 m. birželio 5 d. nutarimo, kuriuo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
G. S. 2023 m. balandžio 13 d. su pareiškimu kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Institucija) dėl savavaldžiavimo ir administracinio nusižengimo bylos pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnį, kuriame nurodė, kad buto esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, be jo žinios ir sutikimo išnuomojo minėtą butą (duomenys neskelbtini) piliečiams, tokiu būdu gavo pajamas ir savivaldybės išmokas. Institucijos tyrėja A. J., išnagrinėjusi pareiškimą priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. G. S., vadovaudamasis ANK 589 straipsnio 49 punktu, prašė dėl jo pareiškimo pradėti V. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 straipsnį, o dėl V. J. melagingų parodymų, perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. Institucijos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas priėmė Sprendimą, atnaujinti bylos teiseną. Institucijos Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas V. L. nustatė, jog tęsti administracinio nusižengimo teisenos bylą nėra pagrindo ir vadovaudamasis ANK 565¹ straipsniu, nesant administracinio nusižengimo požymių, numatytų ANK 518 straipsnyje, 2024 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
G. S. nesutinka su Institucijos Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. L. nutarimu, jis pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, jog visiškai priešingai nei nurodyta ir pateikta vyriausiojo tyrėjo V. L. 2024 m. birželio 5 d. nutarime, V. J. savavališkai ir jam už akių, siekdamas sau materialinės naudos, neatsiklausęs jo ir kitos bendrasavininkės nuomonės, išnuomojo bendrą butą (duomenys neskelbtini), o gautas pajamas nuo jų nuslėpė, naudojo išskirtinai tik savo reikmėms ir tai būtų tęsiama neribotą laiką. Vyriausiasis tyrėjas V. L. 2024 m. birželio 5 d. nutarime nurodė, kad ANK 518 straipsnio norma blanketinė, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Vyriausiasis tyrėjas V. L. 2024 m. birželio 5 d. nutarime mini, kad visi buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi turėjo susitarti kaip naudotis butu, o nesutarus tai išspręsti teismine tvarka. Pareiškėjas pažymi, kad nustatyti trims asmenims naudojimosi tvarką 1 kambario butu yra nelabai įmanoma. V. J. aiškiai pažeisdamas šią įstatymo nuostatą, vienašališkai nusprendė vienas išnuomoti bendrą butą, su tikslu gauti nelegalias pajamas, tačiau vyriausiasis tyrėjas V. L. šį faktą nutarime jau ignoruoja ir jo nemini. V. J. kaip paaiškėjo gautų pajamų nedeklaravo ir mokesčių inspekcijoje. Po jo 2023 m. balandžio 13 d. pateikto pareiškimo, V. J. toliau melavo policijos tyrėjams, kad jis nevykdo jokios neteisėtos ir pagrįstos veiklos, bendro buto niekam nenuomoja ir aišku jokių pajamų už jo nuomą negauna. Policijos tyrėja galimai tyčia jo neapklausė kaip liudytojo, netikrino pareiškėjo pareiškimo, neįspėjo jo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą administracinio nusižengimo byloje. Pateikus papildomą pareiškimą 2024 m. balandžio 13 d. ir išaiškėjus buto nuomos faktui bei melagingiems parodymams, V. J. jau pradėjo kalbėti kitaip, tačiau vėlgi pateikdamas melagingus parodymus, tačiau už tai ir vėl nebuvo įspėtas. V. J. pateikė melagingus parodymus policijos tyrėjui, kad jis 20 metų nesirūpina motinos butu. Jis pripažįstu, kad tiesiogiai už motiną komunalinių mokesčių nemokėjo, nes jam to daryti ir nereikėjo, bet visada jai duodavo pinigų, o V. J. motinai niekada per 20 metų nedavė nei pinigų, nei kaip nors rūpinosi butu, nei tuo labiau kada nors už jį sumokėjo kokius nors komunalinius mokesčius. Vyriausiasis tyrėjas V. L. nieko nesiaiškinęs ir nepareikalavęs V. J. teiginiams pagrįsti kokių nors įrodymų, užtvirtino 2024 m. birželio 5 d. nutartimi jo parodymus kaip atitinkančius tikrovę. Kad motinai pastoviai duodavo pinigų gali patvirtinti liudytojas A. Z., kuris kasmet vykdamas vasaros atostogų ir švęsti Kalėdinių švenčių parveždavo motinai nuo jo įduotų pinigų. Jo pinigų davimą motinai gali patvirtinti ir jo žmona A. S. (buvusi S.). Grįždamas į Lietuvą, visada motinai parveždavo iš (duomenys neskelbtini) kokių nors dovanų. Motinai mirus, jis surengė savo sąskaita jos laidotuves, o vėliau pastatė paminklą. Šiuo metu samdo (duomenys neskelbtini) gyvenančią moterį, kuri pastoviai prižiūri motinos kapavietę. V. J. net nedalyvavo motinos laidotuvėse, nelankė ir neprižiūrėjo kai motina prieš mirtį ilgą laiką sirgo ir tik po jos mirties nusitaikė į palikimu likusį bendrą turtą. V. J. metus laiko dirbo ir jo įmonėje (duomenys neskelbtini), o vėliau pradėjus jam girtauti, atleido iš darbo. V. J. nuo 2011 metų gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), buvo ten nuteistas dėl smurto prieš žmoną ir uždarytas i kalėjimą. Motinai būnant gyvai, ji kelis kartus buvo atvykusi pas jį į (duomenys neskelbtini), o V. J. nesirūpino nei motina, nei jos butu. Mirus motinai, V. J. pasiėmė motinos buto raktus ir pradėjo butu naudotis vienasmeniškai savo nuožiūra. Vėliau jis su niekuo nepasitaręs ir neatsiklausęs kitų bendrasavininkų sudarė savo vardu sutartis su butą aptarnaujančiomis komunalinių paslaugų įmonėmis, kad žinotų kiek reikalauti pinigų iš buto nuomininkų. Į V. J. telefono skambučius ir SMS žinutes neatsiliepė, kadangi jis pirmiausia jam skambino naktimis laikotarpyje nuo 00.30 val. iki 01.30 val., kartą, kai buvo gydomas Kauno klinikose ir kelis kartus, kai dirbo prie statybų. Vėliau V. J. jam siuntė provokuojančius SMS žinutes iš ko suprato, kad su juo kalbėtis beprasmiška. Vyriausiasis tyrėjas V. L. nutarime nieko nemini, kodėl V. J. jam neskambino ar nesiuntė SMS žinučių prieš siekdamas susitarti dėl bendro buto nuomos, o skambinti ir rašyti SMS žinutes pradėjo tik po dvejų metų nuomos ir tik tuomet, kai policija pradėjo tyrimą. V. J. atsisakius atvykti į policiją apklausai, kad išsiaiškinti visas jo galimo padaryto pažeidimo aplinkybes, jis galėjo būti atvesdintas arba paskelbta jo paieška (ANK 577 straipsnio 4 dalis) bei nepasinaudota ANK 503 straipsnyje suteiktomis teisėmis, tačiau buvo nueita lengviausiu keliu, pripažįstant, kad jis niekaip nesavavaldžiavo, nieko nemelavo ir nieko nepažeidė. Be to vyriausiojo tyrėjo V. L. nutarime nieko nepaminėta, kad tuo atveju, jeigu V. J. jo atžvilgiu nesavavaldžiavo, tai gal jo veiksmuose yra sukčiavimo jo atžvilgiu sudėtis (ANK 108 straipsnis, BK 182 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo manymu šios aplinkybės parodo, kad V. J. be jo sutikimo išnuomojęs bendrą butą, pateikęs melagingus parodymus, tikrai savavaldžiavo, tačiau dėl to, kad nepadarė jam esminės žalos, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, todėl turėtų būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
Institucijos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į G. S. skundą, kuriame nurodė, jog policija, šiuo atveju nėra kompetentinga atlikti tyrimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) teisės normomis, prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, esant nesutarimams tvarką nustato teismas pagal bendraturčio ieškinį. Tik nustačius konkrečią naudojimosi tvarką, būtų galima teigti, kad tokia tvarka buvo pažeista. Iš pareiškėjo pateiktų aplinkybių nenustatyta, kad jam būtų suvaržyta galimybė pateikti į butą. G.S. manant, kad jam priklauso dalis už buto nuomą gautų pajamų, nepasiekus sutarimo, ginčą spręsti teisme civilinio proceso tvarka.
Tyrimo metu nenustatyta, kad G. S. būtų kliudoma civilinėje teisėje numatytomis teisinėmis priemonėmis atstatyti pažeistas teises. Apibendrinant visas nurodytas aplinkybes, mano kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių vyksta nesutarimai dėl nuomos sutarties ir gautų pajamų. Civilinės sutartys ir dėl jų atsirandančios pasekmės nagrinėjamos tik teisme civilinio proceso tvarka.
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą, nurodė, jog nagrinėjamoje byloje yra aktuali CK 4.75 straipsnio 1 dalies norma. Šiuo atveju nei vienas nesikreipė dėl buto padalijimo, buto naudojimo tvarkos nustatymo civilinio proceso tvarka.
Pareiškėjui G. S. apie posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, jis į teismo posėdį neatvyko, teisme gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant pareiškėjui.
Nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.
Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju Institucijos vyriausiojo tyrėjo V. L. 2024 m. birželio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ straipsniu dėl to, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.
ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Šis administracinis nusižengimas tyčinis, atitinkamai administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą tikrą ar tariamą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimas pasireiškia aktyviais veiksmais – savavališku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Vadovaujantis CK 1.137 straipsniu, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 518 straipsnį. Asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis padarė ANK uždraustą pavojingą veiką, atitinkančią administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai, be to, tokia veika turi pasižymėti ir pavojingumu, kurį apibūdina konkrečių savavališkų veiksmų pobūdis, padarytos turtinės žalos piniginė išraiška, pažeistų teisių ir interesų svarba bei kitos aplinkybės.
Savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštais reikalavimais, tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė, atsižvelgė ir įvertino visas tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas, surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą, jog nagrinėjamoje situacijoje padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios medžiagos ir teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad nekilnojamas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjui G. S. ir dar dviems asmenims – V. J. ir G. C. Butas nėra padalintas – nenustatyta valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog nėra ginčo dėl to jog tarp šalių vyksta nesutarimai dėl nuomos sutarties ir gautų pajamų, tačiau šiuo atveju pasirinktas netinkamas asmens galimai pažeistų teisių gynimo būdas, nes civilinės sutartys ir dėl jų atsirandančios pasekmės nagrinėjamos teisme civilinio proceso tvarka. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog V. J. veikė neteisėtai ir savo veiksmais savavaldžiavo ar neleido pareiškėjui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.
Faktinės aplinkybės, kad V. J. sudarė nuomos sutartį be pareiškėjo ir G. C. žinios, tuo gaudamas pajamas, savaime dar nereiškia, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas – savavaldžiavimas. Pats savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis, tokio administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais, todėl vien tik pareiškėjo siekis patraukti V. J. administracinėn atsakomybėn ir jo subjektyvus tam tikrų veiksmų vertinimas nesudaro pagrindo V. J. veiksmų vertinti kaip savavaldžiavimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo G. S. skundas netenkintinas, o skundžiamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. L. 2024 m. birželio 5 d. nutarimas, paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo G. S. skundą atmesti.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. L. 2024 m. birželio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.