Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2402-1017/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-13
Bylos Nr.
1-2402-1017/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00194-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis
V. L.
Nukentėjusysis
L. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2402-1017/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00194-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.4.1.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei, Viktorijai Podlipskienei,

vertėjaujant Audriui Krušnai, Olgai Macijauskienei, Vandai Žitkauskaitei, Irinai Pikčilingienei, Giedriui Račkauskui,

dalyvaujant prokurorams Gaudentui Balčiūnui, Dainai Dilbienei, Rasai Apšeigienei,kaltinamajam V. L. (V. L.),kaltinamojo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk),nukentėjusiajai L. A.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje (5 nusikalstamos veikos) ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent – jis 2017 m. sausio 1 d., apie 20.19 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis, 1,93 promilių neblaivumas), smaugė savo sugyventinę L. A., taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą.

Be to, V. L. nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent – jis 2017 m. sausio 11 d. dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, tačiau ne vėliau nei 19.45 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), du kartus sudavė kumščiu į veidą savo sugyventinei L. A., po ko ji nukrito ir prarado sąmonę, ko pasekoje jai buvo nustatyta viršugalvio žaizda, kaklo 7-o slankstelio dešinės pusės lanko bei sąnarinių ataugų ir skersinės ataugos lūžiai, kas yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, V. L. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent – jis 2017 m. kovo 20 d., apie 18.35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas sunkus, 2,96 promilių neblaivumas), sugriebė savo sugyventinę L. A. už plaukų ir tampė, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą.

Be to, V. L. grasino nužudyti savo šeimos narį, o būtent – jis 2017 m. kovo 20 d., apie 18.35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po to, kai nenorėdamas L. A. leisti išeiti iš buto, sugriebė pastarąją už plaukų ir tampė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, bei išgirdęs, kad mažametis L. A. sūnus L. A. kviečia policiją, pagrasino L. A., kad paleistas iš laikino sulaikymo ją nužudys, o kadangi praeityje jis sistemingai naudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę, sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, nesunkiai buvo sutrikdęs jos sveikatą, todėl L. A. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimai realūs ir gali būti įvykdyti.

Be to, V. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent – jis 2017 m. liepos 5 d., apie 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sugriebęs savo sugyventinę L. A. už kairės kojos, nutempė ją nuo lovos, taip jai sutrenkdamas galvą ir nubrozdindamas, po ko spyrė jai ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno dalis, ko pasekoje jai nustatyta kraujosruva dešinio peties srityje, kraujosruvos dešinėje kojoje ir odos nubrozdinimai kairėje kojoje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, V. L. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent – jis 2017 m. liepos 6 d., apie 14 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sudavė ne mažiau 5 smūgių į galvos sritį savo sugyventinei L. A., po ko sugriebęs ją už plaukų pradėjo ją tampyti, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą.

Be to, V. L. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, o būtent – jis 2017 m. liepos 12 d., apie 20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2 kartus sudavė delnu į veidą savo sugyventinei L. A., po ko suspaudęs ją per rankas pakratė, po ko pradėjo sukinėti rankas ir spyrė į koją, ko pasekoje jai buvo nustatytos kraujosruvos veide, kaklo pagrindo kairėje pusėje, rankose, dalis kraujosruvų dešinėje kojoje, odos įdrėskimai nugaros kairėje pusėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Dėl 2017 m. sausio 1 d. įvykio

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. iš dalies pripažino kaltę, sutiko, kad namuose šaukdavo, kad nukentėjusiajai sulaužė kaklą, nes ją pastūmė, bet jis nesimušdavo. Be to, ir pati nukentėjusioji, būdama girta, neprisimena įvykių; ji yra buvusi narkomanė, priklausoma nuo alkoholio – per dieną išgeria 2 l stipraus sidro, ligoninėse gydėsi nuo psichikos ligų, sėdėjo kalėjime. Pats jis nuo alkoholio priklausomas nėra, bet, jeigu reikia, gydytis sutinka. Iki šiol 4 kartus gydėsi nuo priklausomybės alkoholiui. Kaltinamasis paaiškino, kad L. A. savo pajamų neturėjo, brolis iš užsienio jai atsiųsdavo pinigų, tuo tarpu jis pats kiekvieną dieną dirbo. Su ja kartu negyvena nuo 2017 m. birželio mėnesio. Kaltinamasis paaiškino, kad 2017 m. sausio 1 d. jis nesmaugė L. Tądien jie išgėrinėjo namuose (duomenys neskelbtini), pas jį buvo atėję draugai; jos sūnaus, kuris nuolat kviečia policijos pareigūnus, namuose tuo metu nebuvo. Tądien policiją iškvietė jos mama dėl to, kad nukentėjusioji daug geria. Ir dėl šio įvykio nukentėjusioji prišnekėjo nesąmonių, be to, pati skųsdavosi, kad jos vaikas ją muša, kai ji būdavo girta (t. 2, b. l. 138-139).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. A. paaiškino, kad V. L. yra jos buvęs sugyventinis, o 2017 m. sausio – kovo mėnesiais buvo sugyventiniai, gyveno kartu, jo daiktai buvo pas ją. Raktą nuo buto turėjo tik vieną, raktas visada buvo prie V. L. mamos durų, nes ateidavo nukentėjusiosios vaikas, o raktas buvo vienas. Smurto atvejų buvo daug, smurtaudavo jis po 18 kartų per mėnesį. Konfliktai vyko dėl jo pavydo – ji kolektyve dirba su 10-čia vyrų, su dviem vyrais važiuodavau į darbą ir iš darbo, dėl to jis ir sumušdavo ją. Be to, mušdavo ir dėl jai rašomų žinučių. Pati ji smurto prieš jį nenaudojo. Aptardama nagrinėjamą įvykį nurodė, kad 2017 m. sausio 1 d. abu buvo išgėrę. Ar jis ją smaugė ar trenkė, neatsimena, bet kai mušė, jai skaudėjo. Atvyko pareigūnai, juos iškvietė arba mama, arba vaikas. Net ir tuo metu, kai pareigūnai stovėjo šalia, jis sakė, kad sugrįš ir ją užmuš. Nukentėjusioji pažymėjo, kad kiti asmenys jos sumušti negalėjo, su kaimynais ji nekonfliktavo. Pagarsinus t. 1, b. l. 32-33, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai sakė, kad V. L. prieš ją nesmurtavo, nes buvo jo gaila, tikėjosi, kad jis daugiau nebemuš, bet smurtą jis prieš ją tikrai naudojo, ji jo bijojo (t. 2, b. l. 155-157).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-os kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė B. V. aptariamą įvykį atsiminė, paaiškino, jog tąkart pareigūnus kvietė vaikas. Atvykus pareigūnams, berniukas buvo su draugu, abi pusės buvo neblaivios. Nukentėjusioji patikrinta alkotesteriu nebuvo, bet nuo jos jautėsi stiprus alkoholio kvapas, taip kaip ir nuo kaltinamojo. Nukentėjusioji elgėsi adekvačiai, sakė, kad ją smaugė, o po to ji pakeitė parodymus; esant kaltinamajam, ji kalbėjo vienaip, o jam nesant – kitaip. Pareigūnai smurtavusį asmenį pristatė į policijos komisariatą (t 2, b. l. 157-158). Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. sausio 30 d. duotus parodymus. Tąkart apklausta ji nurodė, kad 2017 m. sausio 1 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu K. B., apie 20.20 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus patėvis muša motiną. Nuvykus minėtu adresu, lauke juos pasitiko policiją iškvietęs L. A., nukentėjusioji L. A. ir jos sugyventinis V. L.. L. A. liepė sūnui pasitraukti toliau. Pareigūnus pamatęs V. L. nuėjo namo, o L. A., priėjusi prie jų, kol V. L. nebuvo šalia, papasakojo, kad jis ją smaugė, jai grasino. Vos tik V. L. išėjo iš namų, L. A. pakeitė savo poziciją, pradėjo sakyti, kad įvyko nesusipratimas, ir jokių pretenzijų V. L. neturėjo. L. A. akivaizdžiai jo bijojo, nors ant jos kūno jokių sužalojimų nesimatė. Pabendravus su L. A., jis paaiškino, kad matė, kaip V. L. smaugė jo motiną, ir dėl to jis iškvietė policiją. Berniukas akivaizdžiai buvo sunerimęs. Pats V. L. bendravimo metu buvo agresyviai nusiteikęs. Jis bendravo pakeltu tonu, įžeidinėjo, varė iš namų, teko kviesti pastiprinimą (t. 1, b. l. 39).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. G. paaiškino, kad nukentėjusioji L. A. yra jos dukra, kaltinamasis – dukters buvęs sugyventinis. Barniai tarp L. ir V. kildavo tik kai jie išgerdavo. 2017 m. sausio 1 d. vidurnaktį L. verkdama paskambino ir pasakė, kad ją muša, nors gal ir L. sūnus L. paskambino, tiksliai neprisimena. Liudytoja iškvietė policiją, jie policijos neįleido. Pareigūnai pasakė, kad uždarytos durys ir jų neįleidžia (t. 2, b. l. 163-164).

Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. birželio 15 d. apklaustas nepilnametis L. A., kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad sausio 1 d. jis kvietė policijos pareigūnus dėl to, kad V. L. pradėjo „šokinėti“ ant L. A. ir pradėjo varyti jį iš namų, pradėjo keiktis visokiais žodžiais, norėjo jam duoti į veidą (1 t., b. l. 135).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. sausio 2 d. apklaustas V. L. nurodė, kad jis kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad gyvena kartu su L. A., abu nuomojasi butą, veda bendrą ūkį, yra sugyventiniai. Kartu su jais gyvena L. sūnus L. A., jam 12 metų. Su L. jis sutaria gerai, nekonfliktuoja. Su L. jis irgi sutaria gerai, gražiai bendrauja, tarpusavyje nekonfliktuoja, tik maždaug prieš pusmetį tarp jų buvo kilęs stiprus žodinis konfliktas, buvo iškviesta policija, bet jis jos nemušė, tik šiaip jie buvo susiginčiję. 2017 m. sausio 1 d. po pietų pas juos į namus buvo atėję svečiai, jie tvarkingai pasisėdėjo, viskas buvo gerai. Svečiai apie 18-19 išėjo namo, maždaug po 10 min. į lauką pasivaikščioti išėjo ir L. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Kas iškvietė policiją ir dėl ko, jis nežino, nes jokių konfliktų nei su L., nei su jos sūnumi L. nebuvo. Jie net žodžiu nesiginčijo, jokio triukšmo namuose nebuvo, kas ir kodėl galėjo iškviesti policiją, jis nežino (t. 2, b. l. 5). Ir 2017 m. liepos 14 d. apklausos metu jis nurodė, kad L. jis nemušė, kodėl ji jį apkalba, nežino. Jis su ja nebendrauja (t. 2, b. l. 17, 23).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. sausio 30 d. apklausta L. A. nurodė, kad jau pusantrų metų adresu (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su V. L.. Jie veda bendrą ūkį. Gyvena dviese, jos sūnus L. A., kuriam yra 12 metų, gyvena atskirai kartu su jos mama. Su V. L. jie sutaria gerai, kaip ir pas visus, tarp jų būna žodiniai konfliktai, kartais jie gana garsiai barasi, bet konfliktai būna tik žodiniai. 2017 m. sausio 1 d., apie 20 val., tarp jos ir V. įvyko žodinis konfliktas, dėl ko – tiksliai ji neatsimena, nes abu buvo išgėrę. Tuo metu, kai jie barėsi, pro namus ėjo jos sūnus L. A., kuris, išgirdęs, kad jie barasi, išsigando ir iškvietė policiją. Jų konflikto metu telefonu ji kalbėjosi su savo mama L. G.; kas kam paskambino – ar ji mamai, ar ji jai, ji neprisimena. Mama, matyt, girdėjo, kad ji su V. L. barasi, ir išsigando dėl jų, kad žodinis konfliktas neperaugtų į fizinį smurtą, todėl ji galėjo iškviesti policiją. Pareigūnams L. A. nesakė, kad V. L. ją smaugė, jie galėjo ją neteisingai suprasti, nes ji buvo išgėrusi. V. L. tą dieną jos nemušė, fizinio skausmo sukėlęs nebuvo, jie konfliktavo tik žodžiu, įvyko tiesiog nesusipratimas (t. 1, b. l. 32).

Papildomai apklausta 2017 m. gegužės 3 d. L. A. nurodė, kad 2017 m. sausio 1 d. paskambinusi mamai L. G., paprašė, kad mama iškviestų policiją, nes V. L. tapo agresyvus ir galėjo pradėti prieš ją smurtauti. Į policiją ji neskambino pati, nes V. būtų atėmęs iš jos telefoną. Kai ji paskambino mamai, mama žinojo jau, kad jeigu ji skambina ir girdisi ragelyje barnis, reikia kviesti policiją. Tą dieną V. L. grasino, kad užmuš. Jis grasino, kai jį ketino išvežti policijos pareigūnai, prieš tai jis jai negrasino. V. L. jai grasino, kad kai jis grįš iš policijos komisariato, tai užmuš ir jis, būdamas girtas, gali įvykdyti savo grasinimus – trenkti taip, kad užmuštų ją (t. 1, b. l. 33).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gegužės 3 d. apklausta liudytoja L. G. nurodė, kad ji yra L. A. mama. L. gyvena kartu su V. L. jau virš metų. Maždaug nuo 2016 metų vasaros L. pradėjo jai skųstis, kad V. ją muša. Pati ji su V. L. nebendrauja, pas juos svečiuose nesilanko, nebent žino, kad jo nėra namuose. Pas save į namus jo neįsileidžia. 2017 m. sausio 1 d. ji yra kvietusi policiją L. ir V. gyvenamuoju adresu, nes ar pati L., ar L. sūnus L. jai paskambinęs pasakė, kad V. vėl muša L., ir paprašė, kad ji iškviestų policiją. Ji nematė įvykio ir iš L. nieko apie tą įvykį negirdėjo. Po to įvykio L. su V. susitaikė (t. 1, b. l. 37).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 3-os kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė B. V. 2017 m. sausio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodė, kad atvykus į įvykio vietą, L. A. paaiškino, jog jos neblaivus sugyventinis ją bandė smaugti, grasino, išvarinėjo iš namų jos nepilnametį sūnų L. (12 metų), vadino sūnų („(duomenys neskelbtini)“). Sugyventinis V. L. buvo labai agresyviai nusiteikęs bei neblaivus. L. A. buvo taip pat neblaivi (t. 1, b. l. 26-28).

Šalies argumentai

Nukentėjusioji L. A. 2017 m. sausio 1 d. pareiškime nurodė, kad 2017 m. sausio 1 d., apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), grįžęs sugyventinis V. L. pradėjo jai grasinti, išvarinėjo jos nepilnametį sūnų iš namų, ir vadino jį necenzūriniais žodžiais (t. 1, b. l. 29).

2017 m. sausio 1 d. atlikta įvykio vietos apžiūra, padarytos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 40-41).

2017 m. sausio 31 d. protokolu buvo apžiūrėti 2017 m. sausio 1 d. padaryti du garso įrašai, gauti iš Bendrojo pagalbos skyriaus (t. 1, b. l. 44-45), be to, pateikti išrašai iš Bendrojo pagalbos centro (1 t., b. l. 7-9, 43) bei skambučių garso įrašai, iš kurių matyti, kad 2017 m. sausio 1 d., 20.17 min. Bendruoju pagalbos telefonu skambino L. A., nurodydamas, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjo patėvis V. L. muša pranešėjo mamą (pradėjo ją smaugti). L. G. du kartus skambino Bendruoju pagalbos telefonu 2017 m. sausio 1 d. naktį, t. y. iki nagrinėjamo įvykio, ir su šiuo įvykiu jos skambučiai nėra susiję.

Iš išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro matyti, kad V. L. policijos komisariate 2017 m. sausio 1 d., apie 21.10 val. nustatytos 1,93 promilės (1 t., b. l. 7-9).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.), visumą, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis V. L. 2017 m. sausio 1 d., apie 20.19 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – nustatytos 1,93 promilės, smaugė savo sugyventinę L. A., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tai patvirtina nukentėjusiosios L. A. bei liudytojos B. V. paaiškinimai teisme, taip pat duomenys iš Bendrojo pagalbos centro, iš kurių nustatyta, kad pagalba buvo kviesta dėl to, jog kaltinamasis smaugė nukentėjusiąją, ką ji patvirtino tiek atvykus pareigūnams į įvykio vietą, tiek ir apklausiama teisme. Analogiškos aplinkybės nurodytos B. V. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, bei tarnybiniame pranešime. Nors nukentėjusioji savo poziciją dėl to, ar prieš ją buvo smurtauta 2017 m. sausio 1 d. ikiteisminio tyrimo metu keitė, ji teisme paaiškino, kad bijojo kaltinamojo, be to, gynė jį, nes tikėjosi, kad smurtas nepasikartos. Liudytoja B. V. taip pat teisme paaiškino bei nurodė tyrimo metu, kad nukentėjusioji akivaizdžiai bijojo kaltinamojo ir keitė savo parodymus, priklausomai nuo to, ar yra kaltinamasis šalia jos ar ne. Nepaisant to, teismo vertinimu, įrodymų visuma paneigia kaltinamojo versiją, kad jis 2017 m. sausio 1 d. nesmurtavo prieš nukentėjusiąją ir įrodo jo kaltę smaugus ją, dėl ko pastaroji patyrė fizinį skausmą. Iš išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro matyti, kad V. L. policijos komisariate 2017 m. sausio 1 d., apie 21.10 val. nustatytos 1,93 promilės, taigi jis nusikalstamos veikos metu buvo neblaivus. Pagal bylos duomenis, įvykio metu neblaivi buvo ir nukentėjusioji, tačiau tai nepaneigia smurto fakto bei nešalina kaltinamojo atsakomybės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta V. L. tyčinė veika, t. y. smaugimas, kuria sugyventinei L. A. (kaltinamojo šeimos nariui) buvo sukeltas fizinis skausmas, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl 2017 m. sausio 11 d. įvykio

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. nurodė, kad dėl 2017 m. sausio 11 d. įvykių sutinka, jog nukentėjusiajai sulaužė kaklą, nes ją pastūmė. Jis rankomis pastūmė L. A. ant lovos, nes ji buvo girta ir pradėjo prie jo kabinėtis, pats irgi buvo neblaivus. Kai ji paslydo ir nukrito tarp durų, gal į staktą atsitrenkė, susižalojo ir prarado sąmonę. Jis paėmė ją ant rankų ir nunešė ant lovos. Greitąją pagalbą iškvietė iš savo namų atėjusi jos mama, nes pats buvo šoke, neturėjo telefono (t 2, b. l. 138-139).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. A. paaiškino, kad 2017 m. sausio 11 d. su V. L. buvo namuose, išgėrinėjo. V. tėvo paprašė juos užrakinti iš išorės, kad neįeitų V. draugai. Prasidėjo barniai, priekaištavimai. Jis trenkė jai per veidą, prie akies į smiltinį, prie akies liko randas, ji nugriuvo ant žemės ir jis trenkė jai kumščiu į veidą; po smūgio ji jau nieko neatsimena. Po to ji buvo visa kruvina, jai buvo sulaužytas kaklas. Atsimena du smūgius – vienas į smilkinį, kitas į veidą, po kurio jau nieko neatsimena, o kai atsibudo, nejautė rankos. Su savo sugyventiniu atvykusi jos mama nuėjo pas V. tėvą, paėmė raktą ir iškvietė pareigūnus. V. buvo neblaivus, ji pati irgi buvo išgėrusi. V. po įvykio valė jos veidą, o mamai pasakė, kad ji pati nugriuvo ant žemės. Atvažiavo greitoji, nukentėjusioji pasakė, kad ją sumušė, ir greitoji išvežė į ligoninę. Jai buvo aštunto kaklo slankstelio lūžis ir praskelta galva. Nukentėjusioji paaiškino, kad R. D. yra jos brolis, jis įvykio metu buvo Lietuvoje. Gal jis mamai ir paskambino po nukentėjusiosios pokalbio su juo, nes kai ji mato, kad V. L. darosi agresyvus, iš karto išsiunčia žinutę arba mamai, arba broliui. Nukentėjusioji nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai keitėsi, nes vis susitaikydavo su kaltinamuoju. Be to, jis jos vėliau atsiprašė ir sakė, kad galėjo ją netyčia ir užmušti, taip prisipažindamas dėl 2017 m. sausio 11 d. įvykio (t. 2, b. l. 155-157).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. G. paaiškino, kad 2017 m. sausio 11 d. jai paskambino sūnus ir pranešė, jog L. visa kruvina, tada ji su savo draugu nubėgo iki (duomenys neskelbtini). Pati gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, atstumas tarp namų – 300 metrų. Ant durų pamatė spyną. (duomenys neskelbtini) gyvena kaltinamojo tėvas, ji pas jį užėjo ir paklausė, kur yra V. ir L., jis pasakė, kad jis juos užrakino, ir davė raktą. Kai liudytoja atrakino spyną, pamatė nuleidusią galvą sėdinčią L., galva buvo praskelta, jai skaudėjo kaklą, ji verkė. Kambaryje mėtėsi buteliai nuo alaus ir sidro, V. liudytojai pasakė, kad ji pati nukrito. Liudytoja iškvietė greitąją ir kartu išvažiavo į ligoninę. L. sakė, kad V. ją smaugė, metė ant lovos, trankė, daužė, buvo praskeltas antakis ir viršugalvis. Ligoninėje ji pasakė, kad sugyventinis ją sumušė. Kai liudytoja grįžo iš ligoninės pas V. L. paimti dukros daiktų, jis pasakė, kad yra kaltas, kad nenorėjo taip padaryti, sakė, kad L. myli, atsiprašė (t. 2, b. l. 163-164).

Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. birželio 15 d. apklaustas nepilnametis L. A., kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad 2017 m. sausio 11 d. įvykio jis nematė, nakvojo pas draugą, apie įvykį jam pranešė močiutė (1 t., b. l. 134-136).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. liepos 31 d. apklaustas įtariamasis V. L. nurodė, kad dėl šio epizodo kaltę jis pripažįsta iš dalies, nes 2017 m. sausio 11 d. bute (duomenys neskelbtini), jis su L. A. buvo visiškai girti. L. A. pradėjo prie jo kabinėtis, kad neteisingai jis maišė sriubą, ir jis ją pastūmė. Ji nukrito ir susilaužė kaklą. Jis ją tik pastūmė, bet nemušė nei karto (t. 2, b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gegužės 3 d. apklausta nukentėjusioji L. A. nurodė, kad 2017 m. sausio 11 d. V. L., būdamas girtas, ją sumušė taip, kad jai buvo sulaužytas kaklas ir praskelta galva, bet dėl šio įvykio ji duoti parodymus atsisako, jokių pretenzijų jam neturi, nenori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to įvykio (t. 1, b. l. 33).

Papildomai 2017 m. liepos 13 d. apklausta nukentėjusioji L. A. nurodė, kad 2017 m. sausio 11 d., dienos metu ji buvo namuose su savo sugyventiniu V. L.. Tuo metu jie dar gyveno kartu. V. buvo girtas, ji buvo blaivi, tą dieną nekonfliktavo. V. be jokios priežasties du kartus namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jai sudavė kumščiu į veidą, ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Po smūgių ji nukrito ir neteko sąmonės. Jai atgavus sąmonę, ji jau sėdėjo, o V. jai nuo veido valė kraują. Ant stalo ji matė padėtą žarsteklį ir peilį. Ji, atgavusi sąmonę, nejautė dešinės kūno pusės. Atbėgo mama, kuri bandė patekti į vidų, ir iškvietė jai greitąją pagalbą. Ji buvo išvežta į ligoninę, kur jai buvo nustatytas 7-o slankstelio lūžis ir 6 cm žaizda galvoje. Dėl to įvykio į policiją ji nesikreipė, nes tuo metu jai ne tas rūpėjo, o paskui V. L. jos atsiprašė, žadėjo, kad daugiau tai nepasikartos, todėl jai tapo jo gaila, ji nenorėjo prieš jį duoti parodymų, ji jo labai bijo (t. 1, b. l. 149).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gegužės 3 d. apklausta liudytoja L. G. nurodė, kad 2017 m. sausio 11 dieną jai paskambino sūnus R. D. ir pasakė, kad kuo greičiau ji eitų pas L., nes V. L. ją labai sumušė. Tuo metu L. G. gyveno šalia jų, ji greitai atbėgo ir pamatė visą kruviną L., jai buvo prakirsta galva. L. papasakojo, kad V. ją sumušė. L. G. iškvietė greitąją pagalbą. L. A., be prakirstos galvos, dar buvo sulaužytas kaklo slankstelis. L., išėjusi iš ligoninės, po kurio laiko vėl atleido V. L.. Smurtas vėl kartojosi. Šiuo metu L. sūnaus L. A. globa yra priskirta jai, jis gyvena kartu su ja (t. 1, b. l. 37).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. liepos 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 2265/2017(01) nurodoma, kad L. A. nustatyti šie sužalojimai: viršugalvio žaizda, kuri medicinos dokumentuose įvardinta kaip kirstinė, tačiau, labiausiai tikėtina, yra muštinė ir padaryta kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, iki kreipiantis medicinos pagalbos (2017 m. sausio 11 d.). Šis sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaklo 7-o slankstelio dešinės pusės lanko, sąnarinių ataugų ir skersinės ataugos lūžiai, padaryti, labiausiai tikėtina, dėl galvos ir kaklo lenkimo į kairę pusę, viršijant judesio amplitudę, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, iki kreipiantis medicinos pagalbos (2017 m. sausio 11 d.). Šis sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl minėto kaulo lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nustatyti sužalojimai yra padaryti iki kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus (t. 1, b. l. 152-153).

Iš išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro matyti, kad 2017 m. sausio 11 d. VGPUL slaugytoja pranešė, jog su galvos žaizda GMP brigada pristatė L. A., kuri paaiškino, kad namuose (duomenys neskelbtini), ją sumušė sugyventini (1 t., b. l. 48).

Įvertinus aukščiau nurodytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.), darytina išvada, jog byloje įrodyta, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų 2017 m. sausio 11 d. buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Tai iš dalies patvirtina kaltinamojo paaiškinimai tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nukentėjusiosios ir liudytojos L. G. paaiškinimai teisme, specialisto išvada bei išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro duomenys. Nors nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu neturėjo pretenzijų kaltinamajam, kadangi su juo susitaikė, tiek nukentėjusios, tiek ir liudytojos L. G. paaiškinimai teisme, kurie iš esmės sutampa su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir kuriuos patvirtina specialisto išvada bei išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro duomenys, įrodo, kad kaltinamasis V. L., būdamas neblaivus, 2017 m. sausio 11 d. dienos metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, tačiau ne vėliau nei 19.45 val., būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus sudavė kumščiu į veidą savo sugyventinei L. A., po ko ji nukrito ir prarado sąmonę, dėl ko jai buvo nustatyta viršugalvio žaizda, kaklo 7-o slankstelio dešinės pusės lanko bei sąnarinių ataugų ir skersinės ataugos lūžiai, t. y. sužalojimai, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendžia, kad kaltinamojo versija, jog jis tik kartą pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko ji vieną kartą krisdama taip susižalojo, yra paneigta ne tik nukentėjusiosios bei minėtos liudytojos paaiškinimais, pagal kuriuos kaltinamasis joms prisipažino smurtavęs prieš nukentėjusiąją ir sudavęs jai du kartus į veidą, po ko ji parkrito, bet ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui, o viršugalvio žaizda labiausiai tikėtina, kad yra ne kirstinė, bet muštinė ir padaryta kitu buku daiktu.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog nurodyta V. L. tyčinė veika, kuria sugyventinei L. A. (kaltinamojo šeimos nariui) buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl 2017 m. kovo 20 d. įvykių

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. nurodė, kad 2017 m. kovo 20 d. gal išgėręs ką ir pasakė L. A., nes ji norėjo eiti gerti pas draugus. Už striukės kailio ją traukė, nes norėjo nurengti striukę, o L. buvo girta ir sudraskė jam visą veidą. L. sūnus L. norėjo paimti kompiuterį, išėjo į virtuvę ir pradėjo skambinti policijai. Dėl ko vaikas skambino į policiją, jis nežino. Kai L. kvietė policiją, kaltinamasis gali būti, kad pasakė L., jog ją nužudys, bet tiksliai neprisimena, buvo išgėręs, be to, praėjo jau daug laiko. Atvykusiems pareigūnams nukentėjusioji rodė mėlynes, padarytas ne dėl kaltinamojo veiksmų; pareigūnai jį išvežė (t. 2, b. l. 138-139).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. A. paaiškino, kad 2017 m. kovo 20 d. namuose buvo ji, jos vaikas ir V. L.. Ji susiruošė eiti pas savo mamą, stovėjo prie spintos, kai V. griebė ją už plaukų ir už striukės apykaklės, nuo skausmo ji žengė žingsnį atgal. Kai tempė už plaukų, jai skaudėjo. Įvykio metu abu buvo išgėrę. Jos sūnus iškvietė policiją. Nukentėjusioji paaiškino, kad kai V. L. pamatydavo, jog kviečiama policija, jis arba išeidavo, arba apsiramindavo. Jis jai grasinęs yra daug kartų. Manė, kad jis savo grasinimus gali įvykdyti. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu – 1 t., b. l. 64 (t. 2, b. l. 155-157).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4- būrio vyriausiasis patrulis V. T. (V. T.) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino (t. 2, b. l. 158). Ikiteisminio tyrimo metu V. T., 2017 m. kovo 21 d. apklaustas liudytoju, nurodė, kad 2017 m. kovo 20 d., dirbant kartu su vyr. patruliu E. S., apie 18.35 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS jie gavo pranešimą, jog paskambinęs mažametis pranešė, kad (duomenys neskelbtini) jo motiną muša sugyventinis. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko mažametis pranešėjas L. A., kuris paaiškino, kad jo patėvis V. L. muša jo motiną L. A., ją stumdo, suplėšė striukę. Užėjus į namus, jie pamatė L. A. ir jos sugyventinį V. L. sėdinčius kambaryje. Jie abu elgėsi ramiai. L. A. papasakojo, kad V. L. ją nuolatos muša, prieš tai buvo sulaužęs jai kaklą, o šį kartą ją stumdė, nuplėšė jai striukės apykaklę, smaugė. V. L. viską neigė, paaiškino, kad buvo tik žodinis konfliktas. Ant L. A. kūno jokių šviežių sužalojimų nesimatė, buvo matyti tik mėlynės ant rankų, bet matėsi, kad jos jau pradėjusios gyti ir yra padarytos ankščiau. V. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK (t. 1, b. l. 70).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. G. nurodė, kad 2017 m. kovo mėnesį L. pasakojo, kad V. L. lauke mušė mamą, tempė už plaukų, o jis iškvietė pareigūnus (t. 2, b. l. 163-164).

Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. birželio 15 d. apklaustas nepilnametis L. A., nurodė, kad jis atvyko į teismą pasikalbėti apie mamą ir V. L.. Paaiškino, kad jis matė, kad V. L. muša mamą. V. L. su mama susipažino prieš du metus. Tada pradėjo kartu gyventi ir jie persikraustė į kitus namus. Tada V. L. pradėjo ją mušti. Mama pradėjo jį ignoruoti ir jį provokavo. Kai V. L. ko nors klausdavo, ji niekada jam neatsakydavo arba nukreipdavo temą. Pirmą kartą V. L. L. A. į veidą davė prie močiutės namų. Vėliau pradėjo mušti ją pas V. L. tėvą. Mušė namuose, kur gyvena, nes mama gerdavo, pravokavo, kviesdavo daug bernų, kad išgertų. Dabar L. A. gyvena pas močiutę, jie gyvena (duomenys neskelbtini). Mama gyvena (duomenys neskelbtini). Vien tik L. A. gal kokius 10 kartų yra kvietęs policiją. Mama grįžo iš Parko g. 15, iš psichiatrinės ligoninės, tai buvo prieš Kalėdas. Galėjo būti gal prieš mėnesį iki Kalėdų, gal spalį. Ji prisigėrė ir tada susimušė su V. L.. L. A. per Naujus Metus buvo pas juos. Jis nematė, kaip žiemą mušė. Tada jis matė, kad jie gėrė, nematė, kad mušė. Jis matė, kad jie buvo susipykę. Kai jie būna girti, prasideda muštynės. Jis ryte buvo pas močiutę, po to, kai atėjo pas mamą, ji pasakė, kad visą naktį nemiegojo. Jis tų muštynių nematė. Po Naujųjų metų V. L. L. A. kaklą sulaužė ir galvą praskėlė. Po Naujųjų Metų, atrodo, du kartus L. A. kvietė policijos pareigūnus. Sausio 1 dieną jis kvietė policijos pareigūnus dėl to, kad V. L. pradėjo „šokinėti“ ant L. A. ir pradėjo varyti jį iš namų, pradėjo keiktis visokiais žodžiais, norėjo jam duoti į veidą. Pavasarį V. L. L. A. nemušė apskritai, net nelietė, čia mama buvo prisigalvojusi. V. L. bijo, kad L. A. kvies policiją. Mama specialiai prisigalvodavo ir sakydavo, kad mušė ją. Šiais metais L. A. gal kokius tris kartus kvietė policijos pareigūnus. 20017 m. kovo 20 d. L. A. nekvietė policijos. Mama susipyko su V. L. ir mamai V. L. norėjo duoti į veidą, bet persigalvojo. V. L. pradėjo pulti ant jos žodžiais, bet ne kumščiais, jis ją negerais žodžiais vadino. V. L. apsižodžiavo, sakė, kad važiuotų pas mamą. 2017 m. kovo 20 d. V. L. ją pastūmė ant lovos. Dar L. A. yra kvietęs pareigūnus apie 11 val. nakties, nes V. L. pradėjo ją smaugti suspaudęs tarp rankų, ji nukrito ant asfalto, jai tada buvo kaklas sužalotas ir ji susižeidė vėl. Vėliau jie grįžo į vidų. L. A. tada namuose buvo. V. L. ją pradėjo mušti, tai, atrodo, vyko 2017 m. kovo 20 d.; L. A. dabar tų datų neatsimena. Kai mamai buvo sužalotas kaklas ir praskelta galva, to įvykio jis nematė, nes tada nakvojo pas draugą. Apie tai jam sakė močiutė, jis tik žinojo, kad buvo sulaužytas kaklas ir sumušta galva. Jam apie šiuos sužalojamus, kuriuos mama patyrė 2017 m. sausio 11 d., pasakė močiutė. L. A. po 2017 m. kovo 20 d. nekvietė policijos pareigūnų. Gegužės mėnesį jam teko nakvoti pas mamą ne vieną kartą. Gal kokią savaitę, gal keturias dienas. Jie abu nebegėrė po gegužės mėnesio. L. A. skambino vieną kartą dienos metu iš mamos telefono, mama vėliau sakė, kad nereikia, tada dar kartą skambino jis apie 10 val. vakaro ir pats pasitiko policijos pareigūnus. Jį pareigūnai nuvežė pas močiutę. Tada buvo gegužės mėnuo, kai V. L. mamą pradėjo mušti, smaugė ir mama krito ant asfalto. V. L. mušė su kumščiu ar iš delno į veidą. Tada, kai jis skambino dieną pareigūnams, tai kad V. L. vėl pradėjo „šokinėti“ ir jį varė iš namų. L. A. paėmė ir iškvietė, o vakare kvietė dėl to, kad mamą vėl mušė, o naktį kvietė, kad mama mušė. Policijos pareigūnai jį išvežė pas močiutę ir ten paliko. L. A. antrą valandą nakties neskambino policijai, jis tada buvo pas močiutę. Jis niekam 2 val. neskambino. Kai jį nuvežė pareigūnai pas močiutę, mama tą naktį, atrodo, skambino ar 12 val., ar 1 val., o ryte jam močiutė pasakė, kad mama skambino. Močiutė jam pasakojo, kad mama sakė, jog nusižudys, prisigers tablečių ir prašė leisti atsisveikinti su L. A.. Tada, kai mamą mušė ir mama krito ant asfalto, tai tos muštynės buvo šalia namų, (duomenys neskelbtini). Lauke irgi vyko muštynės. Namuose mušėsi kambaryje, ten dar buvo pilna žmonių, jie visi gėrė. Ten buvo R., to R. mama, V. L., mama ir L. A.. L. A. tada miegojo. Kai jie pradėjo muštis, jis atsikėlė. Kai V. L. mušė mamą ir mama krito ant asfalto, L. A. matė. V. L. pradėjo smaugti mamą prie namų durų, po to ji krito ant gatvės. Jie kartu krito su V. L., vėl užėjo namo, ten gėrė ir vėl pradėjo muštis po 15 min. Kai vėl pradėjo muštis, tada V. L. iš delno sudavė mamai į veidą. Tada vėliau atvyko policija (t. 1, b. l. 134-136).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 21 d. apklaustas įtariamasis V. L. nurodė, kad jis savo kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad 2017 m. kovo 20 d. jis kartu su L. išgėrė alkoholio, kol jie gėrė, L. nebuvo. Apie 18 val. L. grįžo namo. V. L. tuo metu kūreno pečių, L. sėdėjo šalia jo. L. grįžo iš senelės, pradėjo krauti kompiuterį į rankinę ir norėjo kažkur eiti. L. padarė jam pastabą, kad niekur jis neitų, V. L. palaikė L. ir tuo metu L., išėjęs į virtuvę, iškvietė policiją. V. L. L. nemušė ir jai negrasino, kodėl L. sako, kad ją jis tampė už plaukų ir jai grasino, jis nežino (t. 2, b. l. 11). Papildomai 2017 m. liepos 31 d. apklaustas įtariamasis V. L. nurodė, kad dėl 2017 m. kovo 20 d. epizodų jis kaltės nepripažįsta. Tarp jų būdavo tik žodiniai konfliktai, bet niekada jis L. nemušė (t. 2, b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. kovo 21 d. apklausta nukentėjusioji L. A. nurodė, kad 2017 m. kovo 20 d., apie 18 val., išgėrinėjo su savo sugyventiniu V. jos nuomojamame name (duomenys neskelbtini). Šiame name jie kartu gyvena, veda bendra ūkį, dalinasi buities darbais, juos sieja romantiški jausmais Taip pat su jais gyvena jos mažametis sūnus L. A., gimęs 2004 m. Kai jie išgėrinėjo, ji pastebėjo, kad V. L. tampa agresyvus, tad pasiūlė L. A. apsirengti ir eiti kartu pasivaikščioti, kad V. nusiramintų. V., pamatęs, kad ji ruošiasi išeiti, griebė ją už plaukų ir pradėjo ją tempti atgal. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Tai pamatęs L. pasakė, kad iškvies policiją, ir paskambino į policiją. Tai išgirdęs V. L. ją paleido. Kažkuriuo momentu V. L. jai suplėšė striukės apykaklę. Ją paleidęs, V. ciniškai pasakė, kad kai jį paleis iš policijos, jis grįš ir ją užmuš. L. A. tiki, kad V. L. savo grasinimus gali įvykdyti, ypač būdamas girtas. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir išsivedė V. L.. Nukentėjusioji paaiškino, kad jis ją muša nebe pirmą kartą. Ji ne visada kreipiasi į policiją, nes jo labai bijo. Visa tai matė jos mažametis sūnus L. A.. Į teismo medicinos institutą dėl patirtų sužalojimų ji nesikreips, nes jų nesimato (t. 1, b. l. 64).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-os kuopos 4- būrio vyriausiasis patrulis V. T. 2017 m. kovo 20 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodė, kad atvykus į įvykio vietą, L. A. paaiškino, kad jo motina L. A. ir jos sugyventinis V. L. namuose girtavo. Girtavimo metu tarp jų kilo konfliktas, kurio metu V. L. pradėjo stumdyti L. A., plėšti nuo jos striukės kailį, smaugė ją rankomis, triukšmavo (t. 1, b. l. 56-57).

2017 m. kovo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūra atlikta bute, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad ant lovos guli juodos spalvos striukė ir striukės kailiukas. Padarytos fotonuotraukos (t. 1, b. l . 75-77).

2017 m. gegužės 2 d. garso įrašo apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas 2017 m. kovo 20 d. darytas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos skyriaus (t. 1, b. l. 83-86).

2017 m. gegužės 5 d. garso – vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas vaizdo – garso įrašas, kuriame užfiksuota moteris su berniuku ir jų pokalbis (t. 1, b. l. 80-82).

Alkotesterio nuotraukos duomenimis, 2017 m. kovo 20 d., 19.36 val. V. L. buvo nustatytas sunkus, 2,96 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 58).

Įvertinus byloje esančius duomenis dėl 2017 m. kovo 20 d. įvykio, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.), teismas sprendžia, kad byloje įrodyta kaltinamojo kaltė bei aplinkybės, jog V. L. 2017 m. kovo 20 d., apie 18.35 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2,96 promilės), sugriebė savo sugyventinę L. A. už plaukų ir tampė, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą, po ko, išgirdęs, kad L. A. mažametis sūnus L. A. kviečia policiją, pagrasino L. A., kad paleistas iš laikino sulaikymo ją nužudys, o L. A. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimai realūs ir gali būti įvykdyti.

Šią išvadą, visų pirma, patvirtina Bendrojo pagalbos centro pateikti duomenys, iš kurių nustatyta, kad nukentėjusiosios sūnus L. A. 2017 m. kovo 20 d., 18.30 val. paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu, kvietė pagalbą, nes jo mamos sugyventinis V. L. pyksta ant mamos, nuplėšė nuo jos striukės kailį, t. y. atlieka veiksmus prieš nukentėjusiąją. Be to, nukentėjusioji teisme tiksliai prisiminė šio įvykio aplinkybes ir paaiškino, kad jai susiruošus su sūnumi eiti pas mamą, kaltinamasis, nenorėdamas jos išleisti, griebė ją už plaukų ir už striukės apykaklės, pradėjo ją tempti, nuo skausmo ji žengė žingsnį atgal, kai tempė už plaukų, jai skaudėjo. Šiuos nukentėjusiosios paaiškinimus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kurių visuma paneigia kaltinamojo versiją, kad jis įvykio metu tik patraukė už nukentėjusiosios striukės kapišono. Nors nukentėjusioji paaiškino, kad įvykio metu jie abu buvo išgėrę, ji teisme tiksliai prisiminė įvykio aplinkybes ir detaliai jas paaiškino. Analogiškas aplinkybes ji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoju apklaustas patrulis V. T., kuris atvyko į įvykio vietą pagal L. A. iškvietimą, jam atvykus tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas L. A. paaiškino, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją. Liudytoja L. G. taip pat nurodė, kad 2017 m. kovo mėnesį L. A. jai pasakojo, kad V. L. tempė mamą už plaukų, o jis iškvietė pareigūnus. Kartu su V. T. į įvykio vietą atvykęs pareigūnas E. S. įvykio vietoje filmavo nukentėjusiąją, kaltinamąjį ir liudytoją L. A.. Šio pokalbio metu L. A. paaiškino, kad jis policiją 2017 m. kovo 20 d. iškvietė, nes kaltinamasis tampė nukentėjusiąją. Paminėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis savo tyčiniais veiksmais 2017 m. kovo 20 d. sukėlė fizinį nukentėjusiajai ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, pats kaltinamasis iš dalies pripažino, kad grasino nukentėjusiajai, o pastaroji aiškiai ir detaliai nurodė, jog kaltinamasis, pamatęs, kad dėl jo smurto nukentėjusiosios sūnus L. A. kviečia pagalbą, pasakė, kad kai jį paleis iš policijos, jis grįš ir užmuš nukentėjusiąją. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiama teisme, kategoriškai teigė, kad tikėjo, jog kaltinamasis gali įvykdyti savo grasinimus gali įvykdyti, ypač būdamas girtas. Ji ne kartą yra nurodžiusi, tai patvirtino ir liudytojai L. A. bei L. G., kad nukentėjusioji bijojo kaltinamojo, iki šio grasinimo jis praeityje sistemingai naudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę, sukeldamas pastarajai ne tik fizinį skausmą, bet ir buvo nesunkiai sutrikdęs jos sveikatą, šį grasinimą jis išsakė iš karto po smurto panaudojimo, pagalbos iškvietimo metu. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad įvertinus iki tol buvusius kaltinamojo veiksmus ir jo elgesį su nukentėjusiąja (kaltinamojo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją pakartotinumas ir sistemiškumas), taip pat grasinimo metu buvusias aplinkybes (ką tik po smurto panaudojimo, trukdant iškviesti pagalbą, siekiant išvengti atsakomybės), be kita ko, ir faktą, kad nukentėjusioji bijojo kaltinamojo, yra pagrindo teigti, kad nukentėjusioji turėjo pagrindo manyti, jog grasinimas yra realus ir turėjo pagrindo bijoti kaltinamojo grasinimų. Paminėtos aplinkybės pagrindžia, jog tai nebuvo pokštas ar spontaniškai išsprūdę kaltinamojo žodžiai.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad nurodyta V. L. tyčinė veika, grasinant nužudyti nukentėjusiąją, kai jai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl 2017 m. liepos 5 d., 2017 m. liepos 6 d. ir 2017 m. liepos 12 d. įvykių

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. nurodė, kad jis 2017 m. liepos 5 d. namuose nebuvo, buvo tik užėjęs pas mamą, kur paliko savo daiktus ir išėjo pas netikrą brolį R. F., kuris gyvena šalia, ten ir nakvojo. Išėjęs iš brolio namų, buvo pas savo motiną, kaimynus. Nukentėjusioji L. A. tądien buvo pas savo draugus. Taip pat jis nurodė, kad 2017 m. liepos 6 d. jis nukentėjusiosios nemušė. Tądien pati L. buvo prisigėrusi. Paaiškino, kad L. G., L. mama, iki 2017 m. balandžio mėnesio pabaigos gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, po to –(duomenys neskelbtini). Netikras jo brolis R. F. gyvena (duomenys neskelbtini), pas jį kaltinamasis ir gėrė nuo 2017 m. liepos 5 d., o tuo laikotarpiu nakvojo pas motiną. Aptardamas 2017 m. liepos 12 d. įvykį, kaltinamasis nurodė, kad jis į tą butą nėjo, nes to negalėjo padaryti. Pas L. S. gatvėje buvo tik pasiimti ten likusių savo daiktų buvau išgėręs. Buvo atidarytos durys, jis atėjo, pasiėmė savo rūbus ir išėjo. L. tuo metu gulėjo ant lovos. Jis nežino, iš kur nustatyta, kad buvo 16 trauminių poveikių. Tarp jų buvo tik žodinis konfliktas, ji pareikalavo iš jo pinigų. Po to jis nuėjo pas R. F., gėrė, ir liepos 14 d. jį sulaikė pareigūnai. Išvis, jis liepos mėnesį buvo užgėręs, miegojo pas brolį (t. 2, b. l. 138-139).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. A. nurodė, kad 2017 m. liepos mėnesį V. L. dažnai ateidavo pas ją į svečius, bet buities kartu netvarkė, raktas nuo namų buvo pas ją, kaltinamojo daiktai buvo pas jo mamą. Jo daiktų nukentėjusiosios namuose nėra nuo tada, kai vaikų teisės paėmė jos vaiką L. 2017 m. liepos 5 d. jis spardė jos dešinę koją, kuri buvo su mėlyne, tampė ir smaugė, buvo pakėlęs į viršų, spardė. Konfliktas įvyko dėl pavydo. Įvykio metu ji buvo blaivi, jis – neblaivus. Po to ji buvo visa mėlyna, labai skaudėjo koją, liko mėlynės buvo ant rankų, veido, kaklo. Sudaužęs ją numetė ant lovos ir neleido išeiti. 2017 m. liepos 6 d. įvykio metu kaltinamasis buvo neblaivus, ji buvo blaivi. V. L. išlaužė duris ir tampė ją už plaukų, jai skaudėjo, į gydytojus ji nesikreipė. Ar liko žymių, neatsimena, ar kraujavo, taip pat neatsimena. Jai buvo praskelta lūpa, vidinėje lūpos pusėje buvo kraujo. 2017 m. liepos 12 d. konfliktas prasidėjo jiems išgėrinėjant. Konflikto metu ji jam kažką atsakė atgal ir viskas prasidėjo. V. L. iš kojos spyrė jai į man dešinę koją, kai jis trenkė, ji nugriuvo ant grindų, koja buvo visa mėlyna, jis trenkė man į žandą, liko mėlynė. Kai ji sėdėjo ant lovos, jis paėmė ją ir tempė nuo lovos, ji atsitrenkė galva į žemę, pradėjo skaudėti kaklą, bet jis vis tiek spardydavo ją su koja. Kiek buvo spyrių, neatsimena. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. A. paaiškino, kad dėl patirtų sužalojimų buvo išmesta iš darbo. Nurodė, kad su ja dėl jos parodymų teisme su ja ir jos mama buvo susisiekę V. L. artimieji ir prašė pasakyti teisme, kad ji jam atleidžia, bet ji jam neatleidžia. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus – 1 y., b. l. 148 (t. 2, b. l. 155-157).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. G. nurodė, kad po paskutinių muštynių, kada V. L. ir jos dukra L. A. buvo atėję pas ją, V. pažadėjo, kad jie jau kartu nebegyvens. L. ėjo į darbą, jos sūnus L. pas ją tik užeidavo. L. pasakė, kad jai reikia pailsėti, jie jai netrukdė. 2017 m. liepos 6 d., apie 8-9 val., dukra atbėgo pas ją visa sudaužyta. Ji sakė, kad vakar vakare ji grįžo po darbo namo, išėjo į lauką, ir V. įbėgo į jos namus, ir norėjo su ja susitaikyti. Jie išgėrė, o jis ją pradėjo mušti ir neišleido iš namų. Kai V. iš ryto išėjo į tualetą, ji nuo jo pabėgo. Ji buvo visa mėlyna, buvo smaugimo žymės, jis ją metė ant lovos. Liudytoja ją nuvežė į policiją. Po šio įvykio L. liko pas ją namuose. Po to R. F. mama pasakė, kad V. sulaikė. Aptardama 2017 m. liepos 6 d. įvykį, kai V. L. ją sumušė, tai tada atvažiavo dukters draugai ir ji nakvojo pas juos. Kaltinamasis, liudytojos teigimu, iki 2017 m. liepos 12 d. niekur išsikraustęs nebuvo; kai jį sulaikė, jo daiktus iš L. namų surinko ji. Kaltinamoji nurodė, kad dukra pasipasakodavo jai, skundėsi dėl V. elgesio, bijojo, sakydavo, kad vieną dieną jis ją užmuš. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus – 1 t., b. l. 157 (t. 2, b. l. 163-164).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. L. nurodė, kad V. L. yra jos sūnus, ji pažįsta nukentėjusiąją L., su ja V. gyveno du metus. 2017 m. sausio mėnesį jis gyveno pas L., o pavasarį atsikraustė pas liudytoją ir liepos mėnesį gyveno jos namuose, bet kiek laiko gyveno, neprisimena. L., jam gyvenant pas liudytoją, trukdydavo, skambindavo (t 2, b. l. 158).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. F. (R. F.) nurodė, kad pažįsta V. L., L. A. ir jos mamą L. G.; V. tėvas gyvena su jo, t.y. R. F., motina. Jie visi, taip pat ir liudytojas, gyvena šalia, V. dažnai ateidavo pas jį pusvalandžiui – valandai kartu išgerti alaus. Iki sulaikymo V. gyveno ir pas motiną, ir pas L. Jo daiktai buvo pas L. Likus savaitei iki sulaikymo V. pas jį nakvojo, nes jo nuomojamame bute buvo uždarytos durys, o L. prisiskambinti nepavyko. Kaip jis pasakojo, jie tuo metu buvo susipykę, nors liudytojas V. ir L. konfliktų nematė, tik V. yra sakęs, kad nakvodavo ir malkinėje, nes neturėjo rakto, o L. namuose nebuvo. Tą dieną, kai V. sulaikė, jis pas liudytoją buvo atėjęs iš ryto (t. 2, b. l. 164).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. liepos 14 d. apklaustas įtariamasis V. L. nurodė, kad jis kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad 2017 m. liepos 5 d. visą dieną buvo pas savo motiną, adresu (duomenys neskelbtini), buvo išėjęs tik į lauką, į tualetą. 2017 m. liepos 6 d. visą dieną buvo su draugais ir šeimos nariais, dėde P. 2017 m. liepos 12 d. jis buvo visą dieną pas dėdę A. P., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir gėrė. Jis buvo tame pačiam name, kur jis seniau gyveno su L., tik iš kitos pusės. Jis visą laiką buvo ten ir gėrė iki ryto. L. A. jis nemušė, kodėl ji jį apkalba, jis nežino. Jis su ja nebendrauja (t. 2, b. l. 17). Papildomai 2017 m. liepos 31 d. apklaustas įtariamasis V. L. nurodė, kad dėl 2017 m. liepos 5 d.,, 2017 m. liepos 6 d. ir 2017 m. liepos 12 d. epizodų jis kaltės nepripažįsta. Tarp jų būdavo tik žodiniai konfliktai, bet niekada jis jos nemušė (t. 2, b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. liepos 13 d. protokole – pareiškime L. A. nurodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 5 d. iki 2017 m. liepos 12 d. ją mušė jos sugyventinis V. L. (t. 1, b. l. 146).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. liepos 13 d. 3 apklausta nukentėjusioji L. A. nurodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvena viena, bet gretimame name, adresu (duomenys neskelbtini), gyvena jos buvęs sugyventinis V. L.. Nors jie ir gyvena atskirai, bet jis vis dar ateina pas ją, nutaiko momentą, kai ji nespėja užrakinti durų ir ją toliau muša. 2017 m. liepos 5 d., ji, grįžusi po darbo apie 20 val., buvo namuose. Ji pamiršo užsirakinti, V. L. užėjo į kambarį, išvadino ją necenzūriniais žodžiais ir, nespėjus jai sureaguoti, sugriebė ją už kairės kojos ir nutempė nuo lovos. Ji susitrenkė galvą ir visa apsibrozdino, pajuto fizinį skausmą. Kai ji atsidūrė ant grindų, jis pradėjo ją spardyti, spyrė nemažiau dešimties kartų, po ko jis išbėgo iš namo. Ji patyrė stiprų fizinį skausmą. Į policiją dėl šio įvykio ji nesikreipė, taip pat nesikreipė į medikus dėl patirtų sužalojimų. 2017 m. liepos 6 d., apie 14 val., kai ji buvo viena namuose ir buvo užsidariusi (kabliuku užkabinusi), V. L., būdamas girtas, išlaužė duris ir iš karto jai sudavė ne mažiau penkių kartų į galvos sritį, t. y. į veidą, pakaušį, kaklą, po ko pradėjo ją tampyti už plaukų. Ji juto stiprų fizinį skausmą. Po ko V. L.vėl pabėgo, prieš tai paėmęs namų raktus. Jis taip elgiasi iš pykčio dėl to, kad ji jo neįsileidžia. Kai jis pabėgo, ji iš karto nubėgo pas mamą, nes bijojo, kad V. L. grįš. Bet kadangi V. L. žino, kur gyvena jos mama, tad bijodama, kad jis neateitų ten, ji nakvojo pas draugus. 2017 m. liepos 9 d. ji susitvarkė duris ir galėjo likti namuose, bet 2017 m. liepos 12 d., apie 20 val., V. L. vėl ištaikė momentą, kai buvo atrakintos durys. Jis vėl užėjo į namus, turėjo su savimi alaus, ir pasakė, kad reikia pasikalbėti bei susitaikyti, ir užsirakino iš vidaus duris. Iš pradžių jie gražiai kalbėjosi, išgėrė butelį alaus, bet ji bijojo, kad jis bet kuriuo momentu gali pradėti ją vėl mušti. Tad ji jam pamelavo, kad turi eiti pas mamą. V. L. supyko, kad ji nori išeiti, ir nemažiau dviejų kartų delnu sudavė jai į veidą. Tuomet suspaudė ją per rankas ir suspaudęs pakratė. Paskui sukinėjo jai rankas ir spyrė į koją, kur jau buvo mėlynė nuo praeitų kartų. Ji juto stiprų fizinį skausmą. Ji pradėjo prašyti jo, kad jis nustotų, nusiramintų, jis ją paleido ir ji tyliai atsigulė nusisukusi nuo jo. Jis kažkurį laiką dar gėrė, po ko jie abudu užmigo. Ryte jis atsikėlęs nuėjo į lauko tualetą, tad ji, pasinaudojusi proga, išbėgo iš namų pas mamą. Po to atvyko policija. Ji labai bijo V. L., jis ją nuolat muša (t. 1, b. l. 148).

Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. liepos 13 d. apklausta liudytoja L. G. nurodė, kad 2017 m. liepos 6 d., apie 15 val., pas ją į namus atbėgo basa dukra L. A., kuri buvo kruvina, su didele šviežia mėlyne ant kairiojo skruostikaulio, prakirsta lūpa ir viena koja šlubavo. L. buvo blaivi ir papasakojo, kad V. L. ją mušė dvi dienas iš eilės, t. y. 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. liepos 6 d. L. A. kategoriškai atsisakė greitosios pagalbos ir policijos. Ji nusiprausė ir atsigulė. Apie 18 val. pas jas atėjo V. L., jis buvo išgėręs. Kai ji jo paklausė, kodėl V. L. sumušė L. A., jis pradėjo neigti, kad ją mušė, ir pareikalavo, kad L. A. eitų namo. Bet L. G. atsistojo tarp jų ir pasakė, jog ji niekur neis, kad čia jis turi išeiti. V. L. išėjo, o L. A. susiskambino su draugais ir susitarė, kad pagyvens su draugais, kol sutaisys jos namo duris, nes bijojo likti pas L. G.. L. A. kelias dienas pernakvojo pas draugus ir sekmadienį grįžo namo. Kelias dienas buvo ramu, o 2017 m. liepos 13 d. L. A. vėl atbėgo pas ją ir pasakė, kad V. L. vėl ją sumušė. Ji buvo išsigandusi, ant jos kūno matėsi šviežios mėlynės. Po to jos kreipėsi į policiją (t. 1, b. l. 157).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. liepos 13 d. specialisto išvadoje Nr. G 2227/2017(01) nurodoma, kad L. A. padaryta: kraujosruvos veide, kaklo pagrindo kairėje pusėje, dešinio peties srityje, rankose, dešinėje kojoje, odos įdrėskimai nugaros kairėje pusėje, odos nubrozdinimai kairėje kojoje, paveikus bukabriauniais bei ribotą paviršių turinčiais daiktais. Kraujosruva dešinio peties srityje, dalis kraujosruvų dešinėje kojoje, odos nubrozdinimai kairėje kojoje, galėjo būti padaryti 2017 m. liepos 5 d., visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti 2017 m. liepos 12 d. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruva dešinėje plaštakoje galėjo atsirasti ginantis. Sužalojimai padaryti mažiausiai šešiolikos trauminių poveikių pasekoje. Odos nubrozdinimai kairio kelio srityje galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu (t. 1, b. l. 155 – 156).

Teismo vertinimu, byloje įrodyta ir kaltinamojo kaltė dėl 2017 m. liepos 5-6 d. ir 12 d. sukelto nukentėjusiosios sveikatos nežymaus sutrikdymo bei fizinio skausmo jai sukėlimo. Nors šių įvykių aplinkybes tiek nukentėjusioji, tiek jos mama – liudytoja L. G. truputį painioja, aukščiau nurodytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visuma, patvirtina kaltinamojo kaltę bei paneigia jo gynybos versiją.

Apklausiama teisme kaltinamoji paaiškino, kad 2017 m. liepos 5 d., kaltinamajai ir nukentėjusiajam išgėrinėjant, kilus žodiniam konfliktui tarp jų, kaltinamasis V. L., nutempęs ją nuo lovos, spardė nukentėjusiąją, ji, atsitrenkusi į žemę, pajautė, kad labai pradėjo skaudėti prieš tai sulaužytą kaklą, spyrė jai koja į nukentėjusiosios dešinę koją, trenkė į žandą, spyrių skaičiaus neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu ji išsamiai nurodė, kad kaltinamasis sugriebė ją už kairės kojos ir nutempė nuo lovos, ji susitrenkė galvą ir visa apsibrozdino, pajuto fizinį skausmą; kai ji atsidūrė ant grindų, jis pradėjo ją spardyti, spyrė nemažiau dešimties kartų, po ko jis išbėgo iš namo. Liudytoja L. G., teisme supainiojusi liepos mėnesio įvykius pagal datas, tačiau faktines aplinkybes teisingai nurodžiusi, patvirtino, kad jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, pagal kuriuos 2017 m. liepos 6 d., apie 15 val., pas ją į namus atbėgo basa dukra L. A., kuri buvo kruvina, su didele šviežia mėlyne ant kairiojo skruostikaulio, prakirsta lūpa ir viena koja šlubavo; L. buvo blaivi ir papasakojo, kad V. L. ją mušė dvi dienas iš eilės, t. y. 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. liepos 6 d. Be to, pagal specialisto išvadą, kraujosruva dešinio peties srityje, dalis kraujosruvų dešinėje kojoje, odos nubrozdinimai kairėje kojoje, galėjo būti padaryti 2017 m. liepos 5 d. pažymėtina, kad dėl šio įvykio tiek nukentėjusiosios, tiek jos mamos – liudytojos L. G. paaiškinimai tiek teisme, tiek tyrimo metu sutapo, šie paaiškinimai sutampa ir tarpusavyje, be to, juos patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Paminėtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. L. 2017 m. liepos 5 d., apie 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sugriebęs savo sugyventinę L. A. už kairės kojos, tyčia nutempė ją nuo lovos, taip jai sutrenkdamas galvą ir nubrozdindamas, po ko tyčia spyrė jai ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno dalis, ko pasekoje jai nustatyta kraujosruva dešinio peties srityje, kraujosruvos dešinėje kojoje ir odos nubrozdinimai kairėje kojoje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo tyčiniais veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, nukentėjusioji teisme nurodė, kad kaltinamasis 2017 m. liepos 6 d., atėjęs pas ją, sugriebęs už plaukų, tempė nukentėjusiąją, jai skaudėjo, prakirto lūpą, liko mėlynė ant žandikaulio, kaltinamasis buvo neblaivus. Taip pat nukentėjusioji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl 2017 m. liepos 6 d., kurių metų paaiškino, kad kaltinamasis 2017 m. liepos 6 d., apie 14 val., kai ji buvo viena namuose ir buvo užsidariusi (kabliuku užkabinusi), būdamas girtas, išlaužė duris ir iš karto jai sudavė ne mažiau penkių kartų į galvos sritį, t. y. į veidą, pakaušį, kaklą, po ko pradėjo ją tampyti už plaukų; ji juto stiprų fizinį skausmą; po ko V. L.vėl pabėgo, prieš tai paėmęs namų raktus. Minėta, jog šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojos L. G. paaiškinimai, pagal kuriuos 2017 m. liepos 6 d., apie 15 val., pas ją į namus atbėgo basa dukra L. A., kuri buvo kruvina, su didele šviežia mėlyne ant kairiojo skruostikaulio, prakirsta lūpa ir viena koja šlubavo; L. buvo blaivi ir papasakojo, kad V. L. ją mušė dvi dienas iš eilės, t. y. 2017 m. liepos 5 d. ir 2017 m. liepos 6 d. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais nukentėjusiosios bei liudytojos paaiškinimais.

Taigi byloje įrodyta, kad V. L. 2017 m. liepos 6 d., apie 14 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė ne mažiau 5 smūgių į galvos sritį savo sugyventinei L. A., po ko sugriebęs ją už plaukų, tyčia pradėjo tampyti nukentėjusiąją, taip sukeldamas pastarajai fizinį skausmą ir padarydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, aukščiau išvardintų įrodymų visuma patvirtina ir tai, kad V. L. 2017 m. liepos 12 d., apie 20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), du kartus sudavė delnu į veidą savo sugyventinei L. A., po ko suspaudęs ją per rankas pakratė, po ko pradėjo sukinėti rankas ir spyrė į koją, dėl ko jai buvo nustatytos kraujosruvos veide, kaklo pagrindo kairėje pusėje, rankose, dalis kraujosruvų dešinėje kojoje, odos įdrėskimai nugaros kairėje pusėje, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tai patvirtina vėlgi nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios paaiškinimai teisme, sutampantys su jos parodymais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos L. G. paaiškinimai bei specialisto išvados duomenys. Be kita ko, byloje paneigta kaltinamojo versija, kad jis nuo 2017 m. liepos 5 d. nebuvo pas nukentėjusiąją pasilikęs, tik buvo užėjęs pasiimti savo daiktų. Liudytoju apklaustas R. F. paaiškino, kad kaltinamasis pas jį nakvojo tik naktį iki jo sulaikymo, t. y. naktį iš 2017 m. liepos 13 d. į liepos 14 d. Tai patvirtino ir liudytoja apklausta kaltinamojo mama J. L.. Tuo tarpu iš nukentėjusiosios bei liudytojos J. L. paaiškinimų matyti, kad laikotarpiu nuo liepos 5 d. iki 13 d. kaltinamasis nakvojo ir pas nukentėjusiąją. Be to, ir liudytoja J. L. patvirtino, kad kaltinamasis iki sulaikymo savaitę laiko vartojo alkoholinius gėrimus. Taigi visų šių liepos mėnesį atliktų nusikalstamų veikų metu buvo neblaivus.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis vis likdavo nakvoti pas nukentėjusiąją ir 2017 m. liepos mėnesį, pas kurią iki jo sulaikymo dar namuose buvo jo daiktų. Pasak liudytojos L. G., kaltinamasis iki 2017 m. liepos 12 d. realiai išsikraustęs iš nukentėjusiosios namų nebuvo, jo daiktai buvo šiuose namuose, jie bendravo, kaltinamojo buvimą nukentėjusiosios namuose slėpė dėl Vaikų teisių skyriaus nustatyto draudimo V. L. gyventi kartu su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad iki 2017 m. liepos 12 d. V. L. pas ją ateidavo, nakvodavo, būdavo tai pas ją, tai pas mamą, bet jo daiktai buvo likę ir pas nukentėjusiąją. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad kaltinamojo 2017 m. liepos mėnesį atliktos nusikalstamos veikos atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. L., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (įvykdyti iš viso septyni nusikaltimai, šeši iš jų nusikaltimai žmogaus sveikatas, vienas nusikaltimas, pavojingas žmogaus gyvybei ir sveikatai), nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti septyni baigti, tyčiniai nusikaltimai, šeši iš jų nesunkūs ir vienas apysunkis), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (nusikaltimai padaryti šeimos nario (sugyventinės) atžvilgiu, dėl ko vieną kartą buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, du kartus nežymiai sutrikdyta jos sveikata, tris kartus sukeltas fizinis skausmas, vieną kartą sukeltas išgąstis dėl savo gyvybės; septyni nusikaltimai įvykdyti per šešis mėnesius, pakarotinai ir sistemingai vieno žmogaus atžvilgiu‘ dalis nusikaltimų įvykdyta mažamečio vaiko akivaizdoje), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą (kaltinamasis savo kaltęs nepripažino, nesigailėjo dėl savo veiksmų, be to, teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindo spręsti, kad pačios nukentėjusiosios elgesys buvo provokuojantis arba rizikingas), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir yra pagrindo manyti, jog tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, nevedęs, suėmimo metu oficialiai nebuvo įsidarbinęs, nebuvo užsiregistravęs darbo biržoje, nurodo, kad dirbo darbus, susijusius su stogų dengimu, turi ir dabar pasiūlymų dėl darbo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyventų su mama, 16 kartų baustas administracine tvarka, teistumas išnykęs, gydytas dėl priklausomybės alkoholiui.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes bei atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, pakartotinumą ir sistemiškumą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, turi polinkį smurtauti, t. y. nusikalsti, ir išvadų dėl savo elgesio nagrinėjamu laikotarpiu nepadarė. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina griežčiausia BK 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė bei vienintelė bausmė, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto, sankcijoje, t. y. laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkiai. Už kiekvieną iš nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, skirtina 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. L. paskirtina galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra pirmą kartą teisiamas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, juos įvykdė prieš tą patį asmenį, būdamas neblaivus, kilus žodiniams konfliktams su nukentėjusiąja, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, turi pastovią gyvenamąją vietą, galėtų dirbti, sutiko gydytis priklausomybę alkoholiui, teismas sprendžia, jog yra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant V. L.: 1) gydytis priklausomybę nuo alkoholio; 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruoti darbo biržoje; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) neišvykti už gyvenamojo miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 6) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 75 str. 1 d., 2 d. 3, 5, 6, 8, 10 p., 3 d.). Be to, V. L. paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 2 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios L. A., nebendrauti bei neieškoti ryšių su ja, taip pat nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu (BK 67 str. 3 d., 72¹ str.).

Kaltinamajam teismo nutartimi buvo paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas nustatytas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 14 d. Teismo nuomone, išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, nėra pagrindo ir toliau taikyti kaltinamajam griežčiausią kardomąją priemonę, o nukentėjusioji gali būti apsaugota bei bausmės vykdymas užtikrintas, paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones – įpareigojimą kaltinamajam gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nesiartinti prie jos bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja (BPK 132¹ str.) bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti (BPK 136 str.). Dėl nurodyto suėmimo terminas nepratęstinas, kaltinamasis paleistinas teismo posėdžių salėje, jam paskiriant BPK 132¹ ir 136 straipsniuose numatytas kardomąsias priemones.

Į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. sausio 1 d., 20.45 val. iki 2017 m. sausio 2 d., 15.24 val. (1 para; 2 t., b. l. 27), taip pat nuo 2017 m. kovo 20 d., 19.16 val. iki 2017 m. kovo 22 d., 13.48 val. (2 paros; 2 t., b. l. 29-30) bei suėmime nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. (imtinai) išbūtas laikas (2 t., b. l.63-64, 116-118; BK 65 str. 1 d., 66 str.).

Dėl kitų klausimų

Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 399,03 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam dėl jo nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 163-166). Byloje nustačius, kad dėl nukentėjusiajai L. A. nustatytų sužalojimų yra kaltas V. L., bei pateikus į bylą dokumentus, kad dėl šių sužalojimų gydymo civilinis ieškovas patyrė 399,03 Eur turtinę žalą, civilinis ieškinys patenkintinas visiškai (CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str.).

Prie bylos pridėti keturi kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, paliktini saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti V. L. (V. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017 m. sausio 1 d. įvykio), ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti V. L. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (dėl 2017 m. sausio 11 d. įvykio), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti V. L. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017 m. kovo 20 d. įvykio), ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti V. L. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (dėl 2017 m. kovo 20 d. įvykio), ir skirti jam 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti V. L. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017 m. liepos 5 d. įvykio), ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti V. L. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017 m. liepos 6 d. įvykio), ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti V. L. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2017 m. liepos 12 d. įvykio), ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti V. L. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant V. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) gydytis priklausomybę nuo alkoholio; 2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruoti darbo biržoje; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 4) neišvykti už gyvenamojo miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 6) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72¹ straipsniu, kartu su bausme V. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 2 (dvejus) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios L. A., nebendrauti bei neieškoti ryšių su ja, taip pat nesiartinti prie jos arčiau nei 100 metrų atstumu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į V. L. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. sausio 1 d., 20.45 val. iki 2017 m. sausio 2 d., 15.24 val. (1 para), taip pat nuo 2017 m. kovo 20 d., 19.16 val. iki 2017 m. kovo 22 d., 13.48 val. (2 paros) bei suėmime nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. lapkričio 13 d. (imtinai) išbūtą laiką.

V. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti nuo teismo nuosprendžio paskelbimo dienos ir paleisti jį posėdžių salėje.

Nuo teismo nuosprendžio paskelbimo paskirti V. L. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. A., nebendrauti su ja ir neieškoti ryšių, taip pat nesiartinti prie L. A. arčiau nei 100 metrų atstumu. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti šias kardomąsias priemonės.

Patenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš V. L. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 399,03 Eur (tris šimtus devyniasdešimt devynis eurus tris centus) turtinės žalos atlyginimo.

Palikti saugoti byloje prie bylos pridėtus keturis kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė