- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-28
- Bylos Nr.
- eI2-11149-860/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02623-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Saulius Jakaitis, Agnė Stankevičienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- R. I.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. I. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. I. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 24S123485 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui R. I. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2024 m. spalio 12 d.
Paaiškina, jog 2023 m. rugpjūčio 3 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti jam leidimą laikini gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi ketino dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė). Gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atvyko į Lietuvą, tačiau Bendrovė jį įdarbino tik 2023 m. gruodžio mėnesį. Dėl šios priežasties jis įsiregistravo asmeniu vykdančiu individualią veiklą bei gavo licenciją vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Pareiškėjo teigimu, jis taip siekė ne tik užsidirbti lėšų pragyvenimui iki darbo Bendrovėje pradžios, bet taip pat ketino papildomai užsidirbti lėšų laikotarpiais, kai nevykdys darbinių funkcijų. Teigia, kad 2024 m. vasario mėnesio pradžioje Bendrovės vadovas pranešė apie darbų trūkumą bei nurodė jam neatvykti į darbą. Pažymi, kad dėl negalėjimo dirbti Bendrovėje, jam teko susirasti kitą darbdavį – uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad su Bendrove vis dar palaikė santykius, tačiau nuo 2024 m. balandžio mėn. Bendrovė nebeatsakė į jo skambučius. Apie tai, kad jis yra atleistas iš darbo nuo 2024 m. vasario 1 d. sužinojo tik iš skundžiamo Sprendimo turinio. Pareiškėjo teigimu, jis po Sprendimo priėmimo nuvyko į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyrių, iš kurio gavo pažymą, jog Bendrovė su juo darbo sutartį nutraukė 2024 m. vasario 1 d. Anot pareiškėjo, jis jokio pareiškimo apie atleidimą iš darbo nėra teikęs, pažymoje nurodyti duomenys apie jam mokėtas išmokas neatitiko tikrovės, išeitinė išmoka nebuvo sumokėta. Pareiškėjo įsitikinimu, jo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas. Jis mano, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo, Migracijos departamento priimtas Sprendimas taip pat yra neteisėtas ir turi būti panaikintas. Mano, kad Sprendime padaryta neteisinga išvada, jog faktinės aplinkybės, susijusios su jo darbu Lietuvoje ir duomenys, kurie buvo pateikti teikiant prašymą dėl Leidimo laikinai gyventi išdavimo, skiriasi ne dėl jo kaltės. Taip pat skunde pažymi, kad nors ir negavo sutarto darbo užmokesčio iš Bendrovės, tačiau jis užsidirbo papildomų pajamų iš individualios veiklos, kurių užteko pragyvenimui Lietuvoje.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Nurodo, jog pareiškėjas, ketindamas dirbti Bendrovėje betonuotoju, 2023 m. rugpjūčio 3 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas). Taip pat nurodo, kad 2023 m. rugsėjo 22 d., vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2024 m. spalio 12 d. Teigia, kad duomenis apie pareiškėją patikrino VSDFV informacinėje sistemoje ir nustatė, kad jis Bendrovėje dirbo nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. vasario 1 d. ir jam nei vieną darbo mėnesį nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 160 Eur. Migracijos departamento teigimu, už 2023 m. gruodžio mėn. ir 2024 m. sausio, vasario mėn. pareiškėjui buvo išmokėtas darbo užmokestis, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA) (43,18 – 521,05 Eur). Pažymi, kad pareiškėjui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nebuvo pateikti duomenys, kad jis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte. Migracijos departamento nuomone, užsienietis teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės, kadangi darbo sutartis su pareiškėju nutraukta, jis Bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis). Atsakovo teigimu, pareiškėjas taip pat neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento nuomone, šios aplinkybės sudarė pagrindą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsiliepime pažymi, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Mano, jog ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, Sprendime motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė; apie bylos nagrinėjimą teisme buvo informuota tinkamai (viešo paskelbimo būdu).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024 d. gegužės 16 d. priimto Sprendimo, kuriuo pareiškėjui R. I. (Azerbaidžano Respublikos piliečiui) panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
5.1. Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui 2023 m. liepos 14 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 2307-LLG-2007 (toliau – ir Prašymas) tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Bendrovėje (UAB (duomenys neskelbtini)) betonuotoju (711407) (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas); Prašymas Migracijos departamente registruotas 2023 m. rugpjūčio 3 d.
Prašyme, be kita ko, nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis bus darbo užmokestis, kurio dydis nurodytas – 1 160 Eur.
5.2. Pareiškėjas taip pat pateikė Bendrovės tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. 20230707-124143 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas).
Tarpininkavimo rašte, be kita ko, nurodoma, jog Bendrovė įsipareigoja įdarbinti užsienietį (pareiškėją) pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui betonuotoju (711407), ekonominės veiklos rūšies sritis, pagal Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, pagal kurią užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (4120). Bendrovė įsipareigojo darbo sutarties laikotarpiu mokėti pareiškėjui 1 160 Eur mėnesinį darbo užmokestį.
5.3. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2024 m. spalio 12 d.; leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui įteiktas 2023 m. spalio 10 d.
5.4. Pareiškėjas 2024 m. kovo 14 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas prašyme nurodė, kad ketina dirbti UAB (duomenys neskelbtini).
6. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2024 m. gegužės 16 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2024 m. spalio 12 d., nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu nutraukta.
Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad duomenys apie asmenį buvo patikrinti VSDFV informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. vasario 1 d. ir už šį laikotarpį užsieniečiui nei karto nebuvo išmokėtas Bendrovės pateiktame Tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 160 Eur. Užsieniečiui visą įdarbinimo Bendrovėje laikotarpį buvo mokamas atlyginimas, mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA (43,18 – 521,05 Eur), o 2024 m. vasario 1 d. darbo sutartis buvo nutraukta. Užsieniečiui teikiant Prašymą, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad užsienietis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Bendrovės pateiktame Tarpininkavimo rašte. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad asmuo užsiregistravo kaip vykdantis individualią veiklą ir jam nuo 2023 m. lapkričio 14 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Pagal VSDFV informacinės sistemos duomenis asmeniui visą įdarbinimo laikotarpį Bendrovėje buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei MMA, konstatuota, kad asmens deklaruojamas tikslas – dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Įstatymo 44 straipsnio nuostatas – neatitinka tikrovės. Dar daugiau, užsienietis, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, tačiau iš VSDFV informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad užsieniečiui buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei MMA, su juo darbo sutartis buvo nutraukta ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis). Tad yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Sprendime Migracijos departamentas įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika bei nustatė, kad asmeniui anksčiau nebuvo išduotas nei leidimas laikinai gyventi, nei Lietuvos nacionalinė viza, asmuo Lietuvos Respublikoje įdarbintas nuo 2023 m. gruodžio 4 d. Sprendime padaryta išvada, jog asmens ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir nėra ilgalaikiai. Migracijos departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, – informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.
7. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Migracijos departamento Sprendimu, kreipėsi į teismą.
8. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Taip pat leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).
9. Pažymėtina, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), kuris 2019 m. sausio 10 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019, konstatavo, jog pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose
10. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Bendrovėje dirbo nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. vasario 1 d., pareiškėjui buvęs darbdavys laikotarpyje nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. vasari 1 d. išmokėdavo nuo 43,18 Eur iki 521,05 Eur, t. y. už 2023 m. gruodžio mėn. išmokėtas 521,05 Eur dydžio darbo užmokestis, už 2024 m. sausio mėn. – 43,18 Eur, už 2024 m. vasario mėn. – 55,96 Eur.
Taigi, pareiškėjas Bendrovėje dirbo tik 3 mėnesius, jo per laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. vasario 1 d. darbo užmokestis nė karto nesiekė Prašyme bei Tarpininkavimo rašte įsipareigoto mokėti darbo užmokesčio, t. y. 1 160 Eur. Tad Migracijos departamentas turėjo pagrindą konstatuoti, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, o tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
11. Pareiškėjas iš esmės neneigia, kad jam nebuvo mokėtas Prašyme ir Tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis – 1 160 Eur. Tačiau dėl to kaltina darbdavį, kuris nesuteikė jam darbo bei atleidimo jį iš darbo neteisėtai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šie pareiškėjo nurodyti argumentai iš esmės yra teisiškai nereikšmingi. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir jo darbdavio susiklostę santykiai neturi jokios reikšmės nagrinėjamam ginčui, tad teisėjų kolegija jų nevertina. Svarbu pats faktas, kuris šioje byloje yra neginčijamai nustatytas, kad pareiškėjui nebuvo mokamas Prašyme bei Tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis, kas neatitinka anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimų.
Tai, kad darbdavys, kaip teigia pareiškėjas, su juo nutraukė darbo sutartį neteisėtai, neišmokėjo išeitinės išmokos ir pan., nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.
12. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) 1.3 papunktį pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.
Nagrinėjamu atveju, ginčo laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 2 d. iki ginčijamo Sprendimo priėmimo (2024 m. gegužės 16 d.) nustatytas pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – viena MMA (Įsakymo 1.3 papunktis). Nuo 2023 m. sausio 1 d. MMA – 840 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA – 924 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“).
13. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjui buvęs darbdavys (Bendrovė) laikotarpyje nuo 2023 m. gruodžio 4 d. iki 2024 m. vasario 2 d. išmokėdavo darbo užmokestį, kuris buvo mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas MMA darbo užmokestis. Tad, Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
14. Pareiškėjas teigia, kad jis turi lėšų pragyvenimui. Tačiau pareiškėjas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
Antra vertus, tai, kad pareiškėjas, kaip nurodo, pragyvenimui užsidirba vykdydamas individualią veiklą, niekaip nepaneigia, jog pareiškėjo pateikti duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, nes jo buvęs darbdavys reikiamo darbo užmokesčio nemokėjo. Tad, vien šis pagrindas, minėta, yra pakankamas pareiškėjui panaikinti leidimai laikinai gyventi pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Be to, pastebėtina ir tai, kad pareiškėjas nuo 2023 m. spalio 31 d. yra užsiregistravęs kaip vykdantis individualią veiklą, o 2023 m. lapkričio 14 d. išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Tačiau pareiškėjo Prašyme bei Tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad jis nedirbs Bendrovėje, o vykdys individualią veiklą. Dar daugiau, pareiškėjas pirmiausia įregistravo individualią veiklą, tai padarė 2023 m. spalio 10 d. (iš karto gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje), o tik tada įsidarbino Bendrovėje (2023 m. gruodžio 4 d.). Tad ši aplinkybė taip leidžia abejoti tikraisiais pareiškėjo ketinimais ir tikslais.
15. Taip pat, kaip matyti iš bylos, pareiškėjas nuo 2024 m. vasario 1 d. nebedirba Bendrovėje. Remiantis VSDFV informacinės sistemos duomenis, pareiškėjas niekur kitur neįsidarbino. Šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas.
Pažymėtina, kad LVAT praktikoje darbo sutarties nutraukimas vertinamas kaip imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., LVAT 2023 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-2362-662/2023).
Taigi, pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tad, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo darbo sutarties nutraukimas su Bendrove yra dar vienas pagrindas, kuris yra pakankamas, pareiškėjui panaikinti leidimai laikinai gyventi pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
16. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalėjo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Tačiau pareiškėjas šių sąlygų neatitiko.
17. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ nuostatas. Sprendime yra aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija, todėl jis iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus.
Be to, Sprendime įvertinti ir pareiškėjo ryšiai su Lietuvos Respublika, t. y. jo socialiniai, ekonominiai ir šeiminiai ryšiai.
18. Apibendrinant konstatuotina, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, tad jį panaikinti nėra jokio pagrindo.
Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
19. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjo skundas atmestas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kitos proceso šalys įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. I. skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.