Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio raj.sav., LR pilietis, vedęs, išsilavinimas aukštasis, pensininkas, gyvenančiam bei deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini),Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2017 m. lapkričio 4 d. apie 01.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie 24 buto, bendro naudojimo laiptinėje, būdamas neblaivus (2017 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apskrities VPK 02.14 val. nustatytas 1.99 promilių girtumo laipsnis) tyčia vieną kartą kumščiu trenkė savo žmonai G. K. į veido dešinę pusę, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2017 m. lapkričio 4 d. apie 01.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas neblaivus (2017 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apskrities VPK 02.14 val. nustatytas 1.99 promilių girtumo laipsnis) sukėlė konfliktą, kurio metu tyčia trenkė savo dukrai I. M. du kartus kumščiu, vieną kartą į kairės pusės petį, antrą kartą į kairės pusės veido sritį, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties paaiškinimais, nukentėjusiųjų G. K. bei I. M. pareiškimais ir parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, alkotesterio duomenimis, ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. K. parodė, kad su pateiktu jam pranešimu apie įtarimą susipažino, esmę suprato, tačiau negali nei patvirtinti, nei paneigti, nes dėl girtumo ne viską atsimena. Nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bute kartu su žmona G. K. ir dukra I. M.. Dėl įvykio gali papasakoti, kad užvakar t.y. 2017 lapkričio 2 d. buvo žodinis konfliktas su dukra, tačiau kas vyko 2017 m. lapkričio 4 d. neprisimena, nes buvo girtas. Atsimena tiktai, kad buvo du kartus atvykusi policija, kada, dėl ko ir kodėl negali pasakyti. Pamena, kad buvo išėjęs į laiptinę, bet ką ten darė neatsimena. Pas dukrą į kambarį gal ir buvo užėjęs, bet tik tam, kad pažiūrėti ar ji yra kambaryje. Daugiau jokių aplinkybių dėl šio įvykio paaiškinti negali, nes neatsimena, dėl savo girtumo. Antrą kartą atvykusi policija jį išvežė į policijos komisariatą. Labai gailisi, kad taip atsitiko, kad susiklostė tokia situacija (b.l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji G. K. parodė, kad ji gyvena trijų kambarių bute, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) kartu su sutuoktiniu A. ir dukra I. M.. Sutuoktinis be perstojo paskutinius kelius mėnesius vartoja alkoholinius gėrimus, po ko neblaivus pradeda triukšmauti ir konfliktuoti, tačiau dėl jo veiksmų policijos nekvietė. 2017 m. lapkričio 3 d. apie 15.00 val. jai grįžus namo rado sutuoktinį neblaivų, jis buvo savajame kambaryje, prie nieko nesikabino. 19.00 val. jai kartu su dukra grįžus iš parduotuvės namo, sutuoktinis pradėjo kalbėti nebūtus dalykus apie velnią ir egzorcizmą. Po ko jis pradėjo kabinėtis prie jos, prieidamas mosikavo rankomis, kėlė triukšmą. Dukra tuo metu buvo kambaryje. Ji kadangi žinojo, kad sutuoktinis nenusiramins, išėjo iš buto, tai išgirdusi dukra taip pat paliko butą. Būdama laiptinėje, dėl agresyvaus tėvo elgesio dukra iškvietė greitąją pagalbą. Bendros pagalbos centro darbuotojas pasakė, kad jos išeitų iš buto ir palauktų pareigūnų. Iki policijos atvykimo ji su dukra buvo lauke. Atvykę pareigūnai ir medikai užėjo į butą, iš paskos nuėjo ir ji. Vyras elgėsi ramiai, nebuvo agresyvus, pakalbėję su juo medikai ir pareigūnai paliko juos visus namuose, kadangi sutuoktinis pažadėjo elgtis ramiai ir būti savo kambaryje. Ji su dukra išėjo iš buto, laukė kol sutuoktinis eis miegoti, tačiau šviesos bute vis degė. Apie 01.00 val. joms grįžus į butą, jis iš karto puolė kabinėtis, buvo agresyvesnis nei prieš tai. Ji pasiliko buto koridoriuje, sėdėjo laukė, kol sutuoktinis nueis miegoti, kai jis pradėdavo eiti link jos, ji atsidarydavo buto duris ir išeidavo į laiptinę. Tai išgirdusi dukra išėjo iš kambario ir pasakė, kad jei tėvas ir toliau kabinėsis ji iškvies policiją. Tai išgirdęs sutuoktinis ėjo link dukros, dukra ramiai traukdamasi nuo sutuoktinio ėjo į kambarį. Kas vyko kambaryje ji nežino. Ji pamatė, kaip dukra išstūmė A. iš laiptinės, ko pasekoje jis priėjęs prie jos vieną kartą kumščiu trenkė į veido sritį. Ji pabėgo į laiptinės apačią, kur iškvietė policiją. Dukra liko bute, sutuoktinis laiptinėje. Iki kol atvyko policija ji visą laiką lauke laiptinės apačioje, kadangi vyras buvo šiek tiek laiptais nusileidęs. Atvykę pareigūnai rado sutuoktinį laiptinėje, ji parašė pareiškimą dėl vyro veiksmų. Pareigūnai išvežė sutuoktinį į policijos komisariatą. Kadangi ant veido neliko smurtavimo žymių nuo teismo medicininės ekspertizės atsisako (b.1.6-9).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. M. parodė, kad ji gyvena trijų kambarių bute, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) kartu su tėvu A. ir mama G. K.. Tėvas vartoja alkoholinius gėrimus penkis metus, o paskutinius kelis mėnesius geria alkoholinius gėrimus be perstojo. Išgėręs tampa agresyvus, namuose triukšmauja, neduoda ramybės, ilsėtis, konfliktuoja. 2017 m. lapkričio 3 d. ji buvo namuose savo kambaryje, tėvas taip pat buvo namie, dažniausiai tūnojo savo kambaryje, kai vaikščiojo po butą suprato iš garsų, jog yra jau išgėręs. Apie 19.00 val. ji kartu su mama nuėjo į parduotuvę, po ko grįžus namo tėvas pradėjo kalbėti nebūtus dalykus. Ji nekreipė dėmesio, nuėjo į savo kambarį. Būdama kambaryje išgirdo koridoriuje triukšmą, išėjusi pamatė, kad mama apsirengusi ir ruošiasi išeiti, tėvas tuo metu buvo koridoriuje. Ji apsirengė išėjo iš buto, mamai iš paskos, bei būdama laiptinėje dėl agresyvaus tėvo elgesio iškvietė pagalbą. Bendros pagalbos centro darbuotojas pasakė, kad jos išeitų iš buto, ir palauktų atvyksiančių pareigūnų bei medikų. Iki policijos atvykimo ji su mama buvo lauke. Atvykę pareigūnai ir medikai užėjo į butą, ji į butą nėjo. Po pareigūnų išvykimo mama išėjo iš buto, jos kartu praleido laiką lauke, laukiant kol tėvas užmigs. Apie 01.00 val. grįžo namo, ji iš karto nuėjo į savo kambarį, būdama ten išgirdo koridoriuje triukšmą, tėvas kabinėjosi prie mamos. Išėjusi iš kambario pasakė, kad jei tėvas ir toliau kabinėsis iškvies policiją. Tėvas pamatęs ją koridoriuje pradėjo stumdytis, ji traukėsi nuo jo į pirmą kambarį. Kambario viduje tėvas trenkė jai kumščiu vieną kartą į petį, sekantį kartą į veidą. Ji pajuto skausmą, tuomet pradėjo išstūminėti tėvą iš kambario į koridorių, o iš jo į laiptinę. Atsidūręs laiptinėje tėvas vieną kartą kumščiu trenkė mamai į veidą. Ji jį atitraukė nuo jos, mama pabėgo. Pamačiusi tai greitai uždarė buto duris, o tėvas bandė įeiti į butą. Pareigūnai iš laiptinės prievarta atvedė į butą tėvą, po ko išsiaiškinę įvykio aplinkybes jį išvežė į policijos komisariatą. Kadangi ant veido neliko smurtavimo žymių nuo teismo medicininės ekspertizės atsisako. Tėvas ne pirmą kartą kelia ranką prieš ją, tačiau į policiją dėl šių atvejų nesikreipė (b.l. 19-20).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2017 m. lapkričio 4 d. 01.07 val. G. K. telefonu pranešė apie prieš ją bei dukrą I. M. smurtavusį sutuoktinį A. K. (b.l. 4-5).

G. K. 2017 m. lapkričio 4 d. pareiškime nurodyta, kad apie 01.00 val. jos neblaivus vyras A. K. pradėjo konfliktuoti, kabinėtis, koridoriuje smūgiavo jai į veidą, taip pat smūgiavo ir dukrai į veidą, elgėsi agresyviais ir neprognozuojamai, todėl buvo kvieti policijos pareigūnai. Taip pat pareiškime nurodyta, kad išvakarėse, apie 21.30 val. policijos pareigūnai taip pat buvo kviesti (b.l. 24).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio patrulio V. S. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodoma, kad 2017 m. lapkričio 4 d. apie 01.00 val., gavus pranešimą iš VPK OVS kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje vyras smurtauja prieš šeimą, ir nuvykus į vietą nustatyta, kad policiją kvietė G. K., nes A. K. konflikto metu smūgiavo į veidą savo žmonai G. K. bei dukrai I. M.. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad nieko nemušė (b.l. 22-23).

Iš alkotesterio kvito šaknelės matyti, jog atlikus blaivumo testą 2017 m. lapkričio 4 d. 02.14 val. A. K. nustatytas 1.99 promilių girtumas (b.l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. K. mušdamas, t.y. suduodamas smūgius sukėlė šeimos nariams – savo dukrai bei sutuoktinei fizinį skausmą. Nukentėjusiųjų I. M. ir G. K. paaiškinimais nustatyta, kad kaltinamasis 2017-11-04 apie 01:00 val. būdamas neblaivus konfliktavo namuose su savo šeimos nariais. I. M., išėjusi iš savo kambario pasakė, kad jeigu kaltinamasis nenusiramins, ji kvies policijos pareigūnus. Tada kaltinamasis pradėjo artėti koridoriuje prie I. M., sudavė jai smūgius kairį petį ir kairės pusės veido sritį. I. M. išstūmė kaltinamąjį iš savo kambario į laiptinę. Laiptinėje kaltinamasis vieną kartą trenkė kumščiu savo žmonai G. K. į veido dešinę pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Nors kaltinamasis savo kaltės negali nei paneigti, nei pripažinti, nes dėl girtumo ne viską prisimena, tačiau dėl padarytų veiksmų labai gailisi. Kaltinamojo kaltę dėl smurto vartojimo šeimos narių atžvilgiu patvirtina nukentėjusiųjų G. K. bei I. M. pareiškimai, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodytais duomenimis. Kaltinamojo A. K. nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis A. K. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl skiriamos bausmės rūšies ar dydžio sutiko (b.l. 50).

A. K. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. lapkričio 4 d. 01.48 val. iki 2017 m. lapkričio 4 d. 16.00 val. (b.l. 33,34).

2017 m. lapkričio 4 d. kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 41).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Padaryti 2 nesunkūs nusikaltimai Kaltinamasis A. K. yra 67 metų amžiaus, vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (b.l.45), nedirbantis (b.l. 47), anksčiau neteistas (b.l. 46), baustas administracine tvarka nebaustas (b.l. 48), Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, bei teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. K. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinos į paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (G. K. epizodas), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per aštuonis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (I. M. epizodas), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose; neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per aštuonis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti A. K. galutinę subendrintą bausmę - 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per aštuonis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. K. skirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant:

- būti namuose nuo 23.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose ( BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas);

- per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas);

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per aštuonis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos BK 722 straipsnis).

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. lapkričio 4 d. 01.48 val. iki 2017 m. lapkričio 4 d. 16.00 val. (vieną parą), kas vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., atitinka 2 laisvės apribojimo dienas (BK 66 str.).

Kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį baudžiamąjį įsakymam, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.