Šiaulių apygardos teismo nutartis

2007-04-12 · Civilinė byla Nr. 2A-106-194/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-12
Bylos Nr.
2A-106-194/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Badaugienė (pirm.), Petras Povilaitis, Egidijus Mockevičius
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
UAB „Žemaitijos deguonis“
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė
Kategorijos
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
KopijaPranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr. 2A-106-194/2007

Teisėja V. Zubova Procesinio sprendimo kategorija 124.2.2.; 121.21.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiauliai, 2007 m. balandžio 12 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,

kolegijos teisėjų Petro Povilaičio, Egidijaus Mockevičiaus,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,

dalyvaujant ieškovui R. R. , atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei, atsakovo UAB „Žemaitijos deguonis“ direktoriui J. V. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos deguonis“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos deguonis“ prašymą dėl proceso atnaujinimo ir priimto sprendimo pakeitimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas UAB „Žemaitijos deguonis“ Mažeikių rajono apylinkės teismo prašė atnaujinti procesą Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-285-03/2003, išnagrinėtoje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui UAB „Žemaitijos deguonis“ dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Atnaujinus procesą, šioje byloje esantį sprendimą pakeisti – ieškovo R. R. ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovas kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo 2005-12-05 Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento prie VRM raštą, kuriame nurodoma, kad atsakovas niekada nebuvo įrašytas į pavojingų Lietuvos objektų ūkio ir Valstybinės reikšmės objektų sąrašą. UAB „Žemaitijos deguonis“ kaip ūkio subjektą negalima laikyti pavojingu objektu, nes šio ūkio subjekto gaminamos ir laikomos pavojingos medžiagos kiekis neviršija tam tikrų ribinių kiekių. Laiko, kad atsakovas negali būti laikomas didesnio pavojaus šaltiniu ir jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Patikslintu prašymu dėl proceso atnaujinimo atsakovas ginčijo padarytos žalos dydį, nurodė, kad ieškovas nėra pateikęs nuosavybės arba įsigijimo bei teisės naudotis žemės sklypu po šiuo pastatu dokumentus ir žalą įrodančių dokumentų, pastatų projektų. Mano, kad žalą galėjo įtakoti netinkamai, tai yra be projekto pastatytas pastatas.

Žemesnės instancijos teismas

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimu atnaujintame procese, prašymus dėl teismo sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-285-03/2003 m., atmetė. Priteisė iš atsakovo UAB „Žemaitijos deguonis“ ieškovui R. R. 500 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teismas laikė, kad LR CK 493 str. (galiojęs iki 2001-07-01) ir aktualios redakcijos LR CK 6.270 str., nurodytos pavyzdinės veiklos sritys kuriose yra didesnio pavojaus rizika, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis ir nenukreipia į jokius kitus įstatymus ar sąrašus, kuriais reiktų vadovautis. Teismas nustatė, kad atsakovo vykdomos veiklos pavojingumo faktą įrodo anksčiau bendrovėje įvykę du gamybiniai sprogimai, bei atsakovo parodymai, kuriais patvirtino, kad įmonės veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams. Teismas nustatė, kad ieškovas R. R. žemės sklypą, kuris buvo suformuotas 1992-06-26 ir ant jo esančius pastatus Ukrinų kaime, Mažeikių rajone nuosavybės teise valdo nuo 1992-06-26. Pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teisės įrašas įsigaliojo nuo šios sutarties sudarymo 1999-03-16. Kadangi ieškovas R. R. įgijo į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, todėl atsakovo teiginį, kad ieškovas nevaldė turto nuosavybės teise, atmetė. Laikę, kad žalos dydis nustatytas objektyviai pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Žemaitijos deguonis“ prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006-12-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – R. R. ieškinį atmesti.

Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:

1. 2005-12-05 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM raštas įrodo, kad atsakovas niekada nėra buvęs bei nėra įrašytas į jokius pavojingų Lietuvos ūkio objektų bei Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registrus. Todėl jokiu įstatyminiu bei faktiniu pagrindu atsakovas negali būti laikomas kokiu nors didesnio pavojaus šaltinius ir jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė nei pagal senojo LR CK 493 str., nei pagal galiojančio LR CK 6.270 str. Apeliantas su teismo motyvais, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytoju gali būti ir įmonė, nesanti pavojingų objektų sąraše, nes pakanka vien to, kad pati įmonės veikla susijusi su pavojingais šaltiniais, nesutinka, kadangi prieštarauja teisės aktais apibrėžtoms tokių pavojingų objektų sąvokoms bei nustatytiems tokių pavojingų objektų pripažinimo kriterijams bei metodikai. Apeliantas laiko, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų apie kokius kitus bendrovėje įvykusius sprogimus, o bendrovės vadovas niekada nėra pripažinęs, jog mūsų bendrovės veikla yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams.

2. Teismas nesiaiškino, kokiu pagrindu ieškovui buvo pripažinta nuosavybės teisė į daržinę, nenustatyta, ar sprogimo metu daržinėje buvo kokio nors stiklo ar stiklo blokelių, nėra išsiaiškinta, ar neteisėtos statybos negalėjo būti ieškovo įgriuvusio ūkinio pastato pasekmė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas R. R. prašo 2006-12-15 Mažeikių apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Laiko, kad atsakovo nurodyta kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad bendrovė jokiu įstatyminiu bei faktiniu pagrindu negalėjo būti laikoma didesnio pavojaus šaltiniu, teisine prasme nėra naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė. Mano, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog negalima tapatinti pavojingo objekto ir pavojingo valstybinio objekto statusą turinčio objekto, sąvokų su didesniu pavojaus šaltiniu. Ieškovas sutinka su teismo nuoroda, kad veiklos pavojingumą pakankamai gerai iliustruoja anksčiau bendrovėje įvykę du gamybiniai sprogimai bei atsakovo parodymai apeliacinės instancijos teisme, kuriame pripažino, kad atsakovo įmonės veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad UAB „Žemaitijos deguonis“ kaip ūkio subjektą negalima laikyti pavojingu objektu, nes šio ūkio subjekto gaminamos ir laikomos pavojingos medžiagos kiekis neviršija tam tikrus ribinius kiekius, nes žalos atsiradimo momentu šie ribiniai kiekiai nebuvo nustatyti. Vien atsakovo neįtraukimas į Pavojingų Lietuvos ūkio objektų sąrašą ir pavojingų objektų registrą nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė.

2. Laiko, kad teismas nepažeidė procesinių teisės normų, spręsdamas priteistos žalos dydį. Byloje pateiktas Valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filialo pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą, iš kurio matyti, kad žemės sklypą, kuris suformuotas 1992-06-26 ir tame sklype esančius pastatus nuosavybės teise ieškovas valdo nuo 1992-06-26, pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teisės įrašas įsigaliojo nuo sutarties sudarymo 1999-06-16. Atsakovas nėra pateikęs jokio kito vertinimo, todėl teismas pagrįstai rėmėsi byloje esančiais turto vertinimo įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

LR CPK 329 straipsnio 1 dalis nustato bendrąją taisyklę, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas taikymas yra pagrindas naikinti sprendimą tik jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Proceso teisės normų pažeidimą, negalėjusį lemti teisingo bylos išsprendimo, įstatymų leidėjas pripažįsta formaliu. Proceso teisės normų pažeidimai laikytini formaliais ir nesudarančiais pagrindo naikinti ginčijamą teismo nutartį, jei jie nepapuola į absoliučių ar santykiškai absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų sąrašą ir neturėjo įtakos teisingam bylos išsprendimui – LR CPK 329 str. LR CPK 371 straipsnio 1 dalies pagrindu, teismas atmesdamas prašymą dėl teismo sprendimo pakeitimo arba panaikinimo, priima teismo nutartį. Mažeikių rajono apylinkės teismas atsakovo UAB „Žemaitijos deguonis“ prašymą dėl proceso atnaujinimo ir priimto sprendimo pakeitimo atmetė sprendimu. Apeliacinės instancijos kolegija konstatuoja, kad šis proceso teisės normos pažeidimas yra formalus ir laiko, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas atsakovo UAB „Žemaitijos deguonis“ prašymą dėl proceso atnaujinimo ir priimto sprendimo pakeitimo atmetė 2006 m. gruodžio 15 d. nutartimi. Kadangi apelianto UAB „Žemaitijos deguonis“ teisė į apeliaciją nėra pažeista, kolegija laiko, kad apeliantas 2006 m. gruodžio 15 d. nutartį skundžia atskiruoju skundu.

Pagal 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindą atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių gali sudaryti tik tokios aplinkybės, kurios:

Buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą;Nagrinėjant bylą nei pareiškėjui, nei teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos;Turi esminę reikšmę.

Nauji įrodymai yra pagrindas atnaujinti bylą, jeigu įrodoma, kad iš tikrųjų ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui, kad aplinkybės, kurias nurodydamas pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, nagrinėjant bylą nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės galėjo būti žinomos atsakovui, būtina išsiaiškinti, ar esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, atsakovas ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų. Kolegija konstatuoja, kad atsakovas nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos. Kolegija nurodo, kad apelianto nurodomi naujai paaiškėję faktai, įrodymai neatskleidžia priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo ydingumo – jo nepagrįstumo ir neteisėtumo.

Apeliantas teigia, kad 2005-12-05 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM raštas įrodo, kad atsakovas niekada nėra buvęs bei nėra įrašytas į jokius pavojingų Lietuvos ūkio objektų bei Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registrus. Teisėjų kolegija, atsakovo nurodytą kaip naujai paaiškėjusi aplinkybę, kad bendrovė jokiu įstatyminiu bei faktiniu pagrindu negalėjo būti laikoma didesnio pavojaus šaltiniu, teisine prasme nelaiko naujai paaiškėjusia esminė aplinkybe ir šį atskirojo skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. LR Vyriausybė dar 1995-08-04 nutarimu Nr. 1090 „Dėl pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų patvirtinimo“, kuris galioja iki šiol, apibrėžė pavojingo objekto sąvoką. Tuo pačiu nutarimu Vyriausybė pavedė iki 1996-07-01 nustatyti Lietuvos ūkio subjektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribinius kiekius bei parengti pavojingų ūkio subjektų laikinąjį sąrašą. Apeliantas nurodo, kad ribiniai kiekiai nustatyti bei patvirtinti tik 1999-07-17, o 1995-12-29 patvirtintas ir Lietuvos ūkio pavojingų objektų bei kriterijų, kuriais remiantis nustatomi šie pavojingi objektai, laikinasis sąrašas. Šie apelianto nurodyti norminiai teisės aktai, priimant 2003-09-16 sprendimą galiojo, apeliantui buvo žinomi, o jų nepateikimą ar nesivadovavimą jais, kolegija nelaiko naujai paaiškėjusia aplinkybe. Be to, CPK 178 straipsnis numato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. 2005-12-05 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM raštas neįrodo, kad 2003-09-16 priimant sprendimą atsakovui nebuvo žinoma, kad UAB “Žemaitijos deguonis“ nėra įrašytas į jokius pavojingų Lietuvos ūkio objektų sąrašus. Kolegija konstatuoja, kad atsakovo neįtraukimas į Pavojingų Lietuvos ūkio objektų sąrašą ir pavojingų objektų registrą, nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes šie duomenys atsakovui galėjo būti žinomi nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei priimant 2003-09-16 sprendimą apeliacinėje instancijoje.

Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas nesiaiškino kokiu pagrindu ieškovui buvo pripažinta nuosavybės teisė į daržinę. Pažymėtina, kad atsakovas UAB „Žemaitijos deguonis“ aplinkybės dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto, nėra nurodęs nei atsiliepime į ieškinį, nei atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 16-17, 156-157) . Apeliantas nurodo, kad tebevykstant atnaujintos bylos teismo posėdžiams, būtent 2006-11-10, paaiškėjo kita esminė aplinkybė apie ieškovui priklausančios daržinės nuosavybė teisę (b. l. 60). Kolegija pažymi, kad naujų aplinkybių nurodymas, negali būti proceso atnaujinimo pagrindu LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Tai, kad priimant sprendimą apeliacinėje instancijoje, ieškovui R. R. nuosavybės teise nepriklausė daržinė, atsakovas jokių įrodymų nepateikė. Kolegija atsakovo pareigą įrodinėti vertina kaip pasyvius veiksmus, kadangi priimant sprendimą duomenys apie ieškovui priklausanti turtą atsakovui galėjo būti žinomi, tik atsakovas nesiėmė jokių veiksmų šiems įrodymams pateikti. Nuosavybės teisės dokumentų nepateikimas negali būti laikomas naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe.

Nuosavybės teisės atsiradimo pagrindai nepašalina atsakovo UAB „Žemaitijos deguonis“ pareigos atlyginti žalą padarytą savininko R. R. turtui. Ieškovas R. R. yra įstatymų nustatyta tvarka įteisinęs pastatus, todėl yra teisėtas šių pastatų savininkas. Mažeikių rajono valdytojo potvarkiu Nr. 332p dar 1993-09-16 leista R. R. teisiškai registruoti savavalines statybas, esančias (duomenys neskelbtini), tame tarpe ir daržinės. Šis administracinis teisės aktas nėra nuginčytas, todėl kolegija laiko, kad R. R. yra teisėtas šio turto savininkas. Byloje pateiktas Valstybės įmonės Registrų centro Mažeikių filialo pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą, iš kurio matyti, žemės sklype esančius pastatus nuosavybės teise ieškovas valdo nuo 1994-02-23 (b. l. 41).

Sprogimas įvykęs dėl gamybos fakto, ar dėl kitų asmenų nusikalstamų veiksmų, yra pagrindas deliktinei atsakomybei atsirasti ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos atlyginti žalą savininko turtui. UAB “Žemaitijos deguonis“ yra padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, kas buvo nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad 2003-09-16 apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra visiškai įvykdytas (b. l. 85, II tomas).

Teismas, remdamasis išdėstytais argumentais konstatuoja, kad naikinti skundžiamą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartį atskirojo skundo motyvais nėra įstatyminio pagrindo (LR CPK 337 str.).

Absoliučių Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (LR CPK 329 str.).

Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš atsakovo UAB „Žemaitijos deguonis“ (CPK 88 str. l d. 3 p., 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 15 d. sprendimą laikyti nutartimi ir ją palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Žemaitijos deguonis“ (įmonės kodas 166729792, buveinė Ukrinų km., Mažeikių rajonas) 700 Lt (septynis šimtus Lt) turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui R. R. (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančiam(duomenys neskelbtini). Priteisti iš atsakovo UAB „Žemaitijos deguonis“ (įmonės kodas 166729792, buveinė Ukrinų km., Mažeikių rajonas) 7,08 Lt (septynis Lt 08 cnt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, valstybei.

Kolegijos pirmininkas Jolanta BadaugienėTeisėjai Petras PovilaitisEgidijus MockevičiusTikraTeisėjaJolanta Badaugienė