Šiaulių apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-76-300/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23878-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.4; 2.5.11.3; 2.5.19; 2.14.3; 2.14.4 (S)

2020 m. liepos 16 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. O. gynėjos advokatės N. G. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. birželio 10 d. nutarties, kuria patenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

3. Teikiamu skundu nuteistojo A. O. gynėja advokatė N. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. birželio 10 d. nutartį, o teismui nusprendus netenkinti reikalavimo panaikinti skundžiamą nutartį, pakeisti nutartį sutrumpinant paskirtos arešto bausmės terminą.

3.1. Skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad iš nuteistojo A. O. paaiškinimo teisme matyti, kad jis ne visiškai suprato kokia bausmė jam paskirta, ką teismo posėdžio metu patvirtino ir Probacijos skyriaus atstovas, nurodydamas, kad nuteistasis nesupranta paskirtos bausmės, t. y., tiek Probacijos skyriaus atstovas, tiek teismas konstatavo, kad nuteistasis nesupranta paskirtos bausmės arba nevisiškai suprato kokia bausmė jam paskirta. Ši situacija rodo, kad Probacijos skyrius, kaip nuteistųjų resocializaciją vykdanti institucija netinkamai vykdė savo pareigas probuojamojo atžvilgiu arba jas vykdė formaliai - nuteistojo parašus, kad jis įspėtas dėl teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymo susirinko, tačiau faktiškai visiškai nedirbo su nuteistuoju, siekdami išsiaiškinti ar jam tikrai yra aiški pati bausmės rūšis, ar jis supranta atsakomybę už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą ir kt. Teisingumo prasme sunku suvokti, kad būtų baudžiamas asmuo, kuris pagal savo gebėjimus, išsilavinimą nevisiškai suprato paskirtą bausmę. Kaip jau nurodyta, vien paties Probacijos skyriaus atstovo pripažinimas, kad nuteistasis nesupranta paskirtos bausmės rodo, kad šios institucijos pareigūnai netinkamai atliko savo darbą.

3.2. Pažymi, kad tokį nuteistojo elgesį galėjo sąlygoti ir tai, kad jo socialiniai ryšiai silpni. Kaip matyti, teismas šią nustatytą aplinkybę išimtinai panaudojo nuteistojo nenaudai, konstatuodamas, kad silpni socialiniai ryšiai leidžia manyti, kad nuteistasis neturi galimybių pasitaisyti ir vykdyti teismo skirtus įpareigojimus. Tokia teismo padaryta išvada leidžia teigti, kad teismas ne tik, kad formaliai nagrinėjo Probacijos skyriaus teikimą, tačiau silpnų nuteistojo socialinių ryšių nevertino kaip sunkinančių nuteistojo padėtį - nuteistojo ryšiai su motina sudėtingi, jis neturi artimiausių žmonių palaikymo, kas apsunkina asmens padėtį siekiant pasitaisyti ir nedaryti daugiau nusikaltimų.

3.3. Skunde argumentuoja ir tai, kad teismo nutarties motyvas, kuris nurodytas kaip pagrindas tenkinti Probacijos skyriaus teikimą, kad nuteistasis neturi pastovios gyvenamosios vietos yra neteisingais: nors nuteistasis neturi būsto nuosavybės teise, o dėl socialinių ryšių nebuvimo jis negyvena su motina, nereiškia, kad jis neturi pastovios gyvenamosios vietos. Nuteistasis gyvena konkrečiu adresu: (duomenys neskelbtini), šiuo adresu buvo tikrinamas probacijos skyriaus pareigūnų, o taip pat šiuo adresu gavo teismo procesinius dokumentus, todėl teismas šiuo pagrindu grįsti nutarties neturėjo pagrindo.

3.4. Atkreipia dėmesį, kad teismo formalų požiūrį nagrinėjant Probacijos skyriaus teikimą rodo ir teismo nutartyje nurodytas motyvas, kas nuteistasis A. O. netinkamai vykdė pareigą atlikti 50 val. nemokamų darbų. Nėra ginčo, kad nuteistasis pirmus du mėnesius paskirtas valandas išdirbo nepilnai, tačiau ši padėtis susiklostė dėl to, kad jam nebuvo tinkamai išaiškinta, kad jis turi per mėnesį išdirbti ne mažiau kaip 10 valandų. Tik po to, kai Probacijos skyriaus pareigūnas nuteistajam tai išaiškino, jis visas teismo nustatytas valandas išdirbo per vieną mėnesį - vasario mėnesį. Mano, kad būtų buvę sąžininga teismo nutartyje nurodyti, kad nuteistasis paskirtą pareigą - per 5 mėnesius neatlygintinai dirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įvykdė per trumpesnį terminą nei jis buvo nustatytas.

3.5. Nurodo, kad nuteistasis neginčija, kad jis yra padaręs administracinius teisės pažeidimus, tačiau nurodė, kad dėl paskutinio KET pažeidimo (greičio viršijimo) jis nėra kaltas ir gavęs nutarimą jį skųs. Pasak nuteistojo, jis greičio negalėjo viršyti, nes tuo metu transporto priemonės nevairavo, nurodė asmenį, vairavusį automobilį, tačiau policijos pareigūnai nuteistojo nurodytų aplinkybių netyrė, nesugretino nuteistojo atvaizdo su greičio matuoklio padaryta nuotrauka.

3.6. Skunde nurodo ir tai, kad nuteistasis pripažįsta, kad jis 3 kartus nebuvo rastas namuose, tačiau jis teigia, kad šie nebuvimai namuose buvo susiję su galimybe užsidirbti. Nors nuteistasis, kaip nurodė teismas, legaliai nedirba, tačiau tai yra todėl, kad jam nepavyksta susirasti darbo o ir Užimtumo tarnyba, kurioje nuteistasis yra registruotas, jam nėra pateikusi jokių pasiūlymų. Siekdamas turėti lėšų pragyvenimui, nuteistasis imasi atsitiktinių darbų, kurie dažnai yra už gyvenamosios vietos ribų ((duomenys neskelbtini)), dėl ko, kelis kartus dėl finansinių priežasčių nėra grįžęs į namus. Tai yra teismo paskirto įpareigojimo pažeidimai buvo padaryti netyčia, nepiktybiškai, o dėl susiklosčiusių finansinių galimybių. Pažymi, kad nei po vieno patikrinimo, konstatavus, jog nuteistasis pažeidinėja paskirtą įpareigojimą, padarė administracinį teisės pažeidimą, nebuvo imtasi jokių priemonių probacijos tikslams pasiekti: A. O. raštu nebuvo informuotas dėl pažeidimo nevykdant teismo nustatytos tvarkos, jam nebuvo skirtos jokios nuobaudos, Probacijos tarnyba nesikreipė į teismą dėl įspėjimo pareiškimo A. O.. Taigi, darytina išvada, kad A. O., surašydamas probacijos skyriui pasiaiškinimus, negalėjo žinoti, kad tai bus vertinama kaip nesilaikymas teismo įpareigojimo.

3.7. Kita svarbi aplinkybė, kurios teismas neįvertino yra ta, kad Probacijos tarnyba į teismą kreipėsi likus mažiau negu mėnesiui iki bausmės vykdymo pabaigos, o teismo nutartis priimta likus 3 dienoms iki bausmės vykdymo pabaigos. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad skundžiama nutartis kaip nepagrįsta ir neteisėta turi būti panaikinta.

3.8. Jeigu aukštesnės instancijos teismas manytų kitaip ir paliktų galioti skundžiamą nutartį dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, mano, kad teismas turėtų pasisakyti dėl arešto bausmės termino. Nors skundžiamoje nutartyje bausmių pakeitimas atitinka įstatymą, tačiau jis prieštarauja teisingumo principui, nes iš esmės teismas pasunkino nuteistojo padėtį paskirdamas bausmę, kurios jis nebūtų gavęs, jeigu areštas būtų buvęs paskirtas apkaltinamuoju nuosprendžiu. Kaip matyti, teismas paskyrė nuteistajam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, o pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, ją sumažino iki 6 mėnesių laisvės apribojimo. Teismas nuteistajam skyrė mažesnę bausmę nei galimas šios bausmės vidurkis - 9 mėnesius. Jeigu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu teismas būtų iš karto skyręs nuteistajam ne laisvės apribojimo bausmę, o areštą, tai netgi paskyręs maksimalią galimą arešto bausmę, pritaikius 64¹ straipsnį, nuteistasis būtų turėjęs atlikti ne 90, o 60 parų arešto bausmę. Dar trumpesnė arešto bausmė būtų buvusi, jeigu teismas ją būtų skaičiavęs analogišku principu kaip ir skirdamas laisvės apribojimo bausmę: analogišku principu skaičiuojant nuteistajam būtų buvusi paskirta 39 parų arešto bausmė, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnį, būtų sumažinta iki 26 parų arešto.

4. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė B. P. atsiliepimu į A. O. gynėjos advokatės N. G. skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

III. Teismo išvados ir argumentai

Skundas tenkintinas.

5. Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis). Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatytos tvarkos pažeidimai ir panašiai. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su nuteistojo gynėjos advokatės skundu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ir pateikta skundo nagrinėjimui medžiaga, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. birželio 10 d. nutartimi nepagrįstai patenkintas Probacijos tarnybos teikimas dėl nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

7. Pažymėtina, kad įstatymo nuostata dėl bausmės pakeitimo griežtesne – areštu – yra imperatyvi, tačiau teismas, prieš keisdamas bausmę, turi neginčijamai nustatyti, kad laisvės apribojimo bausmę atlikti nuteistasis iš tiesų vengia. Laikomasi nuostatos, kad vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatytos tvarkos pažeidimai ir pan. Aptariamam vengimui, be kita ko, būdingas piktybiškumo požymis, t. y. nuteistojo tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams.

8. Apygardos teismas akcentuoja, kad sprendžiant laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą, teismas turi patikrinti, ar nuteistasis turėjo realią galimybę teismo paskirtus įpareigojimus įvykdyti, ar įpareigojimai neįvykdyti dėl svarbių priežasčių, ar egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios juos įvykdyti. Teismas, svarstydamas laisvės apribojimo pakeitimo areštu klausimą dėl paskirtų įpareigojimų nevykdymo, taip pat turi patikrinti, ar nuteistasis dėjo protingas, pagrįstas pastangas, kad įpareigojimai būtų įvykdyti.

9. Iš apygardos teismui skundo nagrinėjimui pateiktos nuteistojo asmens bylos matyti, kad Kauno regiono skyrius nuteistojo priežiūrą pradėjo vykdyti 2019 m. gruodžio 17 d. Su bausmės vykdymo tvarka ir sąlygomis supažindintas 2019 m. gruodžio 27 d. Šiaulių regiono skyrius nuteistojo priežiūrą pradėjo vykdyti 2020 m. gegužės 8 d. Numatyta laisvės apribojimo pabaiga 2020 m. birželio 13 d. Teikime ir skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad A. O. nemokamus darbus dirbo nesilaikydamas nustatytų terminų, tačiau negalima to vertinti išskirtinai neigiamai probuojamojo atžvilgiu, kadangi kaip matyti, po įspėjimo, A. O. visus nemokamus darbus atliko anksčiau laiko, kas suponuoja išvadą, kad nuteistasis nevengė atlikti jam teismo paskirtų nemokamų darbų. Be to, yra jauno amžiaus, registruojasi užimtumo tarnyboje. Iš administracinių nusižengimų registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad A. O. priežiūros metu padarė penkis nusižengimus, numatytus ANK 45 straipsnio 4 dalyje, 481 straipsnio 1 dalyje, 446 straipsnio 4 dalyje (du nusižengimai) ir ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, tačiau pastarąjį, kaip nurodė A. O. apklausiamas apylinkės teisme, bei apeliaciniame skunde, padarė ne jis, todėl nutarimą skųs. Pažymėtina ir tai, kad keturi nusižengimai buvo padaryti anksčiau nei buvo pateiktas teismui Probacijos skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, kas rodo, kad institucija ankstesnių A. O. administracinių nusižengimų nevertino kaip itin pavojingų bei keliančių grėsmę, kadangi nesikreipė į teismą su teikimu. Probacijos skyriaus teikime apylinkės teismui nurodyta, kad A. O. atžvilgiu 2020 m. sausio 16 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2020 m. kovo 17 d. nutarimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Taip pat, nurodyta, kad A. O. tris kartus pažeidė įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku, iš kurių kaip matyti, vienas padarytas kartu su administraciniu nusižengimu, kiti du padaryti 2020 m. balandžio 23 d. 23.42 val., 2020 m. gegužės 16 d. 00.03 val. nerandant jo namuose, vienu kartu A. O. pasiaiškino, kad pamiršo pranešti apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, kitu, kad buvo išvykęs nusipirkti cigarečių. Daugiau pažeidimų Probacijos skyriaus teikime nebuvo nurodyta, to nenustatė ir apylinkės teismas.

10. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertinęs minėtus nuteistojo padarytus probacijos sąlygų pažeidimus, jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeitė į arešto bausmę, padarydamas išvadą, kad probuojamasis tyčia ir piktybiškai nevykdo teismo jam paskirtų įpareigojimų, tai yra nerodo jokio noro pasitaisyti laisvėje, dėl to probacijos skyriaus teikimas laikytinas pagrįstu. Tačiau su šia išvada aukštesnės instancijos teismas nesutinka. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas susidariusią situaciją vertino formaliai, šiam klausimui spręsti reikšmingus duomenis vertino atsietai nuo visumos, akcentuodamas tik nustatytus taisyklių pažeidimus, be to, nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo asmenybę ir nesiaiškino, ar yra galimybė bausmės tikslus (BK 41 straipsnis) pasiekti nekeičiant nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės į arešto bausmę, kuri iš esmės yra trumpalaikis laisvės atėmimas.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant dėl būtinumo laisvės apribojimo bausmę pakeisti į arešto bausmę, privalu įvertinti ne tik probacijos tarnybos teikime nurodytus pažeidimus, tačiau apskritai įvertinti probuojamojo asmens elgesį probacijos taikymo laikotarpiu. A. O. laisvės apribojimo bausmės priežiūros pabaiga numatyta 2020 m. birželio 13 d., skundžiama nutartis, kuria laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą, priimta 2020 m. birželio 10 d., t. y., likus vos trims dienoms iki probuojamojo priežiūros pabaigos. Tai buvo pirmas Probacijos skyriaus teikimas dėl nuteistojo A. O. netinkamo įpareigojimų vykdymo, kuris be galimybės nuteistajam pasitaisyti, buvo iškart patenkintas. Aukštesniojo teismo vertinimu, neeliminuojant A. O. padarytų pažeidimų reikšmės probacijos laikotarpiu, kurie nėra pateisinami, tačiau Probacijos skyriaus teikimo patenkinimas būtų neproporcingas A. O. pažeidimams ir likusios bausmės terminui. Minėti teismo paskirtų įpareigojimų pažeidimai, kurių neginčija ir pats nuteistasis, būtų formalus pagrindas tenkinti probacijos tarnybos teikimą, juolab A. O. neneigia padarytų pažeidimų, dėl jų padarymo gailisi, bausmės atlikimo laikotarpiu įvykdė kitą teismo paskirtą įpareigojimą – atliko nemokamus darbus, be to, registruojasi užimtumo tarnyboje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistasis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad šiuo metu būtų būtina jį pasiųsti atlikti arešto bausmę ir tokiu būdu izoliuoti jį nuo visuomenės. Nors ir nepateisindamas, bet atsižvelgdamas į nuteistojo nurodytas įpareigojimo nevykdymo priežastis, anksčiau minėtas aplinkybes, likusį laisvės apribojimo bausmės laikotarpį (3 dienos), teismas sprendžia, kad laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu nepasitarnautų ir nepadarytų teigiamos įtakos nuteistojo socializacijai.

12. Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad anksčiau aptarti paskirtų įpareigojimų pažeidimai, kitų nustatytų aplinkybių visumoje, dar neleidžia daryti kategoriškos išvados dėl būtinumo pakeisti nuteistajam laisvės apribojimo bausmę į areštą ir spręsti, kad tik pakeitus laisvės apribojimo bausmę į areštą bus pasiekti bausmės tikslai ir tinkamai įgyvendintas teisingumo principas. Todėl skundžiama 2020 m. birželio 10 d. nutartis naikinama ir dėl skundo priimamas naujas sprendimas – tenkinamas nuteistojo A. O. skundas ir atmetamas Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regioninio skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės nuteistajam pakeitimo į areštą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. birželio 10 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą - Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl nuteistajam A. O. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.