Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. (S. K. ) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista D. P. iš S. K. 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu teismo nuosprendžiu nuteistas S. G. . Jo atžvilgiu teismo nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su S. G. , 2004 m. lapkričio 4 d. apie 13 val. 30 min., turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, automobiliu ,,Audi 100“, valstybinis Nr. XXXXX, nusivežė D. P. iš Klaipėdos miesto į mišką, esantį (duomenys neskelbiami), kur S. K. smogė D. P. kumščiu į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą, o S. G. stovint šalia ir grasinant smogti su rankose laikoma beisbolo lazda, S. K. pagrobė iš D. P. 265 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 3310“ su jame buvusia 10 litų ,,Extra“ kortele.

S. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su S. G. , anksčiau padarę plėšimą, 2004 m. lapkričio 4 d. apie 14 val.. 30 min., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neturėdami teisėto pagrindo (duomenys neskelbiami) miške atvirai savo naudai, S. K. , grasindamas D. P. peiliu, laikydamas peilį, nukreiptą į D. P. , laikydamas peilį prie D. P. kaklo ir grasindamas jį papjauti bei pavartodamas fizinį smurtą, t.y. smogdamas kumščiais, spirdamas D. P. į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 10 kartų, durdamas peiliu vieną kartą D. P. į nugarą, o S. G. tuo pačiu metu beisbolo lazda smogdamas vieną kartą D. P. į dešinę koją ir vieną kartą į kairę ranką, tuo padarydami poodinę kraujosruvą dešinėje kojoje, durtinę – pjautinę žaizdą nugaroje (taip padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą), vertė D. P. perduoti jiems 1000 litų, kompiuterį, aukso dirbinius.

S. K. nuteistas ir už tai, kad 2004 m. lapkričio 4 d., apie 15 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbiami) miške, grasindamas D. P. peiliu, t.y. laikydamas peilį nukreipęs į jį bei pavartodamas fizinį smurtą – smogdamas du smūgius delnu D. P. į veidą bei smogdamas peilio rankena vieną kartą D. P. į viršugalvį, tenkino lytinę aistrą su D. P. prieš šio valią oraliniu bei analiniu būdu.

S. K. nuteistas ir už tai, kad 2004 m. lapkričio 4 d. apie 13 val.30 min., (duomenys neskelbiami) miške, prašydamas dalyvauti plėšimo padaryme nepilnametį S. G. ir S. G. laikant rankose beisbolo lazdą įbauginti nukentėjusįjį D. P. , įtraukė nepilnametį S. G. , gimusį XXXX, į nusikalstamą veiką.

Nuteistojo S. K. gynėjas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2005-10-06 nuosprendį S. K. atžvilgiu. Pripažinti S. K. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d., 159 str., 180 str. 1 d., 181 str. 2 d. ir nuteisti jį pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. 90 parų arešto, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu trejiems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d. - laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 4 d.d., paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. K. gynėjas nurodo, kad teismas, paskirdamas S. K. laisvės atėmimo bausmes, už kiekvieną iš nusikaltimų bei skirdamas subendrintą bausmę, pažeidė Lietuvos Respublikos BK 54, 58, 59, 60, 61, 63 straipsnių nuostatas, kadangi tinkamai neatsižvelgė į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nelaikė lengvinančia tos aplinkybės, kad S. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, ir tuo suklydo skirdamas jam bausmę. Teismo teiginį, kad S. K. prisipažino padaręs nusikaltimą tik iš dalies, gynėjas vertina kritiškai, nes asmuo, įvykdęs tam tikrą nusikalstamą veiką, negali jos kvalifikuoti kaip nusikalstamą, kadangi tik teismui leista nustatyti, ar veika, turinti nusikaltimo požymių, yra nusikalstama. Asmuo gali tik pripažinti atlikęs tam tikrus veiksmus ar susilaikęs nuo jų atlikimo. Pažymi, kad S. K. pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą – nurodė kokius veiksmus atliko. Gynėjo nuomone, jo ginamojo nurodymą, dėl kokių motyvų jis atliko vienus ar kitus veiksmus, negalima traktuoti kaip bandymą išvengti atsakomybės, nes S. K. tik išreiškė savo nuomonę apie savo veiksmus.

S. K. gynėjo teigimu, teismas nuosprendžiu S. K. paskyrė per griežtą bausmę. Apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. S. K. paskirta bausmė viršija numatytą bausmės vidurkį. Mano, jog atsižvelgiant į tai, kad ir pats nukentėjusysis D. P. savotiškai paskatino jo atžvilgiu imtis tokių neteisėtų veiksmų, grasindamas, jog S. K. ir S. G. bus ,,padaryti gaidžiais“, po ko S. K. įvedė savo lytinę varpą D. P. į burną ir į išeinamąją angą; į tai, kad S. K. atsiprašė nukentėjusiojo, kompensavo jam padarytą materialinę žalą ir sutiko kompensuoti neturtinę žalą bei prisipažino padaręs nusikaltimą, teismas turėjo jam skirti ne didesnę nei straipsnyje numatytas bausmės vidurkis bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams.

Gynėjo nuomone, pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. S. K. galima buvo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – areštą 90 parų. Pažymi, kad S. G. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo pakankamai subrendęs suprasti savo veikos nusikalstamą pobūdį, S. K. jį tik paprašė padėti ,,pamokyti“ D. P. , įtraukdamas S. G. į nusikalstamą veiką, jam negrasino, nieko jam už pagalbą įvykdant nusikaltimą nežadėjo.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistojo S. K. gynėjas prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, prokuroras prašė nuteistojo S. K. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo S. K. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti, nuteistojo gynėjas neginčija apkaltinamojo nuosprendžio dalies, kuria S. K. pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d., 159 str., 180 str. 1 d., 181 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo. Todėl reikalavimas nuteistąjį S. K. iš naujo pripažinti kaltu nėra pagrįstas.

Taip pat netenkintinas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo reikalavimas pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad S. K. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to švelninti bausmes, pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d. sumažinant jos trukmę, pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. parenkant kitą rūšį bei sumažinant galutinės subendrintos bausmės trukmę.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr.23 ,,Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 p. išaiškinta teismams, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes.

Kaip matyti, teismas nepripažino, kad S. K. dėl padarytų veikų nuoširdžiai gailisi ir pažymėjo tai bausmių skyrimo motyvuose: po nusikaltimų padarymo bandė daryti poveikį bendranuteistajam S. G. , kad pastarasis keistų parodymus, šaipėsi iš nukentėjusiojo. Šias aplinkybes patvirtina bylos duomenys. Kaltinamasis S. G. parodė, kad po nusikaltimo padarymo, vieną vakarą S. K. atėjo pas jį į namus. S. K. atėjęs pasakė, kad nori su juo pakalbėti dėl įrodymų pakeitimo, sumušė jo motiną ir brolį. Dėl to įvykio motina kreipėsi į policiją (2 t. 104 b.l.).

Nepakanka, kad teisme S. K. pripažino esmines bylos aplinkybes. Pripažįstant šią aplinkybę lengvinančia atsakomybę dar reikalingas nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų veikų. Kadangi šios antros sudėtinės dalies trūko, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą.

Toks pagrindas taip pat neatsirado nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Už seksualinį prievartavimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 1 d., baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. Gynėjo apeliaciniame skunde už šią nusikalstamą veiką prašoma S. K. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams. Teismas S. K. paskyrė laisvės atėmimą trejiems metams šešiems mėnesiams. Kaip matyti, ši bausmė savo dydžiu yra mažesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kuris prilygsta trejiems metams septyniems mėnesiams penkiolikai dienų.

Už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 159 str., teismas S.K. paskyrė laisvės atėmimą vieneriems metams. Gynėjo apeliaciniame skunde prašoma paskirti kitą bausmės rūšį: areštą 90 parų. Tas, kas įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Teismas už šią nusikalstamą veiką S. K. parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį ir paskyrė vienerius metus.

Nuosprendyje išdėstyta duomenų analizė rodo, kad teismas išsamiai ištyrė bei įvertino svarbias bylos aplinkybes apie padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumą, visiškai pakankamą dėmesį skyrė nusikalstamų veikų ir asmenybės individualizavimui, objektyviai ir išsamiai sprendė klausimus dėl atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimo, ir įtikinamai pagrindė visų paskirtų bausmių teisingumą, tame tarpe ir tų, dėl kurių paduotas nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas.

Matyti, kad teismas, nustatė S. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis savo noru atlygino materialinę žalą, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę tai, kad nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 181 str. 2 d., padarė bendrininkų grupėje. Šios aplinkybės numatytos atitinkamai Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 3 p., Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir konkretų indėlį darant nusikalstamus bei į kitus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.

Nuosprendyje teismas pažymėjo, kad nors S. K. anksčiau neteistas, jauno amžiaus, tačiau padarė 4 tyčinius nusikaltimus, iš kurių 2 sunkius, bandė paveikti kitą kaltinamąjį, kad šis pakeistų parodymus jo naudai, buvo šių nusikaltimų iniciatorius ir jo vaidmuo, darant nusikaltimus, buvo pirmaeilis, kas rodo S. K. didesnį pavojingumą visuomenei.

Matyti, kad teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d., kurioje numatytas bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Šiame įstatyme numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. paskirta vienerių metu laisvės atėmimo bausmė mažesnė už vidurkį, kuris prilygsta vieneriems metams septyniems mėnesiams penkiolikai dienų.

Remiantis išdėstytais motyvais, netenkinama gynėjo apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma S. K. sušvelninti bausmes pagal LR BK 150 str. 1 d. ir 159 str.

S. K. įtraukė S. G. į dvi nusikalstamas veikas, į plėšimą (Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.) ir turto prievartavimą (Lietuvos Respublikos BK 181 str. 2 d.). Tai du tyčiniai nusikaltimai, kurių vienas laikomas apysunkiu, kitas – sunkiu (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d., 5 d.).

Todėl nėra pagrindo pagal Lietuvos Respublikos BK 159 str. parinkti kitą bausmės rūšį ir sušvelninti S. K. paskirtą bausmę.

Nuteistojo S. K. gynėjo apeliacinis skundas dėl jame išdėstytų motyvų nepripažįstamas pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo S. K. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.