Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-12-01 · Civilinė byla Nr. e2S-2707-565/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-01
Bylos Nr.
e2S-2707-565/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20359-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
sodininkų bendrijos ,,Žaluma“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2707-565/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20359-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos ,,Žaluma“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė sodininkų bendrija „Žaluma“ (toliau – ir Bendrija) kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2022 liepos 23 d. pakartotinį Bendrijos narių visuotinį susirinkimą; 2) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais visus 2022 liepos 23 d. pakartotinio Bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu priimtus sprendimus; 3) iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti ieškovei 1 000 Eur neturtinės žalos dėl dalykinės reputacijos pažeidimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:

2.1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

2.2. ieškovės įstatų (toliau – ir Įstatai) 90 punkte nustatyta, kad ginčai tarp Bendrijos ir jos narių, tarp Bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų sprendžiami Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Įstatų 92 punkte nustatyta, kad ginčas pirmiausia nagrinėjamas Bendrijos valdybos posėdyje valdybos darbo reglamento nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo. Valdybai nusprendus, Bendrijos narių ginčas gali būti perduotas spręsti artimiausiam Bendrijos narių susirinkimui. Įstatų 94 punkte nustatyta, kad jeigu ginčo šalys nesutinka su priimtu sprendimu, jų ginčas įstatymų nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas teisme.

2.3. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad ginčas tarp Bendrijos (ieškovės) ir jos narių (atsakovų) buvo sprendžiamas Bendrijos valdybos posėdyje ir Bendrijos valdyba yra priėmusi kokį nors sprendimą dėl ginčo (CPK 178 str.).

2.4. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu ieškinį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą priimti nagrinėti ieškovės ieškinį dėl Bendrijos narių susirinkimo ir priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais bei neturtinės žalos priteisimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tai reiškia, kad išankstinį ginčų nagrinėjimą ne teisme turi nustatyti įstatymai. Šiuo atveju teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, vadovavosi ne įstatymo normomis, o Bendrijos įstatais. Įstatų 90 punkte nustatyta, kad ginčai tarp Bendrijos ir Bendrijos narių, tarp Bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų sprendžiami Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Tačiau šiuo atveju ginčas kilo ne tarp Bendrijos narių, bet pati Bendrija siekia nuginčyti visuotinio Bendrijos narių susirinkimo metu priimtus sprendimus;

3.2. ginčas yra ne tarp Bendrijos narių, ne Bendrijos nariai kreipėsi į Bendriją su skundais. Ginčas yra dėl Bendrijos visuotiniame susirinkime priimtų sprendimų. Visuotinis bendrijos narių susirinkimas yra aukščiausias bendrijos organas, kuris sprendžia svarbiausius bendrijos klausimus pagal numatytą susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką. Visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimų negali panaikinti nei bendrijos valdyba, nei pirmininkas;

3.3. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų (toliau – ir SBĮ) įstatymo 29 straipsnis reglamentuoja ginčų sprendimą. Šios normos pirma dalis įtvirtina, kad ginčai tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų spendžiami Civilinio kodekso nustatyta tvarka. SBĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu bendrijos nariai pageidauja raštu, jų tarpusavio ginčus gali nagrinėti bendrijos valdymo organas arba bendrijos narių susirinkimas įstatų nustatyta tvarka. Apie priimtą sprendimą ginčo šalims turi būti pranešta raštu. Jeigu ginčo šalys nesutinka su priimtu sprendimu, jų ginčas įstatymų nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas teisme;

3.4. taigi SBĮ nustato, kad bendrijos narių tarpusavio ginčus gali (bet ne privalo) spręsti bendrijos valdymo organas arba bendrijos narių susirinkimas. Palikta diskrecijos teisė pasirinkti, ginčą spręs bendrijos organas ar teismas;

3.5. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Ši norma patvirtina, kad sodininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimai, kaip juridinio asmens organo sprendimai, turi būti panaikinti pareiškus ieškinį teisme;

3.6. nagrinėjamu atveju ieškovė neturi galimybių kitokiu būdu panaikinti visuotinio bendrijos narių susirinkimo priimtų sprendimų, kaip tik pareikšdama ieškinį teisme. Teismų praktika taip pat patvirtina, kad ginčai dėl sodininkų bendrijų visuotinio narių susirinkimų priimtų sprendimų sprendžiami teisme, o ne valdybos narių ar pirmininko;

3.7. šioje byloje teismas klaidingai aiškino teisės normas, vadovavosi ne SBĮ, CPK, CK nustatyta tvarka, pagal kurią sprendžiamas ginčas dėl bendrijos visuotinio susirinkimo narių sprendimų teisėtumo, o Bendrijos Įstatais. Bendrijos Įstatuose nėra numatyta galimybė Bendrijos organams panaikinti Bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

5. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, nurodė, kad ieškovė nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

7. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimi ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai yra tenkinamos dvi sąlygos, t. y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma įstatyme nustatyta ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.

8. SBĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ginčai tarp bendrijos ir bendrijos narių, tarp bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų spendžiami Civilinio kodekso nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu bendrijos nariai pageidauja raštu, jų tarpusavio ginčus gali nagrinėti bendrijos valdymo organas arba bendrijos narių susirinkimas įstatų nustatyta tvarka. Apie priimtą sprendimą ginčo šalims turi būti pranešta raštu. Jeigu ginčo šalys nesutinka su priimtu sprendimu, jų ginčas įstatymų nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas teisme.

9. Bendrijos Įstatuose yra nustatyta tokia ginčų sprendimo tvarka. Pagal Įstatų 90 punktą ,ginčai tarp Bendrijos ir Bendrijos narių, tarp Bendrijos ir kitų fizinių ar juridinių asmenų sprendžiami Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka“; pagal Įstatų 92 punktą ,ginčas pirmiausia nagrinėjamas Bendrijos valdybos posėdyje valdybos darbo reglamento nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo. Valdybai nusprendus, Bendrijos narių ginčas gali būti perduotas spręsti artimiausiam Bendrijos narių susirinkimui“; pagal Įstatų 94 punktą nustatyta: ,,jeigu ginčo šalys nesutinka su priimtu sprendimu, jų ginčas įstatymų nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas teisme“.

10. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymų nurodytais atvejais. Išanalizavus SBĮ įstatyme įtvirtintą reguliavimą, daroma išvada, kad SBĮ nėra imperatyviai nustatyta privaloma bendrijos ir jos narių ginčų išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, pagal SBĮ 29 straipsnio 2 dalį, jei bendrijos nariai pageidauja raštu, jų tarpusavio ginčus gali nagrinėti bendrijos valdymo organas arba bendrijos narių susirinkimas. Taigi, SBĮ numatyta tik bendrijos narių teisė, bet ne pareiga jų tarpusavio ginčus perduoti nagrinėti bendrijos valdymo organui arba bendrijos narių susirinkimui.

11. Nagrinėjamu atveju į teismą su ieškiniu kreipėsi ne Bendrijos narys dėl ginčo su kitu Bendrijos nariu/nariais, o pati Bendrija. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo plečiamai aiškino būtinumą ieškovei pasinaudoti ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarka, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

12. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą. Todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartis naikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi ieškinio priėmimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Rūta Burdulienė