Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-12-04 · Byla Nr. TS-114-1189/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-12-04
Bylos Nr.
TS-114-1189/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Byla Nr. TS-114-1189/2025Teisminio proceso 1-01-1-08052-2025-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.2; 2.1.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gruodžio 4 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2025 m. kovo 31 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi subendrinta su 2024 m. gruodžio 4 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir skirta galutinė bausmė 1 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2025 m. birželio 30 d., pabaiga – 2026 m. birželio 29 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija 2025 m. spalio 28 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakė taikyti lygtinį paleidimą A. K. atžvilgiu. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistasis teistas 12 kartų, atlieka trečią laisvės atėmimo bausmę, keturis kartus teistas už identiško pobūdžio nusikaltimus – sistemingai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės jos vairuoti (per pastaruosius penkerius metus, už tai, net šešis kartus buvo baustas administracine tvarka). Asmuo teismo pripažintas recidyvistu. Nuteistajam ne kartą buvo taikytos švelnesnės baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau iš to jis nepadarė išvadų ir toliau darė nusikalstamas veikas. Nuteistasis nesilaikė teismo paskirtų įpareigojimų, yra pažeidęs probacijos sąlygos (probacijos priežiūros laikotarpiu buvo fiksuoti atvejai, kai jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio), bausmės vykdymo atidėjimo metu įvykdė naują nusikalstamą veiką, kas rodo sistemingą įstatymų reikalavimų ignoravimą bei nenorą jų laikytis. Nusikalstama veika yra tiesiogiai susijusi su alkoholio vartojimu, taip pat yra fiksuotas ankstesnis smurtinis elgesys prieš seserį, esant alkoholio poveikyje. Asmuo nėra linkęs riboti savo elgesio dėl kitų žmonių saugumo. Nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Darbinė veikla laisvėje nenuosekli, dirbdavo trumpalaikius darbus, daugiau sezoninius, įkalinimo įstaigoje dirba, tačiau nuteistasis turi nesumokėtų administracinių baudų ir įsiskolinimų, jie perduoti antstoliams ir vertinami kaip įveikiami. Nuteistasis teigia juos dengiantis, tačiau skolos dydis nepatikslintas, neaiški jų dengimo dinamika, kadangi tą patvirtinančių dokumentų nuteistasis nėra pateikęs. Nuteistasis pats pripažįsta, turintis priklausomybės problemą ir nurodo vartojantis alkoholį emocinių sunkumų metu, tačiau iki šiol savarankiškai šios problemos nesprendė, nors buvo teismo įpareigotas spręsti šią problemą. Atliekant bausmę, nuteistasis turėjęs tik du pokalbius apie alkoholio vartojimo žalą (tęstinių priemonių neskirta). Toks jo elgesys rodo nepakankamą pastangų siekį keisti žalingus įpročius. Todėl šio rizikos veiksnio valdymo stoka neleidžia teigti, kad asmuo daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis neturi išsikėlęs aiškių tikslų, iš esmės nuteistojo elgesys rodo ribotą gebėjimą savarankiškai keisti elgesį. Todėl atsižvelgiant į bausmės atlikimo laiką, nuteistasis turėtų pradėti spręsti alkoholio vartojimo problemą, dalyvaujant tam skirtose priemonėse, aktyviai dalyvaujant resocializacijos procese, išlaikant nuoseklią teigiamą elgesio dinamiką.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. K., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skunde akcentuota, jog nepagrįstai nustatyta, kad jo darbinė patirtis laisvėje buvo nestabili, kadangi jis dirbo pagal patentą. Taip pat nurodė, kad Komisija vertindama jo įsiskolinimus, neatsižvelgė, kad jis augina dvi nepilnametes dukras, kurių išlaikymui skiria lėšas. Be to, dabartinė jo darbovietė jį charakterizuoja teigiamai. Išskirtinai pažymėta, tai, kad įkalinimo bausmė, jam trukdo deramai pasirūpinti savo šeimą, nes negali susitikti su nepilnametėmis dukromis. Viso to rezultate, prašo taikyti jam lygtinį paleidimą.

Atsiliepimas

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė A. Ž. atsiliepimu prašė Komisijos nutarimo, skunde nurodytais motyvais, nekeisti ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.

Nuteistojo A. K. skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam A. K., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu, netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.

Iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad nuteistojo A. K. atžvilgiu 2025 m. rugpjūčio 1 d. buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu buvo nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama, kaip atitinkanti kriterijų – vidutinis. Toks rizikos įvertinimas BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo taikyti lygtini paleidimą, tokiu atveju, reikalinga vertinti ar nuteistasis daro akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vis tik, nagrinėjamu atveju, tokia pažanga nėra fiksuojama. Šią išvadą teismas grindžia tuo, jog įvertinus Socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistojo elgesyje fiksuota išskirtinai daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, būdingas rizikingas/pavojingas elgesys, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, neturi tikslų, linkęs gyventi šiandiena, stokoja tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, stokoja empatijos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros/apribojimų pažeidimai, stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), kurie turi neabejotinos įtakos nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio raiškai, ir kurie, sutinkamai su bylos duomenimis, nėra esmingai koreguojami. Todėl toks nuteistojo pasyvus nusikalstamo elgesio keitimas, jokia prasme nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, ką pagrįstai konstatavo ir Komisija skundžiamu nutarimu.

Skunde nuteistasis akcentavo, kad Komisija nepagrįstai vertino jo turimus finansinius įsipareigojimus, nes išskaitymus vykdo antstoliai, o jis be kita ko rūpinasi nepilnametėmis dukromis ir šiuo metu dirba. Vis tik, teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog Komisija, kaip vieną iš argumentų, dėl lygtinio paleidimo netaikymo, pagrįstai akcentavo nuteistojo įsiskolinimus. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nuteistasis turi nesumokėtų administracinių baudų, įsiskolinimai perduoti antstoliams, kurie yra dideli, tačiau įveikiami. Taigi, akivaizdu, kad nuteistasis iš tiesų turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos savarankiškai dengia vangiai ir nors šiuo metu užsiima darbine veikla, tačiau iki įkalinimo, nors skunde ir nurodė, kad dirbo pagal patentą, tokių duomenų Sodros sistemoje nėra, o priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog nuteistojo darbinė patirtis laisvėje, nebuvo stabili. Be to, nėra patvirtinta nuteistojo įsidarbinimo galimybė lygtinio paleidimo atveju. Visa tai, sutinkamai su skundžiamu Komisijos nutarimu, taip pat leidžia spręsti, jog nuteistasis nesprendžia savo probleminių sričių, taip nedėdamas pastangų mažinti dinaminių veiksnių raišką jo elgesyje, dėl ko nėra pagrindo spręsti, jog egzistuoja sąlygų visuma, lygtinio paleidimo taikymui. Pažymėtina ir tai, kad nors skunde nuteistasis akcentuoja, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas riboja jo socialinius santykius ir jis negali rūpintis savo nepilnametėmis dukromis, toks skundo argumentas nėra vertintinas kaip pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Šią išvadą teismas daro, atsižvelgęs į tai, kad rūpinimasis nepilnametėmis dukromis, nuteistajam būnant laisvėje, jo neatgrasė nuo pakartotinių nusikaltimų darymo, o veikdamas priešingai įstatymams, jis nepaisė savo nepilnamečių vaikų interesų, todėl aplinkybė susijusi su rūpinimusi nepilnamečiais vaikais, negali būti vertinama kaip sudaranti pagrindą spręsti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Sutinkamai su skundžiamo Komisijos nutarimo motyvais, išskyrus tai, kad nuteistasis šiuo metu užsiima darbine veikla, daugiau jokių išskirtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, byloje nėra fiksuota. Priešingai, akivaizdu, jog nuteistojo probleminės sritys yra glaudžiai susijusios su alkoholio vartojimu, kadangi nusikalstamas veikas jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, probacijos laikotarpiu, nors teismo buvo įpareigotas gydytis, buvo rastas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau šių problemų, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nesprendžia, nedalyvauja intervencinėse programose, taip minimalizuodamas alkoholio įtaką jo nusikalstamo elgesio raiškai. Tuo tarpu išskirtinai neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad naują veiką, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagal kurią, subendrinus bausmes, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė tuo metu, kai jo atžvilgiu buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Todėl akivaizdu, jog nuteistasis negeba savo elgesio ilgą laiką išlaikyti pozityviai teigiamo, nukreipto į įstatymų laikymąsi, o šiuo metu nuteistajam nededant pastangų mažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių raišką jo elgesyje, nėra ir pagrindo spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymas būtų efektyvus, o taikoma probacija pasiektų tikslus.

Apibendrinant pasisakytina, jog dabartinėje nuteistojo pataisos stadijoje, dar nestebimos aktyvios nuteistojo pastangos mažinti nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Be to, kad nuteistasis įkalinimo įstaigoje dirba, jo pataisos procesas vyksta vangiai, nuteistasis nesprendžia jo elgesyje egzistuojančių probleminių sričių, taip nesistengia mažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių raiškos jo elgesyje, kas ir sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Pažymėtina, jog teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas nėra savitikslis, priešingai, vienas bausmės tikslų yra taip paveikti nusikaltimą padariusį asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, o šiuo konkrečiu atveju, dar negalima spręsti, kad šis tikslas jau yra pasiektas ir, kad nuteistojo elgesys toliau galėtų būti koreguojamas lygtinio paleidimo sąlygomis. Juo labiau, kaip iš bylos duomenų nustatyta, anksčiau vykdyta probacija nuteistojo atžvilgiu nebuvo efektyvi, jis pažeisdavo probacijos sąlygas ir darė naujus nusikaltimus. Įvertinus tai, ir atsižvelgus į nuteistojo atžvilgiu nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir dinaminių kriminogeninių veiksnių gausą, teismas sprendžia, jog skundžiamas Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ir šiuo metu lygtinis paleidimas A. K. dar negali būti taikomas.

Darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo A. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėja Gabrielė Kaktienė