Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui Z. B. ir jo atstovei advokatei V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Z. B., gim. (duomenys neskelbtini), skundą (prašymą) dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017-08-16 nutarimo Nr. 40ANN-113221917-17 administracinio nusižengimo byloje Nr. 17070757855 ir jo pagrindu paskirtos administracinio poveikio priemonės neskyrimo bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-09-12 Šiaulių apylinkės teisme gautas Z. B. skundas (prašymas) dėl Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017-08-16 nutarimo Nr. 40ANN-113221917-17 administracinio nusižengimo byloje Nr. 17070757855 ir jo pagrindu paskirtos administracinio poveikio priemonės sušvelninimo. Prašyme Z. B. nurodo, kad nuoširdžiai gailisi padaręs šį administracinį nusižengimą, pasimokė ir padarė išvadas, su jam paskirta pinigine bauda sutinka ir jos neginčija, prašo vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi neskirti administracinio poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kadangi be teisės vairuoti gali netekti darbo R. M. įmonėje, kur 12 metų dirba autošaltkalviu, yra teigiamai darbdavio charakterizuojamas, B. šeima turi kreditorinius įsipareigojimus, kurių Z. B. netekus darbo, nebus kam mokėti, žmonai teks išeiti iš darbo, nes nebus, kam dukros vežioti į darželį, taip pat atsižvelgti Z. B. nusižengimo mažareikšmiškumą ar nedidelį pavojingumą, išskirtinai teigiamą pažeidėjo asmenybės charakterizavimą, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimą.

Teismo posėdžio metu Z. B. palaikė savo prašymą, nurodė, kad jam labai reikalingos vairuotojo teisės, reikia važiuoti į darbą, darbe taip pat tenka vairuoti, dirba autošaltkalviu R. M. įmonėje, tenka važiuoti į vietą taisyti mašinų. Taip pat vežioja vaiką į (duomenys neskelbtini) darželį iš Pietinio rajono, nes kitur negavo vietos darželyje. Žmona dirba (duomenys neskelbtini) parduotuvėje. Vieną vaiką turi. Taip pat turi kreditų. Vairuotojo teisės tikrai labai reikalingos, prašo jų neatimti, su bauda sutinka. Jam buvo nustatytas 0,48 promilės girtumas, kieme viskas įvyko. Buvo keturratį jau pastatęs, nuplovęs ir pamatė, kad dega žibintai, priėjo, užkūrė, buvo bėgis įmestas, jis pradėjo važiuoti atbulas ir apsivertė, jam ranka išniro. Iš kiemo nebuvo išvažiavęs, jam truktelėjo keturratis, gal 1,5 metro jis tik pajudėjo, tada jau niekur nesiruošė važiuoti su juo. Jis tik priėjo prie keturračio, kad akumuliatorius neišsikrautų, o bėgis buvo įjungtas. 14 metų vairuoja, nebuvo baustas už vairavimą neblaiviam, tik buvo mašiną draudžiamoje vietoje pastatęs. Jų butas užsidegė, apliejo kaimynus, uošvį palaidojo. Labai gailisi, jo teisės paimtos, dabar jau nevairuoja, prašo sutrumpinti teisių atėmimą iki šios dienos. E. S. yra jo sesuo. Ji nematė, kad jis važinėjo, ji tik teigė taip. Po tos dienos su seserimi nebendravo. Ji pasakė, kad taip manė. Su keturračiu jis blaivus grįžo, tada išgėrė porą alaus ir nuplovė keturratį. O ji išėjusi pamatė jau jį apsivertusį su keturračiu ir iškvietė greitąją pagalbą. Pripažįsta kaltę, jei tai skaitosi, kad vairavo. Sesuo iš savo pusės pasakojo, ji pareigūnė, ji tiesiog taip išsireiškė. Jis nebando išsisukti. Iki šiol dirba, neatleistas. Reikia dirbti, o ką darysi, nebent išvažiuoti. Kai jis keturratį užvedė, jis pradėjo judėti atbulas, gal jis užsuko rankenas ir keturratis pervertė jį. Jis neprašė, kad sesuo prisiimtų kaltę, bet ji teigė taip. Jie su seserimi susipykę, bet ji atvažiuoja pas tėvus. Kažkas padeda tėvams, o kažkas iš jų ima, todėl gaunasi piktumai. Pasisveikina ir viskas. Jis nebuvo užsisėdęs ant keturračio. Pripažįsta kaltę iš dalies.

Liudytoja E. S. (B.) teismo posėdžio metu parodė, galėjo būti birželio 17 dieną, buvo pas tėvus kaime, adresu (duomenys neskelbtini), Joniškio r., kepė šašlykus, po to jos vyras su draugu išvažiavo, o ji ėjo maitinti vaiko. Jos brolis Z. B. nuėjo savo reikalais, o ji į pavėsinę vaiką maitinti, būdama pavėsinėje išgirdo garsą, kaip užkūrimo keturračio ir stiprų gazavimą, nuėjo po 1-2 minutės pažiūrėti kas tai ir pamatė, kad brolis guli užsiėmęs ranką. Jis šaukė padėk, ji iškvietė greitąją pagalbą, pačiai šokas buvo. Keturratis ant šono buvo nuvirtęs ir užgesęs. Tai įvyko pas tėvus, o ji buvo pavėsinėje už namo kampo. Nuo pavėsinės iki įvykio vietos gal 20-30 metrų atstumas. Keturratis priklauso broliui. Iki to įvykio gal prieš 3-4 valandas brolis su draugais važinėjo su keturračiu po kiemą, kai grįžo iš miško, kiemas buvo išvažinėtas keturračio. Policija buvo atvažiavusi, brolis jos prašė pagalbos, ji ne taip suprato ir apsiėmė kaltę, bet brolis jos pagalbos prašė, kad ji greitąją pagalbą iškviestų. Brolis jos neprašė apsiimti kaltę, nematė, kad brolis vartotų alkoholį, tik kai šašlykus kepė matė skardinę alaus jis pylė ant šašlykų. Kad brolis važiuotų nematė. Ne brolis bandė atbulas išvažiuoti, o jo draugai, supranta, kad yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo, jos ranka rašytas paaiškinimas. Brolis seniau važinėjo su keturračiu, gal paaiškinime nurodytas įvykio laikas, o ne kada jis važinėjo. Brolis su keturračiu tada nevažinėjo, ji su broliu nelabai bendrauja. Pareigūnai jai padėjo surašyti paaiškinimą, tada jai buvo šokas, buvo susijaudinusi, dabar teisybę o nežinojo, kaip paaiškinimą parašyti. Nematė, kaip brolis važiavo, paaiškinime neteisybė parašyta. Ji tik kai vaiką maitino išgirdo garsą užkuriant keturratį, gazavimą, keturratis sode stovėjo. Ji išgirdo užkūrimo garsą, gazavimą ir kaip variklis užgeso. Kaip jis nuvirto nuo keturračio ji nežino, nematė, važiuojant jo taip pat nematė. Kai atėjo keturratis buvo ant šono nuvirtęs, važiavimo vėžių nematė, nes visas kiemas buvo išvažinėtas dar dieną. Ji tik garsą girdėjo ir atėjusi rado nuvirtusį. Paaiškinimą rašė susijaudinusi, tą patį vakarą, gal data suklysta yra, bet rašė jau naktį 1-2 valandą, ji vis dar buvo susijaudinusi. R. V. jai padiktavo ką rašyti. Brolis su keturračiu važinėjosi tą dieną su draugais, gal 3-4 valandos iki to įvykio. Važinėjo po mišką, paskui po kiemą. Žino, kad jo keturratis G., tikslaus pavadinimo ir valstybinio numerio nežino, jai pareigūnai padėjo rašyti ir viską nurodyti paaiškinime. Po miško važinėjo ir kieme su keturračiu, dar brolio 3-4 draugai buvo. Nežino tiksliai kiek laiko jie važinėjo, nestebėjo. Miške buvo ilgokai, po to po kiemą važinėjo. Daugiau aš alkoholio nemačiau. Pasakė, kad ji vairavo, tuo metu tokia kvaila mintis kilo, išsigando, brolis prašė pagalbos, greitąją iškvietė. Ji pati iniciatyvos ėmėsi ir pasakė, kad ji vairavo, po to pati pasakė, kad ne ji vairavo. Greitoji atvažiavo gal po 20 minučių ir policija atvažiavo, jai blaivumą nustatinėjo, kada broliui nežino. Kitos dienos rytą sužinojo iš tėvų, kad broliui buvo nustatytas neblaivumas. Prisiimdama kaltę nežinojau, kad brolis neblaivus. Pagarsinus E. S. paaiškinimą, (adm. b. l. 5.), ji nurodė, kad neteisingi jos parodymai, įteikimo būdu jai sakė, taip rašyk ir taip rašyk pareigūnai V. R. ir E. A. Ji 2 metus dirba policijoje patrule.

Liudytojas E. A. teismo posėdžio metu parodė, kad birželio 17 dieną dirbo Joniškio rajono PK, vyr. patruliu su kolega tyrėju R. V. Buvo vakaras, temo, gavo iškvietimą apie įskaitinį autoįvykį, bet į iškvietimą pirmi sureagavo kolegos iš Šiaulių, nes jie buvo kitame iškvietime. Įvykis buvo (duomenys neskelbtini), pradžioje kaimo, jie atvažiavo vėliau, greitoji pagalba jau buvo išvežusi vyrą. Kieme sutiko kolegę E. B. (S.), kuri dabar motinystės atostogose, ji pasakė, kad ji vežė brolį ir sužalojo. E. B. nurodė Šiaulių pareigūnams, kad ji vairavo, o paskui jiems pasakė, kad brolis vairavo ir brolis jos paprašė apsiimti kaltę, nes brolis buvo išgėręs. B. sakė, kad nėra važiavusi su keturračiu ir nemoka. Jie nusibraižė įvykio schemą ir važiavo su E. B. į komisariatą apklausai. E. B. brolio nematė, nes jis buvo išvežtas greitosios. E. B. komisariate paaiškinimą rašė pati, niekas jos nevertė rašyti, be to, ji pareigūnė ir turi žinoti, kaip paaiškinimai rašomi. Ji pati surašė, neklausė, kaip reikia rašyti. Ji nurodė, kad norėjo apsiimti kaltę, o paskui pasakė, kad brolis vairavo. Paaiškinimo B. neskaitė, jos brolio tą vakarą nematė. Dar su jais kabinete buvo kolega, kuris E. B. nenurodinėjo, kaip rašyti paaiškinimą. Su E. B. jie bendravo, ji sakė, kad brolis prašė apsiimti kaltę, vos jos nevertė apsiimti kaltę. E. B. pasakojo, kad brolis su keturračiu važinėjo po sodą, bandė užvažiuoti ant kelio ir nuvirto, ten yra aukštesnė vieta, kaip kelio šlaitas, vėžios buvo. Kai atvažiavo keturratis buvo garaže. Tvirtina, kad B. savo valia surašė paaiškinimą.

Liudytojas R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad galėjo būti birželio 17 dieną, buvo vasara, vakaras, jau po 20 valandos, buvo gautas iškvietimas dėl įvykio (duomenys neskelbtini) kaime. Jie tada buvo kitame iškvietime ir pirmi nuvažiavo Šiaulių pareigūnai. Vyriškis jau buvo ligoninėje, kai jie atvyko, Šiaulių pareigūnai parašė tarnybinius ir išvažiavo. Kai atvažiavo keturratis buvo kieme, ar garaže, nepamena. Jie fotografavo, įvykio schemą sudarė. E. B. iš pradžių sakė, kad ji vairavo, paskui pasakė, kad brolis išgėręs vairavo. E. B. dirba Joniškio policijoje, dabar vaiko auginimo atostogose. Ji pasakojo, kad brolis važinėjo po kiemą, norėjo užvažiuoti ant kelio šlaito ir apvirto, o ji tuo metu kieme su vaiku buvo. Buvo vėžios nuo sodo link šlaito, ji nurodė, kad brolis ten ir apvirto. Tada jie pranešė Šiaulių pareigūnams, kad nuvyktų iš B. paimti kraują ir išsiaiškintų kas iš tikro vairavo. Jiems E. B. dar įvykio vietoje pasakė, kad brolis vairavo, o po to ir B. patvirtino, kad jis vairavo. E. B. pati rašė paaiškinimą, jis dalyvavo, sakė jai, rašyti kaip buvo. Jis nediktavo jai ką rašyti, užduodavo jai klausimą, ji atsakydavo į jį ir po to parašydavo ką atsakė. E. B. savo valia, nieko neverčiama surašė paaiškinimą. Nepamena, ar ji pati apsiėmė kaltę, ar brolis jos paprašė, gal pati nebūtų apsiėmusi. Paaiškinime B. turi būti parašyta, ar jos paprašė apsiimti kaltę brolis. Ji sakė, kad brolis buvo gėręs alaus. Ji neminėjo, kad su broliu susipykusi. Kiek suprato normalūs jų santykiai, dar po įvykio, praėjus gal 2 savaitėms, buvo užvažiavę pas juos, abu buvo (duomenys neskelbtini), jų santykiai atrodė normalūs.

Motyvuojamoji dalis

Skundas (prašymas) netenkintinas.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas Z. B., administracinėje byloje esančiame nutarime nurodė, kad dėl nusižengimo gailisi, tačiau byloje esančiame paaiškinime nurodė, kad keturračio nevairavo, užlipęs ant jo nebuvo, norėjo tik užkurti, nes degė atbulinio lemputė, pažiūrėti ar neišsikrovė akumuliatorius ir kūrė su įjungta atbuline pavara dėl ko keturratis pradėjo važiuoti, tempti įsikibusį jį ir jam bandant spausti stabdį sukosi ir virto ant šono, mano, kad tai nelaimingas atsitikimas, nemano, kad tai galima vadinti vairavimu. Tokias pat aplinkybes Z. B. nurodė ir teisme, taip pat nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Teismas atlikęs įrodymų tyrimą, daro išvada, kad Z. B. kaltė yra įrodyta pilnai ir jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nors Z. B. kaltu neprisipažino dėl keturračio vairavimo esant neblaiviam, tai teismas vertina, kad gynybą siekiant sušvelninti sau atsakomybę, jo kaltė įrodyta liudytojų E. A. ir R. V. parodymais teisme, kuriuose jie nurodė, kad E. B. (S.) jiems atvykus nurodė, kad brolis Z. B. neblaivus važinėjo po sodą, apvirto ir susižalojo ranką, prašė sakyti, kad ji vairavo. Šiuos jų parodymus patvirtina E. S. pirminis paaiškinimas, fotonuotraukos iš įvykio vietos iš kurių matyti keturračio padangų žymės toje vietoje, kur Z. B. apvirto su keturračiu, taip pat jo kaltę patvirtina ir kita bylos rašytinė medžiaga. Teismas E. S. teisme duotais parodymais nesiremia, nes jie prieštarauja byloje esančiai medžiagai, vertina, kaip siekį padėti broliui sušvelninti atsakomybę.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Z. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

Gautame skunde (prašyme) keliamas paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo neskirti administracinio poveikio priemonės, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali <...> paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

ANK 422 straipsnio 9 dalis nurodo, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Z. B. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį neblaivus (nustatytas 0,48 promilių girtumas), taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, taip pat viso kelių eismo saugumui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nusižengimu). Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą (nusižengimą) padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Skiriama priemone turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nagrinėtinu atveju, sudarančia pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą.

Tai, jog Z. B. ir jo šeima patiria (patirs) neigiamus priemonės padarinius, yra natūralus jo padaryto nusižengimo rezultatas. Įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek jo pavojingumą visuomenei, tiek kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis bei juos sugretinus su asmenybę charakterizuojančiais požymiais, Z. B. pagrįstai paskirta švelniausia ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta bauda ir 9 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam terminui. Z. B. nubaustas už vairavimą neblaiviam, kai jam nustatytos 0,48 promilės, nors ir nedaug viršijo minimalią leistiną neblaivumo normą, tačiau praeityje Z. B. administracine tvarka baustas 5 kartus, turi galiojančią nuobaudą ir šie duomenys įtakos skiriant administracinio poveikio priemonę už šį administracinį nusižengimą neturėjo, paskirta pati minimaliausia nuobauda, įvertinus ir tai, kad Z. B. savo kaltės dėl keturračio vairavimo esant neblaiviam nepripažino, tai yra neprisipažino padaręs nusižengimą, prašė sesers apsiimti kaltę norėdamas suklaidinti tyrimą atliekančius pareigūnus ir išvengti administracinės atsakomybės, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, nes Z. B. kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino. O tai, kad šio pobūdžio jo padarytas administracinis nusižengimas pirmas ir neženkliai viršijo minimalią leistiną neblaivumo normą, savaime jo pavojingumo visuomenei nesumažina ir teigiamai asmens, kaip atsakingo visuomenės nario ir drausmingo vairuotojo neapibūdina, žinodamas ir suprasdamas, kad yra išgėręs, sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį ir neblaivus sėdo už vairo, teikdamas prioritetinę reikšmę (svarbą) savo asmeniniams interesams, lengvabūdiškai sumenkindamas visuomeninį interesą, šiuo atveju įstatymų saugomą nedalomą gėrybę (vertybę) – viešojo eismo saugumą ir jo svarbą. Tuo tarpu pagal teismų formuojamą praktiką darbas, tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai nuobaudos (priemonės) neskyrimą. Nors Z. B. darbas, kaip pats nurodo tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, Z. B. iki šiol dirba, nors ir neturi galimybės vairuoti transporto priemonės. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti šio asmens naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Laikytina, kad administracinio poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir jo šeimos nariams yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas jis pats. Byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas neskirti specialiosios teisės atėmimo. Z. B. nurodytos aplinkybės: atliekamas darbas, susijęs su transporto priemonės vairavimu, tai pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis šeimoje, jo šeimos gerovė, kreditai, jau egzistavo administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau jų prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus neįvertino pats Z. B.

Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog neskyrus administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, todėl Z. B. skundas (prašymas) netenkintinas ir Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017-08-16 nutarimas Nr. 40ANN-113221917-17 administracinio nusižengimo byloje Nr. 17070757855 paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639-646 straipsniais, teismas

nutaria:

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2017-08-16 nutarimą 40ANN-113221917-17 administracinio nusižengimo byloje Nr. 17070757855 palikti nepakeistą ir Z. B. skundo (prašymo) netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.