Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovui S. V.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Aguomina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui UAB „Aguomina“ dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tretysis asmuo byloje G. N. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas S. V. pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Aguomina“ dėl garbės ir orumo gynimo, 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo ir paneigimo paskelbimo. Ieškovas nurodė, kad atsakovas savaitraščio „Laikas" 2007 m. rugpjūčio 10-16 d. numerio (Nr. 31/205) 1 ir 3 puslapiuose išspausdino korespondentės G. G. (trečiojo asmens G. N. pseudonimas) publikaciją „Šiandien - parašas, rytoj - aukštas krėslas“, kurioje pateikti teiginiai: "O jo tarnybinę biografiją „puošia" ne viena juoda dėmė, panaši į tą, kurią paliko „Lietuvos kuro" privatizavimas už 1 Lt, primokant jį nupirkusiems apsukruoliams dar 28 mln. Lt iš valstybės biudžeto", „Ir naujame poste S. V. jau spėjo pasižymėti, pakuždėdamas A. Kubiliui į ausį „Alytaus tekstilės” „prichvatizavimo" planą". Šie teiginiai, anot ieškovo, neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo garbę ir orumą, kurie turi būti ginami vadovaujantis CK 2.24 str.. Ieškovas įrodinėjo, kad pirmas ginčo teiginys neatitinka tikrovės, nes LR Seimas 1999-10-14 įstatymu dėl Valstybės vidaus skolos AB „Lietuvos kuras" pripažinimo ir padengimo, pripažino skola beveik 19 mln. Lt, o ne publikacijoje minimą 28 mln. Lt sumą, pastarasis įstatymas publikuotas 1999-10-20 VŽ Nr. 88-2584, todėl publikacijos autorė negali remtis minėtos aplinkybės nežinojimo faktu. Ieškovas taip pat nurodė, jog nepagrįsta publikacijos autorės pozicija, kad ekonominiu požiūriu AB „Lietuvos kuras" privatizavimo sandoris valstybei nebuvo naudingas dėl to, kad pirkėjai sumokėjo už bendrovę tik 1 litą, nes privatizavus bendrovę atsirado galimybė refinansuoti AB „Lietuvos kuras" suteiktą 5 mln. Lt paskolą, valstybė gavo daugiau kaip 12,5 mln. Lt. Ieškovas nurodė, kad nepagrįstas yra ir antrasis publikacijoje paskleistas teiginys, nes iš VĮ „Valstybės turto fondas" 2007 10 16 rašto bei Privatizavimo komisijos protokolų matyti, kad ieškovas balsavo „prieš“ AB „Alytaus tekstilė" privatizavimo programos projektą ir privatizavimą viešo akcijų pasirašymo būdu. Ieškovas teigė, kad publikacijoje buvo kalbama apie konkrečius jo veiksmus, kurių atitikimas tikrovei gali būti patikrintas, todėl šiems teiginiams nuomonės kriterijus negali būti taikomas, be to nei atsakovas, nei publikacijos autorė G. G. nepasiūlė ieškovui pateikti savo paaiškinimų. Ieškovo teigimu atsakovė peržengė viešojo asmens kritikos ribas ir piktnaudžiavo teise skleisti informaciją, todėl ji negali būti atleista nuo atsakomybės. Ieškovas taip pat nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų jis patyrė 10 000 Lt neturtinę žalą, nes bendradarbiai ėmė juo nepasitikėti, jis turėjo nuolat teisintis, tai neigiamai paveikė ieškovo galimybes ateityje įsidarbinti vadovo pareigose ir vadovauti dideliam kolektyvui, pastebimai padidėjo ieškovo nervingumas, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pradėjo kamuoti nemiga. Ieškovas teismo prašė nustatant neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgti į tai, kad atsakovas atsisakė geranoriškai tenkinti ieškovo reikalavimą paneigti informaciją, straipsnio kontekstas, sakiniai yra akivaizdžiai įžeidžiantys ir žeminantys, melagingų duomenų skleidimui buvo naudojama visuomenės informavimo priemonė, kuria visuomenė linkusi pasitikėti, melagingi duomenys buvo paskleisti ne tik savaitraštyje „Laikas", bet buvo ir yra skelbiami šio laikraščio internetiniame puslapyje, atsakovas, rengdamas publikaciją, netikrino informacijos, kas patvirtina jo tyčinius veiksmus.

Sprendimas paliekamas nepakeistas.

Nenustačius CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).

Byloje nustatyta, kad savaitraščio „Laikas" (2007 m. rugpjūčio 10-16 d. Nr. 31/205) publikacijoje „Šiandien - parašas, rytoj - aukštas krėslas“ išspausdinti teiginiai: "O jo tarnybinę biografiją „puošia" ne viena juoda dėmė, panaši į tą, kurią paliko „Lietuvos kuro" privatizavimas už 1 Lt, primokant jį nupirkusiems apsukruoliams dar 28 mln. Lt iš valstybės biudžeto" bei „Ir naujame poste S. V. jau spėjo pasižymėti, pakuždėdamas A. Kubiliui į ausį „Alytaus tekstilės” „prichvatizavimo" planą". Ieškovas S. V. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą UAB „Aguomina“ paskelbti paneigimą ir priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už neatitinkančių tikrovės bei garbę ir orumą žeminančių duomenų paskleidimą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą paskelbti paneigimą bei priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 5 000 Lt neturtinės žalos.

Apelianto argumentas klaidingas. Vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo išaiškinimus išdėstydamas kasacine tvarka priimtose nutartyse (LR CPK 4 str.). 2007 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2007, 2006 m. lapkričio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2006 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išaiškino, kad „asmens garbė ir orumas gali būti ginami paneigiant tikrovės neatitinkančius duomenis; teismo sprendimu pripažįstant juos neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais asmens garbę bei orumą; priteisiant turtinę ir(ar) neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų gali būti savarankiškas. Jeigu duomenų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą nesuformuluotas kaip ieškinio dalykas, tai nereiškia, kad aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos ir netiriamos“. Taip paneigimas pripažintas savarankišku garbės ir orumo gynimo būdu. Nurodytas išaiškinimas leidžia teismui spręsti, ar konkrečioje byloje nagrinėjami teiginiai atitinka tikrovę, ar jie žemina asmens garbę bei orumą ir tuo atveju, kai minėtas prašymas nėra suformuluotas kaip ieškinio dalykas. Neatitikimo bei žeminimo fakto konstatavimas motyvuojamoje sprendimo dalyje yra pagrindas įpareigoti atsakovą paneigti tokius teiginius. Ieškovo reikalavimas atitinka LR CK 2.24 str. nuostatas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškinys dėl pirmo teiginio – "O jo tarnybinę biografiją „puošia" ne viena juoda dėmė, panaši į tą, kurią paliko „Lietuvos kuro" privatizavimas už 1 Lt, primokant jį nupirkusiems apsukruoliams dar 28 mln. Lt iš valstybės biudžeto" patenkintas nepagrįstai, nes jis nesusijęs su ieškovu. Be to, apelianto teigimu, žinia atitiko tikrovę, nes 28 mln. Lt Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio mėn. sprendimu buvo priteisti iš Lietuvos valstybės, ir tik vėliau kasacinis teismas tokį sprendimą panaikino.

Apelianto argumentas nepagrįstas. Pačiame ginčo sakinyje ieškovo pavardė neįrašyta, tačiau ginčijami teiginiai turi būti vertinami visos publikacijos kontekste. Nagrinėjamu atveju sakinyje, kuris publikacijoje „Šiandien - parašas, rytoj - aukštas krėslas“ įrašytas tiesiogiai prieš ginčo teiginį, nurodyta, kad ieškovas priimtas dirbti patarėju ekonomikos klausimais. Todėl nekyla abejonių, kad po jo sekančiame sakinyje išdėstytas asmens biografijos ir „Lietuvos kuro“ privatizavimo sąlygų vertinimas yra apie ieškovą. Juolab, kad dar kitame sakinyje vėl minima ieškovo pavardė ir aprašomi jo veiksmai. Apelianto argumentas, kad pirmasis ginčo teiginys atitinka tikrovę, taip pat nepagrįstas. Apeliantas nurodo, kad 28 mln. Lt suma Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio mėn. sprendimu buvo priteista „Lietuvos kurui“ iš Lietuvos valstybės ir publikacijos metu šis teismo sprendimas galiojo. Tikra teisminė situacija buvo kitokia. Vilniaus apygardos teismas BAB „Lietuvos kuras“ ieškinį Lietuvos valstybei iš dalies patenkino 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimu. Sprendimas neįsiteisėjo, nes Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo Lietuvos valstybės ieškovui BAB ,,Lietuvos kuras“ buvo priteista 28 040 948 Lt skola ir 32 284,80 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, panaikino ir šią ieškinio dalį atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 26 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 27 d. nutartį paliko nepakeistą (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Vadinasi atsakovas 2007 m. rugpjūčio 10-16 d. publikacijoje rėmėsi neįsiteisėjusiu ir jau panaikintu teismo sprendimu. Tuo tarpu LR Visuomenės informavimo įstatymo 41 str. 2 d. 1 p. įpareigoja žurnalistą teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus. Esant tokioms aplinkybėms daroma išvada, kad atsakovas neįvykdė procesinės pareigos įrodyti, kad paskleista žinia atitinka tikrovę. Priešingai, ieškovas, nors ir neturėdamas procesinės pareigos įrodyti ginčijamos publikacijos nepagrįstumo, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad AB „Lietuvos kuras“ privatizavimas taikant 1 lito kainą, buvo ekonomiškai naudingiausia valstybei išeitis susidariusioje ekonominėje strateginės įmonės situacijoje. Tai patvirtina LR 1999-10-14 Valstybės vidaus skolos akcinei bendrovei „Lietuvos kuras" pripažinimo ir padengimo įstatymas, AB „Lietuvos kuras“ ir AB „Turo bankas“ raštai, liudijantys apie po privatizavimo atsiradusia galimybę refinansuoti 5 mln. Lt paskolą ir LR Finansų ministerijos kreditorinio reikalavimo pardavimą už 12,5 mln. Lt. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė. Pirmosios instancijos teismas dėl pirmojo ginčo teiginio ieškinį tenkino pagrįstai.

Dėl antrojo ginčo teiginio „Ir naujame poste S. V. jau spėjo pasižymėti, pakuždėdamas A. Kubiliui į ausį „Alytaus tekstilės” „prichvatizavimo" planą" apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tik ieškovo pateiktus Privatizavimo komisijos protokolus, tačiau nenurodė argumentų, kodėl atmetė atsakovo pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad pati Tėvynės sąjunga teigė, jog būtent ieškovas pasiūlė AB „Alytaus tekstilė“ privatizavimo planą. Skunde pažymi, kad žodžiai „prichvatizavimas“ ir „pakuždėjo į ausį“ pavartotus perkeltine prasme, kuri kaip tam tikra lingvistinė išraiška yra leidžiama skleidžiant informaciją visuomenės informavimo srityje.

Apelianto argumentai nėra pagrindas tenkinti skundą. Išsireiškimai „prichvatizavimas“, „pakuždėjo į ausį“ ir pan. neabejotinai yra leistini kaip lingvistinė išraiška. Tačiau ieškinys pareikštas ne dėl ginčo teiginio formos, o dėl jo turinio. Terminas „prichvatizavimas“ yra prigijęs ir visuomenės informavimo bei buitinėje kalboje vartojamas neigiama prasme. Kaip jau minėta, ieškovas turi įrodyti aplinkybę, kad paskleista žinia yra apie jį, o atsakovas turi įrodyti žinios atitikimą tikrovei. Nagrinėjamu atveju atsakovas į bylą pateikė interneto portalų „Balsas.lt“ ir „Bernardinai.lt“ 2007 m. liepos mėn. puslapių kopijas, kuriuose skelbta Tėvynės sąjungos informacija, kad dėl AB „Alytaus tekstilė“ privatizavimo „S. V. oficialiai siūlė rinktis viešo aukciono (ar viešo konkurso) būdą“. Vadinasi ir šiuo atveju tretysis asmuo, rengdama ginčo publikaciją nepaisė LR Visuomenės informavimo įstatymo 41 str. 2 d. 1 p. nuostatų kruopščiai tikrinti publikuojamą informaciją. Atsakovo pateiktoje Tėvynės sąjungos informacijoje pažymima, kad AB „Alytaus tekstilė“ akcijos parduotos netinkamu viešo akcijų pasirašymo būdu, kai tuo tarpu S. V. siūlė rinktis viešo aukciono (ar viešo konkurso) būdą. Šio pareiškimo tekstas visiškai atitinka ieškovo nuomonę (balsavimo raštu lapą) Privatizavimo komisijoje svarstant AB „Alytaus tekstilė“ privatizavimo programos projektą. Ieškovas balsavimo lape aiškiai išdėstė savo nesutikimą su privatizavimu viešo akcijų pasirašymo būdu. Tokiu būdu atsakovo nurodomos publikacijos interneto portaluose ne paneigia, o priešingai, patvirtina ieškovo poziciją, kad jis nesutiko su bendrovės privatizavimo programos projektu. Tuo tarpu ginčo publikacijoje vienareikšmiškai teigiama, kad AB „Alytaus tekstilė“ privatizavimas atliktas pagal S. V. parengtą („pakuždėtą“) planą. Apylinkės teismas ir šį teiginį pagrįstai pripažino neatitinkančiu tikrovės.

Įvertinus neigiamą abiejų atsakovo publikuotų teiginių pobūdį jie pagrįstai pripažinti ne tik neatitinkančiais tikrovės, bet ir žeminančiais ieškovo garbę ir orumą. Atsakovas skunde nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu -5 000 Lt, teigdamas, kad savaitraštis leidžiamas tik kartą per savaitę, nėra plačiai žinomas, straipsnyje ieškovui skirti tik trys sakiniai. Pažymi, kad ieškovas nepateikė jokių neturtinės žalos dydį patvirtinančių įrodymų. Argumentas atmetamas. Šalies paaiškinimai yra įrodymai byloje (LR CPK 177 str. 2 d.). Ieškovo paaiškinimai dėl jo patirtų nepatogumų - bendradarbiai ėmė juo nepasitikėti, jis turėjo nuolat teisintis, tai neigiamai paveikė ieškovo galimybes ateityje įsidarbinti vadovo pareigose ir vadovauti dideliam kolektyvui, padidėjo ieškovo nervingumas, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pradėjo kamuoti nemiga, yra nenuginčyti, atsakovas juos paneigiančių įrodymų nepateikė. Teismas atsižvelgė į tai, kad ginčo teiginiai buvo paskleisti ne tik savaitraštyje „Laikas", bet buvo ir yra skelbiami šio laikraščio internetiniame puslapyje. Kita vertus, teismas įvertino, kad ieškovas yra viešas asmuo, kad garbę ir orumą žeminanti informacija nesukėlė ieškovui ilgalaikių neigiamų padarinių. LR CK 6.249 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai nurodyti, tai jų dydį nustato teismas, o LR CK 6.250 str. 1 d. Nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens išgyvenimai ir kt., teismo įvertinti pinigais. Taikydamas šias įstatymo nuostatas apylinkės teismas ir nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį – 5 000 Lt.

Argumentas atmetamas. LR CK 2.24 str. 6 d. Nustatyta, kad paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. Nagrinėjamu atveju ši įstatymo nuostata netaikytina, nes atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančias ir nepatikrintas neigiamo pobūdžio žinias. Sąžiningu atsakovo elgesys galėtų būti pripažintas tik tuo atveju, jei žinios, prieš jas viešinant, būtų patikrintos, o iš bylos aplinkybių matyti, kad tai buvo pakankamai lengva padaryti naudojantis vieša ir visiems prieinama informacija. Neįrodyta, kad atsakovo publikacija buvo siekiama supažindinti visuomenę su ieškovu kaip su pareigūnu ir su jo vykdoma darbine veikla. Straipsnyje ieškovas pateikiamas kaip neigiamas pavyzdys. Esant tokioms aplinkybėms atsakovo veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais. Apeliantas teigia, kad turi būti atleistas nuo civilinės atsakomybės LR Visuomenės informavimo įstatymo 54 str. pagrindu, nes bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti informacijos šaltiniai. Paminėtos įstatymo normos 1 d. 3 p. nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) viešosios informacijos skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo anksčiau paskelbta kitose visuomenės informavimo priemonėse, jeigu ši informacija nebuvo paneigta ją paskelbusiose visuomenės informavimo priemonėse. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovo argumentą pagrįstai atmetė pažymėdamas, kad pačioje publikacijoje „Šiandien - parašas, rytoj - aukštas krėslas“ informacijos šaltiniai nenurodyti. Be to ir civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas neįrodė, kad kitose visuomenės informavimo priemonėse buvo paskelbta informacija, kurioje būtų visiškai analogiškai įvertintas bendrovių „Lietuvos kuras“ ir „Alytaus tekstilė“ privatizavimas ir ieškovo dalyvavimas šiame procese. Atsakovo į bylą pateiktose publikacijose kritiškai vertinamas ieškovo vadovaujamo VĮ „Turto fondo“ darbas, tačiau tokios publikacijos negali būti pripažintos ginčo teiginių šaltiniu ir pagrindu parodyti ieškovą neigiamu karjeros pavyzdžiu pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją apie jo veiklą užimamose pareigose.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (CPK 320 str.), nenustatyta įstatyme (CPK 329 str., 330 str.) numatytų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nutarė:

Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.