Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-02-13 · Administracinė byla Nr. eI2-2064-809/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2023-02-13Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-03-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-13
Bylos Nr.
eI2-2064-809/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07606-2022-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė (pirm.), Violeta Petkevičienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
N. G.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Gražina Versockienė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-2064-809/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07606-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos N. G. advokatei Gražinai Versockienei,atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, Migracijos departamentas) 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 22S151090 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą priimti naują sprendimą.

Nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 23 d. Departamentas priėmė sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Sprendimas įsiteisėjo, leidimas gyventi panaikintas. Atsakovas nustatęs, kad pareiškėja leidimą laikinai gyventi gavo apgaulės būdu, leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis – suklastotą senelės gimimo liudijimą ЮО Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą Nr. 21S25780, kuriuo uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukė į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo dienos 36 mėnesius (3 metus) (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimas). Sprendimas neskųstas, apie jo priėmimą pareiškėja net nebuvo informuota. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 29 d. per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) kreipėsi į Departamentą, prašydama išbraukti jos duomenis iš užsieniečių kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinio sąrašo (toliau – NAS) bei išimti iš Šengeno informacinės sistemos (toliau – SIS) perspėjimą dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje. Atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išbraukti pareiškėjos duomenis iš NAS ir atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką, o duomenys apie asmenį neišbraukti iš nacionalinio sąrašo.

Pažymi, jog pareiškėja yra Rusijos pilietė, nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. Latvijos Respublikoje studijuoja Turiba universitete tarptautinės komunikacijos valdymo profesinio bakalauro studijose, dieniniame skyriuje. Studijų pagrindu pareiškėjai buvo išduotas leidimas gyventi Latvijoje, galiojęs 2021 m. lapkričio 26 d. – 2022 m. lapkričio 11 d. laikotarpiu. Pagal Latvijoje galiojantį teisinį režimą, sudariusį studijų sutartį su universitetu pareiškėja visam studijų laikotarpiui (2020 m. rugpjūčio 10 d. – 2024 m. rugpjūčio 9 d.) įgijo teisę į leidimą gyventi studijų pagrindu Latvijoje. Leidimas gyventi pratęsiamas kiekvienais mokslo metais tarpininkaujant universitetui. 2022 m. rugsėjo mėn. pareiškėja gavo laišką iš universiteto, kuriame buvo nurodyta, kad dėl draudimo atvykti į Šengeno erdvę universitetas negali pateikti tarpininkavimo rašto turimo leidimo gyventi pratęsimui. Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama išbraukti jos duomenis iš SIS sistemos su perspėjimu apie draudimą atvykti jai į Šengeno erdvę, pateikė motyvuotą prašymą, pridėjo prašymą pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas nepagrįstai dalies aplinkybių nevertino, dalį vertino netinkamai, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.

Nurodo, kad atsakovas, priimdamas 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, nevertino aplinkybių, kad pareiškėja studijuoja Latvijoje ir kad toks vienašališkas atsakovo sprendimas dėl draudimo atvykti į Šengeno erdvę neproporcingai pažeidžia pareiškėjos subjektines teises kitoje Šengeno šalyje, santykiai su kuria (studijos) atsirado dar iki pareiškėjos teisinių santykių su Lietuva atsiradimo. Šios aplinkybės buvo pagrįstos prie 2022 m. rugsėjo 29 d. prašymo pridėtais rašytiniais įrodymais, todėl priimdamas Sprendimą atsakovas turėjo pareigą juos įvertinti kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, apie kurių buvimą atsakovas nežinojo priimdamas 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą,

Pareiškėjos nuomone, atsakovo tikslas apsisaugoti nuo tariamo pareiškėjos piktnaudžiavimo migracijos procedūromis Lietuvoje negalėjo apriboti jos santykių su kita Šengeno valstybe, prasidėjusių žymiai anksčiau nei santykiai su Lietuva ir besitęsiančių iki šių dienų. Pareiškėja įpusėjo savo studijas Latvijoje, yra pažangi studentė, išlaikiusi visus egzaminus ir siekia studijas pabaigti. Šių aplinkybių įtakos

2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimui atsakovas tinkamai neįvertino ir priimdamas skundžiamą sprendimą, todėl pareiškėja prašo teismo panaikinti nepagrįstą atsakovo sprendimą ir iš naujo iš esmės kvalifikuoti šias aplinkybes bei jų įtaką šalių teisiniams santykiams, priimant dėl jų pagrįstą, motyvuotą sprendimą. Po susiklosčiusios situacijos su atsakovu pareiškėja nebesieja savo ateities su Lietuvos Respublika ir siekia apginti savo teisę tęsti ir pabaigti studijas Latvijoje, įgauti aukštąjį išsilavinimą, dėl ko privalo pasirūpinti migracinių dokumentų (vizos, leidimo gyventi) Latvijoje gavimu, o to negali įgyvendinti dėl neproporcingo atsakovo sprendimo draudžiančio jai atvykti į Šengeno erdvę, tame tarpe ir į Latviją. Pareiškėja stengėsi spėti pratęsti turėtą leidimą gyventi Latvijoje, galiojusį iki 2022 m. lapkričio 11 d., dėjo maksimalias pastangas, kad atsakovas peržiūrėtų 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą laiku, tačiau atsakovas skundžiamą sprendimą priėmė tik po pareiškėjos turėto leidimo gyventi Latvijoje pasibaigimo, t. y. tik po pareiškėjos išvykimo į kilmės šalį, nors pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės), 31 punkto nuostatą, sprendimą išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo ar sutrumpinti draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką terminą privalėjo priimti per 20 darbo dienų nuo taisyklių 28 punkte nurodyto prašymo gavimo dienos. Atsakovas šį terminą praleido ir pagal skundžiamame sprendime nurodomas bei pareiškėjos Šengeno erdvės palikimo datas – ne atsitiktinai. Šiai dienai pareiškėja privalo iš naujo rūpintis dokumentais, leidžiančiais jai atvykti į Latviją ir tęsti studijas.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 (toliau – ir Reglamentas) 34 straipsnio 2 dalį tik perspėjimą pateikusi valstybė narė gali keisti, papildyti, taisyti, atnaujinti arba ištrinti savo įvestus duomenis. Taigi, pareiškėja, nesutikdama su Lietuvos priimtu sprendimu, turi galimybę kreiptis į kompetentingas šios šalies institucijas (atsakovą) ir prašyti peržiūrėti priimtą sprendimą.

Nurodo, kad tiek iš Sprendimo tiek iš 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo matyti, kad pareiškėjos duomenys į NAS atsakovo įtraukti Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 133 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pažymi, kad ginčas byloje yra dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, pagristų 2022 m. rugsėjo 29 d. prašymo priedais, įtakos Reglamento 24 straipsnio 3 dalies nustatyto reglamentavimo taikymo. Savo prašymą atsakovui pareiškėja grindė ne tik naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis dėl studijų ir turėto leidimo gyventi Latvijos Respublikoje, kurių atsakovas nevertino suformuodamas draudimus pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę NAS ir SIS sistemose, bet ir naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis Lietuvoje, paneigiančias atsakovo išvadas dėl pareiškėjos teiktų suklastotų, t. y. tikrovės neatitinkančių dokumentų turint tikslą gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Šių aplinkybių įtakos 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimui atsakovas neįvertino ir Sprendime, dėl jų (įtakos) nepasisakė. 2022 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros Nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00583-21 pareiškėjos atžvilgiu nutrauktas atsakovo inicijuotas ikiteisminis tyrimas, nenustačius, kad gimimo liudijimas ЮО Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja teikė leidimo gyventi Lietuvoje gavimui ir kurį atsakovas įvardijo kaip suklastotą (neatitinkantį tikrovės), yra suklastotas, t. y. ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo naujos aplinkybės, paneigusios atsakovo išvadą, kad pareiškėja leidimą laikinai gyventi buvo gavusi apgaulės būdu, leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikdama tikrovės neatitinkančius duomenis – suklastotą senelės gimimo liudijimą ЮО Nr. (duomenys neskelbtini). Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės sudarė pagrindą pareiškėjai kreiptis į atsakovą dėl 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo peržiūrėjimo, ką pareiškėja ir padarė 2022 m. rugsėjo 29 d., pateikdama visas naujai paaiškėjusias aplinkybes pagrindžiančius dokumentus atsakovui. Tačiau Sprendime atsakovas nė žodžiu nepasisakė dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių įtakos 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimui, todėl daro išvadą, kad šių aplinkybių įtakos 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimui atsakovas nepagrįstai nevertino, nors tokią pareigą turėjo.

Pažymi, kad nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą nustačius naujas aplinkybes, kad pateikdama gimimo liudijimą pareiškėja negalėjo žinoti ar pastarasis yra suklastotas ar ne, buvo pilna apimtimi paneigtos atsakovo išvados dėl pareiškėjos tyčinių, nesąžiningų veiksmų, pažeidžiančių Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus buvimo. Pareiškėjos veiksmuose nenustatyta aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę. Šios aplinkybės paaiškėjo jau po 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimo priėmimo, kas sudarė neabejotiną pagrindą peržiūrėti 2021 m. rugsėjo 24 d. sprendimą. Atsakovui nepagrįstai nevertinant šių naujai pateiktų įrodymų ir Sprendime nė žodžiu dėl jų nepasisakius pareiškėja prašo teismo panaikinti nepagrįstą atsakovo sprendimą ir iš naujo iš esmės kvalifikuoti šias aplinkybes bei jų įtaką šalių teisiniams santykiams, priimant dėl jų pagrįstą, motyvuotą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė palaikė skundą jame nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, kad 2021 m. kovo 8 d. pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi UTPĮ 53 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi. Migracijos departamentas, atlikęs pakartotinį pareiškėjos kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateiktų dokumentų patikrinimą, nustatė, kad pareiškėja leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. suklastotą senelės gimimo liudijimą ЮО Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 21S25091 panaikino pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas, Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą Nr. 21S25780 uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (sprendimo įsigaliojimo ir panaikinto leidimo gyventi paskelbimo negaliojančiu) dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (sprendimo įsigaliojimo ir panaikinto leidimo gyventi paskelbimo negaliojančiu) dienos 36 mėnesius (3 metus).

Migracijos departamentas 2022 m. kovo 30 d. ir 2022 m. liepos 12 d. gavo pareiškėjos prašymus dėl draudimo atvykti panaikinimo. Departamentas informavo pareiškėją, kad jos pateikti prašymai neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl paliko prašymus nenagrinėtus.

Pareiškėja, 2022 m. rugsėjo 29 d. pateikė naują prašymą dėl draudimo atvykti panaikinimo, kuris atitiko Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir buvo išnagrinėtas. Surinkus papildomos informacijos ir įvertinus draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą bei aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti (buvo nustatyta, kad pareiškėja leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikusi tikrovės neatitinkančius duomenis (suklastotą senelės gimimo liudijimą ЮО Nr. (duomenys neskelbtini))), buvo nustatyta, kad draudimo atvykti laikotarpis nustatytas tinkamai, atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Dėl skundo argumentų nurodo, kad Departamentas, įvertinęs tai, kad pareiškėja kartu su prašymu pateikė leidimo gyventi Latvijos Respublikoje kopiją, 2022 m. spalio 11 d. kreipėsi į Latvijos Respublikos atsakingą instituciją dėl informacijos gavimo apie jai išduotą leidimą gyventi Latvijos Respublikoje. Departamentas 2022 m. spalio 27 d. ir 2022 m. lapkričio 9 d. pakartotinai kreipėsi į Latvijos Respublikos instituciją dėl informacijos gavimo apie jai išduotą leidimą gyventi Latvijos Respublikoje. 2022 m. lapkričio 10 d. Departamentas gavo Latvijos Respublikos atsakingos institucijos pateiktą informaciją dėl pareiškėjos leidimo gyventi Latvijos Respublikoje. Pagal gautą informaciją, 2022 m. lapkričio 8 d. priimtas sprendimas panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Latvijos Respublikoje. Gautame atsakyme nesiūloma Šengeno informacinėje sistemoje atšaukti Lietuvos Respublikos paskelbtą perspėjimą dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi. Taip pat įvertinus draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą, aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti (buvo nustatyta, kad pareiškėja leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu, buvo nustatyta, kad draudimo atvykti laikotarpis yra nustatytas tinkamai, atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes). Pareiškėjai neatitikus nei vieno Taisyklių 32 punkte nustatyto draudimo atvykti į Šengeno erdvę panaikinimo pagrindo, t. y. Latvijos Respublika panaikino pareiškėjai išduotą leidimą gyventi ir nebuvo nustatyta, kad būtų išnykęs pagrindas nebetaikyti įspėjimo dėl pareiškėjos neįsileidimo į Šengeno erdvę, Migracijos departamentas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo išbraukti jos duomenis iš Šengeno informacinės sistemos.

Pažymi, kad nei UTPĮ, nei Taisyklėse nėra numatyta, kad studijos kitoje šalyje yra pagrindas netaikyti teisės aktuose nustatytų išbraukimo iš Šengeno informacinės sistemos taisyklių. Mano, kad pareiškėjos atveju buvo tinkamai pritaikytos Taisyklės, reglamentuojančios būtent draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką teisinius santykius.

Pažymi, kad ikiteisminis tyrimas dėl suklastoto dokumento buvo nutrauktas ne todėl, kad nebuvo nustatyta, jog dokumentas nebuvo suklastotas, o todėl, kad nepavyko gauti daugiau duomenų, tame tarpe ir iš Rusijos Federacijos pagal teisinės pagalbos prašymą, kurie galėtų paneigti išvadas dėl kaltės buvimo. Vien tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nereiškia, kad tokiu būdu buvo paneigtos Migracijos departamento išvados dėl pareiškėjos pateiktų suklastotų dokumentų.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Departamento 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 22S151090 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Departamentą priimti naują sprendimą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. kovo 8 d. pareiškėja Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę). Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą nuolat gyventi.

Migracijos departamentas, atlikęs pakartotinį pareiškėjos kartu su prašymu išduoti leidimą nuolat gyventi pateiktų dokumentų patikrinimą, nustatė, kad pareiškėja leidimą nuolat gyventi gavo apgaulės būdu. Pareiškėja leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. suklastotą senelės gimimo liudijimą ЮО Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas priėmė 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 21S25091, kuriuo panaikino pareiškėjai išduotą leidimą nuolat gyventi.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas, Migracijos departamentas 2021 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą Nr. 21S25780 uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (sprendimo įsigaliojimo ir panaikinto leidimo gyventi paskelbimo negaliojančiu) dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (sprendimo įsigaliojimo ir panaikinto leidimo gyventi paskelbimo negaliojančiu) dienos 36 mėnesius (3 metus).

Pareiškėja 2022 m. gegužės 30 d. ir 2022 m. liepos 12 d. Migracijos departamentui pateikė prašymus dėl draudimo atvykti panaikinimo. Įvertinęs pareiškėjos pateiktus prašymus, Migracijos departamentas informavo pareiškėją, kad jos pateikti prašymai neatitiko Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, todėl paliko prašymus nenagrinėtus.

Pareiškėja 2022 m. rugsėjo 29 d. pateikė naują prašymą, kuris buvo išnagrinėtas Migracijos departamente. Departamentas įvertinęs surinktą papildomą informaciją ir įvertinęs draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą bei aplinkybes, kuriomis remiantis buvo priimtas sprendimas uždrausti atvykti (pareiškėja leidimo nuolat gyventi išdavimo pagrindui pagrįsti pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (suklastotą senelės gimimo liudijimą ЮО Nr. (duomenys neskelbtini))), nustatė, kad draudimo atvykti laikotarpis buvo nustatytas tinkamai. Tuo remiantis, vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 ,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka) 50.1 punktu, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė, kad draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis netrumpinamas ar neišbraukiami užsienietės duomenys iš Nacionalinio sąrašo, nes išnagrinėjus prašymą buvo nustatytas toks pat draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, koks jau yra nustatytas. Taigi, Departamentas atsisakė išbraukti pareiškėjos duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kadangi neišnyko pagrindas uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir duomenys apie asmenį neišbraukti iš nacionalinio sąrašo.

Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi (užsieniečiui, kuriam buvo panaikintas leidimas gyventi, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui) 7 ir 8 dalimis, SIS reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 ,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir NAS taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 punktais ir Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punktu (užsieniečiui, kurio leidimas gyventi buvo panaikintas UTPĮ 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis), priėmė sprendimą Nr. 21S25780, kuriuo nuspendė pareiškėjai uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (sprendimo įsigaliojimo ir panaikinto leidimo gyventi paskelbimo negaliojančiu) dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (sprendimo įsigaliojimo ir panaikinto leidimo gyventi paskelbimo negaliojančiu) dienos 36 mėnesius (3 metus). Tuo pagrindu pareiškėjos duomenys laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2025 m. sausio 6 d. įrašyti į Nacionalinį sąrašą ir iš šio sąrašo laikotarpiui nuo 2022 m. sausio 7 d. iki 2025 m. sausio 6 d. pateikti Šengeno informacinei sistemai.

Nustatyta, jog Sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 29 d. prašymą išbraukti duomenis iš nacionalinio sąrašo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, buvo priimtas keliais pagrindais – neišnyko pagrindas uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką ir duomenys apie asmenį neišbraukti iš nacionalinio sąrašo.

Pareiškėja Sprendimo neteisėtumą įrodinėja Departamento neveikimu, o būtent tuo, kad Departamentas neįvertino 2022 m. rugsėjo 29 d. prašyme nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių ir jas patvirtinančių rašytinių įrodymų. Kaip nurodė pareiškėja, ji su prašymu pateikė jos teisinei padėčiai reikšmingą 2022 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 02-2-00583-21 (Nutarimas). Nutarimu nutrauktas atsakovo pareiškėjos atžvilgiu inicijuotas ikiteisminis tyrimas, nenustačius, kad gimimo liudijimas ЮО Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja teikė leidimo gyventi Lietuvoje gavimui ir kurį atsakovas įvardijo kaip suklastotą (neatitinkantį tikrovės), yra suklastotas, t. y., kaip teigia pareiškėja, ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo naujos aplinkybės, paneigusios atsakovo išvadą, kad pareiškėja leidimą laikinai gyventi buvo gavusi apgaulės būdu. Be to, Departamentas nevertino aplinkybių, kad pareiškėja studijuoja Latvijoje ir, kad toks vienašališkas Departamento sprendimas dėl draudimo atvykti į Šengeno erdvę neproporcingai pažeidžia pareiškėjos subjektines teises kitoje Šengeno šalyje. Pareiškėjos nuomone, šios aplinkybės Departamento nebuvo įvertintos ir dėl jų Sprendime nebuvo pasisakyta.

Kaip matyti iš Sprendimo turinio, atsisakymas tenkinti pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 29 d. prašymą priimtas įvertinus tai, kad nebuvo nustatyta NAS taisyklių 32 punkte nurodyto teisinio pagrindo, kuriam esant, duomenys iš Nacionalinio sąrašo išbraukiami ir atšaukiami iš Šengeno informacinės sistemos ir tai, kad prašymo nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad nebeliko pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsienietės neįsileidimo į Šengeno erdvę.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja į bylą nėra pateikusi įrodymų, adekvačių NAS taisyklių 32 punkte nurodytas sąlygas, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl įspėjimo dėl pareiškėjos neįsileidimo į šalį atšaukimo. Tuo tarpu Sprendime priimta išvada dėl pagrindų atšaukti įspėjimą nebuvimo, teismo vertinimu, padaryta įvertintus visas prašyme nurodytas aplinkybes ir su juo pateiktus papildomus rašytinius įrodymus. Teismas iš esmės pritaria Sprendime priimtoms išvadoms pasisakydamas sekančiai.

Susipažinus su Nutarimu nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas, pradėtas pareiškėjos atžvilgiu, nutrauktas tuo pagrindu, kad pareiškėjos veiksmuose nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos požymių sudėties. Tyrimo metu nebuvo nustatyta objektyvių duomenų, kad asmenys, pateikę tikrovės neatitinkantį gimimo liudijimą, žinojo, kad jis galimai yra suklastotas. Tyrimo metu nepavykus gauti daugiau duomenų, tame tarpe ir iš Rusijos Federacijos, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Kaip matyti iš Nutarimo turinio, jame nėra paneigtas faktas, kad pareiškėja pateikė suklastotą dokumentą, o tyrimas nutrauktas tik dėl to, kad nebuvo surinkta duomenų, jog pareiškėja žinojo, jog dokumentas yra suklastotas. Teismo vertinimu, nors ši aplinkybė, kaip teigia pareiškėja, nauja, tačiau ji pareiškėjos teisinei padėčiai įtakos neturi. Nutarimu nebuvo paneigta, kad pareiškėja, prašydama išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, pateikė būtent suklastotą dokumentą. Pareiškėjai leidimas gyventi buvo išduotas, tačiau kuris vėliau buvo panaikintas vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jei jis gautas apgaulės būdu). Toks leidimo panaikinimo pagrindas vėliau tapo pagrindu pareiškėjai taikyti ribojimus, numatytus UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje ir Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte. Taigi, nors pareiškėja Nutarimo argumentais iš esmės siekia paneigti jai taikytų ribojimų teisėtumą, tačiau, kaip jau pirmiau minėta, suklastoto dokumento pateikimas, kaip faktas, nebuvo paneigtas, todėl Departamentas, vertindamas su 2022 m. rugsėjo 29 d. prašymu pateiktus papildomus įrodymus, turėjo teisinį pagrindą išvadai, kad nebuvo nustatyta, jog nebeliko pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsienietės neįsileidimo į Šengeno erdvę. Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėja, kad šiuo aspektu Departamentas pareiškėjos prašymo visai nevertino ir dėl to nepasisakė.

Pareiškėjos teigimu, nebuvo vertinta ir pareiškėjos galimybė tęsti mokslus Latvijos universitete. Pareiškėjai 2022 m. rugsėjo 29 d. prašyme nurodžius argumentus dėl mokslų Latvijos universitete, Departamentas kreipėsi į Latvijos atitinkamą instituciją dėl informacijos apie pareiškėjai išduotą leidimą gyventi Latvijoje gavimą. Latvijos atitinkama institucija Departamentui pateikė 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimą, kuriuo panaikintas pareiškėjos leidimas laikinai gyventi Latvijos Respublikoje ir kuriame nebuvo siūloma Šengeno informacinėje sistemoje atšaukti Lietuvos Respublikos paskelbtą perspėjimą dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi. Departamento veiksmai – kreipimasis į Latvijos atitinkamą migracijos instituciją, įrodo, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, aplinkybės dėl jos galimybės gyventi ir mokytis Latvijoje buvo įvertintos. Pareiškėjai leidimas gyventi Lietuvoje buvo panaikintas UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir tai reiškia, kad esant nustatytam būtent tokio pobūdžio pagrindui atsiranda įpareigojimas taikyti Kriterijų vertinimo tvarkos 14 punkte nustatytą 3 metų draudimą atvykti ir šį draudimą, vadovaujantis SIS reglamento 24 straipsnio 1, 3 dalimis, privaloma įtraukti į SIS. Į SIS įtrauktas perspėjimas galioja visoms Europos Sąjungos valstybių narėms ir Europos Sąjungai nepriklausančioms valstybėms, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija). Todėl Latvijos Respublikai panaikinus pareiškėjai išduotą leidimą ir nepasiūlius Lietuvai atšaukti Migracijos departamento pareiškėjos atžvilgiu taikytų ribojimų, neliko pagrindų, numatytų NAS taisyklių 32 punkte, įtvirtinančių sąlygas, kuriomis remiantis įrašai SIS galėtų būti panaikinti. Taigi, nors pareiškėja nėra pripažinta, kaip kelianti grėsmę nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, ar pan., tačiau pareiškėjos teisė apsigyventi ES valstybėse (taip pat ir mokytis), negali būti ginama suklastotų dokumentų pagrindu.

Aplinkybė, kad pareiškėja teisinius santykius su Latvijos Respublika turėjo dar iki leidimo gyventi Lietuvoje panaikinimo, nagrinėjamu atveju teisiškai nėra reikšminga. Latvijos Respublikai panaikinus pareiškėjai išduotą leidimą gyventi, o Migracijos departamentui, kaip jau minėta, nenustačius kitų NAS taisyklių 32 punkte nurodytų pareiškėjai taikytų ribojimų panaikinimo sąlygų, atsakovas turėjo teisinį pagrindą netenkinti pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 29 d. prašymo.

Apibendrinus, darytina išvada, kad Departamentas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 22S151090 išnagrinėjo pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 29 d. prašymą, iš kurio aiškiai suprastinos pareiškėjos prašymo netenkinimo priežastys, atitinkamai reiškiant, kad jos buvo nagrinėtos. Sprendimas pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Sprendimą pripažinus teisėtu, atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo pareiškėjos 2022 m. rugsėjo 29 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

Teismas nenustatė ir kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos N. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta PetkevičienėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė