Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei V. L. dėl skolos už gyvenamosios patalpos nuomą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija ir V. L. 2011-09-30 sudarė savivaldybės gyvenamosios patalpos (socialinio būsto) nuomos sutartį Nr. R5(9.40)-827 ir 2014-02-04 savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. R5-(8.1.11.)-58, pagal kurias atsakovei ir jos šeimos nariams išnuomota savivaldybės gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini) 2004 m. atsakovės šeimai buvo išnuomotas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal minėtas sutartis atsakovė įsipareigojo mokėti kas mėnesį būsto nuomos mokestį bei mokesčius už komunalinius patarnavimus. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų susidarė nuomos mokesčio įsiskolinimai: už butą, esantį (duomenys neskelbtini) – 29,88 Eur, už butą, esantį (duomenys neskelbtini) – 1152,32 Eur. Bendra įsiskolinimo suma – 1 182,20 Eur (el. b. l. 1-2).

3. Ieškinio kopija su priedais bei teismo pranešimas atsakovei V. L. įteikti 2019-03-16 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatytu būdu – asmeniškai (el. b. l. 33). Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, o ieškovė ieškinyje yra išdėsčiusi prašymą priimti sprendimą už akių, taigi yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

4. Bylos duomenimis, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-02-05 įsakymu (Nr. A1-60) A. L. 5 asmenų šeimai nuomojamas vieno kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) buvo pakeistas į kitą – dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8). Todėl tarp Šilutės rajono savivaldybės administracijos (nuomotojos) ir V. L. (nuomininkės) 2011-09-30 buvo sudaryta savivaldybės gyvenamosios patalpos (socialinio būsto) nuomos sutartis Nr. R5(9.40)-827 ir 2014-02-04 savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. R5-(8.1.11.)-58 (el. b. l. 3-4, 5-7), pagal kurias atsakovei ir jos šeimos nariams buvo nuomojama savivaldybės gyvenamoji patalpa adresu (duomenys neskelbtini).

5. Ieškovės pateiktais duomenimis nustatyta, kad atsakovė V. L. nuo 2014 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. sausio mėnesio (imtinai) atliko tik vieną mokėjimą (2015 m. lapkričio mėn.) (el. b. l. 15-28). Be to, ieškovė suskaičiavo, kad susidarė tokie nuomos mokesčio įsiskolinimai: 1) už butą, esantį (duomenys neskelbtini) – 29,88 Eur; 2) už butą, esantį (duomenys neskelbtini) – 1 152,32 Eur (bendra įsiskolinimo suma – 1 182,20 Eur). Todėl 2012-09-19, 2013-12-12, 2018-09-26 ir 2018-10-26 raštais (el. b. l. 9, 10, 11, 12) ieškovė informavo atsakovę apie susidariusius nuomos sutarties įsiskolinimus bei ragino sumokėti skolą, tačiau atsakovė į šiuos raginimus neragavo.

6. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (CK 6.578 straipsnio 3 dalis).

7. CK 6.589 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. O šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad fiziniai asmenys, nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas bei jo šeimos nariai.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 2004-02-05 atsakovės šeimos nariui – A. L. (duomenys neskelbtini) buvo nuomojamas butas, esantis (duomenys neskelbtini) kuris vėliau pakeistas kitu nuomojamu butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Dėl pastarojo buto naudojimo (nuomos) dvi nuomos sutartys sudarytos jau su pačia atsakove V. L..

9. Nuomininko šeimos nariai (buvę šeimos nariai) turi teisę naudoti ir valdyti gyvenamąją patalpą, pareigą mokėti nuomos ir kitus mokesčius. Tai reiškia, kad nuomininko šeimos narių (buvusių šeimos narių) teisės ir pareigos yra lygiai vienodos, nedalijamos ir neatskiriamos. Nuomos sutartimi nuomininkui ir jo šeimos nariams suteikta teisė valdyti ir naudoti visą gyvenamąją patalpą, t. y. visą butą, o ne atskiras jo dalis, todėl pareiga mokėti mokesčius yra nedalijama nei pagal subjektus, nei pagal objektą. Ji siejama su visu butu, o ne buto dalimi (CK 6.589 straipsnio 1, 2 dalys, taip pat žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-10 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701/2017 23-28 punktus).

10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovei nevykdant sutartinės prievolės mokėti nuomos mokestį, pastarajai kyla sutartinė atsakomybė, dėl ko ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 182,20 Eur skolą, yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnis, 6.589 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

11. Valstybei iš atsakovės nepriteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes šios išlaidos mažesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 - 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei Šilutės rajono savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188723322) 1 182,20 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus ir 20 ct) skolos už gyvenamosios patalpos nuomą.

Atsakovė, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė per 20 dienų gali apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.