Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-899-478/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-28
Bylos Nr.
1S-899-478/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
V. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-899-478/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-04-01 nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 314 netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. Klaipėdos apygardos teismo 2011-07-11 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 3 p., ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 9 metams. Neatlikta laisvės bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 4 metai 11 mėnesių 19 dienų.

Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2015-02-24 nutarimu Nr. 314 nutarta netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p. nuteistasis V. S. tokį Komisijos sprendimą apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui, kuris 2015-04-01 nutartimi skundą atmetė ir Komisijos nutarimą paliko galioti. Teismas sprendė, kad pagrindų nuteistajam V. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Per trumpas paskirtos bausmės laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su tokiu Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis V. S. skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis, išdėstęs skundžiamos teismo nutarties argumentus, nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir su nutarties argumentais nesutinka. Nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog paleistas į laisvę jis būtų įdarbintas, kas jam teisėtais būdais ir priemonėmis leistų siekti gyvenimo tikslų. Nesutinka su teismo argumentu, kad neatlikta didelė dalis bausmės, ir nurodo, kad paleistas į laisvę jis nebūtų be priežiūros ir, jeigu netinkamai elgtųsi, tai būtų gražintas atlikti visą neatliktos bausmės dalį. Be to, teismų praktikoje lygtinis paleidimas buvo taikytas asmenims, kurių neatliktos bausmės dalis buvo dar didesnė, tačiau tie asmenys nepažeidė įstatymų ir nenusikalto.

Nuteistasis pažymi, kad taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos prašo ir nukentėjusysis, o nukentėjusiojo interesas, šiuo atveju, yra labai svarbus. Išėjęs į laisvę jis dirbtų, siektų gyvenimo tikslų, rūpintųsi savo tėvu. Teigia, kad atlikta bausmės dalis yra pakankama, jis padarė išvadas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo V. S. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Pagal BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę, teismas vertina, kad tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, būtina įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, kadangi teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Kaip pagrįstai vertino Marijampolės rajono apylinkės teismas, V. S. atlieka bausmę už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, turėjusį negrįžtamas pasekmes – savo artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymas. Už šį nusikaltimą jam buvo skirta laisvės atėmimo 9 metams bausmė, kuri yra žymiai mažesnė nei BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis ir yra labai artima minimaliai bausmei, todėl teismas teisingai sprendė, kad likusi bausmės dalis - 4 metai 11 mėnesių 19 dienų (Komisijos posėdžio dienai) yra gana didelė.

Bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam ilgalaikiu laisvės atėmimu. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nuteistojo atliktos bausmės dalis, atsižvelgiant į padarytą labai sunkų ir pavojingą nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, nustatytų pareigų ignoravimas, nesugebėjimas laikytis įstatymų, nustatytų visuomenės elgesio normų, suponuoja išvadą, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas nuteistojo atžvilgiu nebūtų efektyvus ir taikytinos probacijos tikslai nebus pasiekti. Šiuo atveju, lygtinio paleidimo taikymas prasilenktų su visuomenės interesu gyventi saugioje aplinkoje bei neužtikrintų teisingumo principo reikalavimų.

Tokia išvada darytina atsižvelgus ir į nuteistojo ankstesnius teistumus, kuriais jis buvo nuteistas realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, ir nors ankstesni teistumai yra išnykę, tačiau jie neigiamai charakterizuoja nuteistąjį kaip linkusį nusikalsti ir pavojingą visuomenei asmenį, juo labiau, kad nusikaltimas, už kurį atlieka bausmę, yra smurtinis, tyčinis, labai sunkus ir sunkesnis, nei ankstesnieji.

Nors yra nuteistąjį palankiai charakterizuojančių aplinkybių, t. y., kad jis yra šešis kartus skatintas, neturi galiojančių nuobaudų, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema – 40 balų pagal OASys, turi išsilavinimą, charakterizuojamas teigiamai. Taip pat tai, kad nukentėjusiajam atlyginta padaryta žala bei pats nukentėjusysis prašo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau, kaip ne kartą pabrėžta teismų praktikoje, tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl keletas standartinių nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir nukentėjusiojo prašymas, bendrai visų lygtiniam paleidimui aktualių aplinkybių visumoje, nesudaro absoliutaus pagrindo tikėtis, kad nuteistasis jau patyrė pakankamus laisvės atėmimo apribojimus ir toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Kaip matyti iš Socialinio tyrimo bei Psichologinės tarnybos išvadų, V. S. stresinėse situacijose, ypač pavartojus alkoholio, savitvarda silpnoka, jis ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas, gyvena pagal kriminalinio elgesio nuostatas, per bausmės atlikimo laiką jam paskirtos 3 nuobaudos (nebegalioja). Jo nusikalstamo elgesio riziką didina ankstesni nusikalstami veiksmai bei tai, jog paskutinį nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pastangos teigiama linkme koreguoti savo elgesį nėra pakankamos ir leidžia abejoti, jog probacija jo atžvilgiu gali būti sėkminga. Nuosprendžiu V. S. skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas nuteistajam paskirtos griežtos bausmės sušvelninimas pažeistų visuomenės saugumo interesą, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl jo už padarytą sunkų nusikaltimą švelnaus nubaudimo, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nors nuteistasis V. S. yra atlikęs bausmės dalį, kada galimas lygtinio paleidimo taikymo klausimo svarstymas, tačiau skundžiamoje nutartyje aptartos bei aukštesniojo teismo dar kartą įvertintos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir leidžianti manyti, jog probacija gali būti sėkminga, nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padarytas labai sunkus smurtinis nusikaltimas, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, kitos aktualios aplinkybės šiuo metu dar nesudaro pagrindo spręsti, jog V. S. jau atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai laikyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.

Taigi, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2015-02-24 nutarime Nr. 314 išdėstytas aplinkybes ir padarytą sprendimą netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, savo nutartyje pažeidimų Komisijos nutarime nekonstatavo, tinkamai argumentavo savo sutikimą su Komisijos išvadomis, kad netikslinga nuteistąjį paleisti iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, nes nėra pagrindo manyti, kad jis būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant nei LR bausmių vykdymo kodekso, nei kitų teisės aktų nuostatų, todėl naikinti ar keisti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

nuteistojo V. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė