Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

1) 1991-04-23 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 str. 3 d. – laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) 1996-11-06 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 274 str. 3 d. – laisvės atėmimu 4 metams;

3) 2001-06-22 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

4) 2005-10-27 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 235 str. 1 d., 24 str. 4 d., 236 str. 1 d. – laisvės atėmimu 7 mėnesiams;

5) 2007-06-18 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2007-10-03 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu) pagal BK 290 str. – laisvės atėmimu 7 mėnesiams ir 20 MGL dydžio bauda;

6) 2010-10-25 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2011-11-28 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu) pagal BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., 300 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 metams ir 2600 Lt dydžio bauda;

7) 2010-11-26 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2011-10-27 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu) pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 2 d., 24 str. 4 d. 222 str. 1 d. – 220 MGL dydžio bauda;

8) 2011-12-16 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 2 d., 300 str. 2 d. – 2 m. laisvės atėmimo bausme ir 150 MGL dydžio bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2015-10-29, apie 17.10 val., Viršupio gatvėje ties S. B. gatve, Vilniuje, vairavo automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti bei automobilio neapdraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte bei 226 punkte numatytus reikalavimus. Reido metu sustabdytas bei siekdamas neteisėto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Trečiojo būrio specialisto R. Š. neveikimo, vykdant įgaliojimus, tai yra, kad pareigūnas nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo dėl administracinės teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje ir 128 straipsnio 1 dalyje, taip jis išvengtų administracinės atsakomybės dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jis tiesiogiai žodine forma pasiūlė 50 eurų dydžio kyšį ir, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už policijos pareigūno papirkimą, kartu su patikrinimui duodamais dokumentais policijos pareigūnui R. Š. davė 50 eurų dydžio kyšį.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. J. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad ištraukė dokumentus iš piniginės, šalia gulėjo pinigai. Norėjo duoti pareigūnui R. Š. pinigus, už tai, kad neturėjo teisių. Tokiu veiksmu bandė išvengti atsakomybės. Įvykio metu buvo blaivus. Pareigūnas jį įspėjo, kad taip nedarytų ir pinigų nepaėmė. Anksčiau jis neigė savo kaltę iš įpročio. Praeityje yra baustas administracine tvarka. Dėl šio įvykio buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla. Bauda buvo paskirta dėl to, kad jis vairavo be vairuotojo pažymėjimo, nedraustu automobiliu. Baudą susimokėjo. Visiškai sutinka su kaltinimu. Anksčiau ginčijo, kad jį sustabdė ne reido metu. Dabar pripažįsta, kad buvo reidas. Jis dirba su dujiniais katilais ir santechnika. Vairavimas susijęs su darbu. Tuo metu, kai važiavo, buvo kilusi katilo avarija, skubėjo pas klientą. Savo poelgį vertina neigiamai, prašo skirti baudą (b. l. 101-105).

Kitų įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Š. apklausos metu paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos patrulių rinktinės Antros kuopos Trečio būrio specialistu. 2015-10-29, apie 17.10 val., dirbant policijos priemonėje skirtoje neblaivių vairuotojų ir kitų KET pažeidimų išsiaiškinimui, Vilniuje, Viršupio gatvėje, sustabdė važiavusį automobilį „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Automobilyje prie vairo sėdėjo tik vienas vairuotojas, jokių kitų asmenų automobilyje nebuvo. Jam priėjus ir paprašius automobilio vairuotojo dokumentų, vairuotojas iš karto pasakė, kad neturi teisės vairuoti. Tada jis paprašė, kad vairuotojas pateiktų asmens tapatybės kortelę, po to paaiškėjo, jog automobilį vairuoja A. J., gimęs (duomenys neskelbtini). Jis pasakė A. J., kad jam bus surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už vairavimą be teisių. A. J. pasakė, kad galima išspręsti „problemą“ vietoje ir jis „žino, kaip tai daroma“: jis paduos dokumentų dėklą, į kurį bus įdėta 50 eurų, kad „niekas nematytų“, šių pinigų turėtų užtekti. Tada jis (liudytojas) įspėjo A. J., kad bandymas papirkti policijos pareigūną užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tačiau A. J. pasakė, kad viską žino, ir vis tiek kalbino susitarti, kad jį paleistų. Po to iš piniginės A. J. ištraukė 50 eurų kupiūrą bei jo akivaizdoje įdėjo ją į savo kortelių dėklą ir padavė tą dėklą su pinigais jam. Jis paėmė jo paduotą dėklą ir iš karto prie automobilio „Volvo“, prie vairuotojo, jam matant parodė tą dėklą kartu patruliuojančiam šalia prie automobilio „Volvo“ stovėjusiam kolegai R. Z. bei netoli buvusiems kolegoms: 3 būrio vadui D. B. bei 2 kuopos vadui T. J., pasakydamas , kad A. J. davė jam 50 eurų kyšį už tai, kad šį paleistų. A. J. pasakė, kad bus sulaikytas už policijos pareigūno papirkimą, po to A. J. iš karto pasakė, kad atiduotų jam 50 eurų, nes tai yra jo žmonos pinigai. Po tų žodžių A. J. išsitraukė savo mobilųjį telefoną bei pradėjo skambinti kažkam, kaip pats pasakė, kad skambina savo advokatei. Vėliau A. J. buvo perduotas ekipaže Nr. 1872 kartu policinėje priemonėje dirbusiems pareigūnams, administracinės teisės pažeidimo protokolo už vairavimą be teisės vairuoti surašymui. Po protokolo surašymo VPK budėtojo nurodymu A. J. pristatė į Vilniaus m. 2 policijos komisariatą, tačiau pakeliui VPK budėtojas nurodė, jog 2 policijos komisariatas yra perpildytas, ir nurodė A. J. pristatyti į 4 policijos komisariatą. A. J. automobilis „Volvo“ liko stovėti vietoje, ten kur buvo sustabdytas. Apie kyšio davimą buvo surašytas tarnybinis pranešimas ir 50 eurų kupiūra, A. J. duota kaip kyšis, buvo perduota Vilniaus m. 4 policijos komisariato pareigūnams (1 t. b. l. 13-14).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Z. apklausos metu paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos patrulių rinktinės Pirmos kuopos Antro būrio specialistu. 2015-10-29, apie 17.10 val., kartu su R. Š. dirbant policijos priemonėje skirtoje neblaivių vairuotojų ir kitų KET pažeidimų išsiaiškinimui, Vilniuje, Viršupio gatvėje, kolegai R. Š. sustabdžius važiavusį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir priėjus bei paprašius automobilio vairuotojo dokumentų, girdėjo, kad vairuotojas iš karto pasakė, jog neturi teisės vairuoti. Tada R. Š. paprašė, kad jis pateiktų asmens tapatybės kortelę. Pateikus asmens dokumentą, buvo nustatyta, jog tai yra A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuris automobilyje buvo vienas. Jis stovėjo prie sustabdyto automobilio „Volvo“ galinių durelių bei gerai girdėjo, kaip A. J. kolegai R. Š. pasakė, kad nerašytų jam protokolo už vairavimą be teisų, kad jie gali išspręsti „problemą“ vietoje, ir „žino, kaip tai daroma“, t. y. kad jis paduos asmens tapatybės kortelę kartu su dokumentų dėklu, kad „niekas nematytų“, ir tarp dokumentų įsidės 50 eurų kupiūrą, kurios „jiems turėtų užtekti“. Tada R. Š. įspėjo A. J., kad bandymas papirkti policijos pareigūną užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tačiau A. J. pasakė, kad viską žino, po to iš piniginės ištraukė 50 eurų kupiūrą bei įdėjo į kortelių dėklą 50 eurų kupiūrą ir padavė tą dėklą kartu su pinigais R. Š.. Kolega paėmė vairuotojo paduotą dėklą ir iš karto prie automobilio „Volvo“, vairuotojui matant parodė dėklą su įkišta kupiūrą jam, po to pasikvietė kartu patruliuojančius šalia buvusius kolegas iš kito patrulių ekipažo – D. B. (3 būrio vadą), bei T. J. (2 kuopos vadą), kuriems pasakė, jog A. J. ką tik davė kyšį už tai, kad jam nebūtų surašytas administracinis teisės pažeidimo protokolas už vairavimą be teisių. A. J. buvo pasakyta, kad jis bus sulaikytas už policijos pareigūno papirkimą, po to šis iš karto pasakė, kad R. Š. atiduotų jam 50 eurų, nes tai yra jo žmonos pinigai. Po šių žodžių A. J. išsitraukė savo mobiliojo ryšio telefoną bei pradėjo skambinti kažkam, kaip pats pasakė, savo advokatei. A. J. buvo perduotas ekipaže Nr. 1872 dirbusiems policijos pareigūnams, administracinės teisės pažeidimo protokolo už vairavimą be teisės vairuoti surašymui. Po protokolo surašymo VPK budėtojo nurodymu A. J. pristatė į 4 policijos komisariatą tolimesniam įforminimui už bandymą papirkti pareigūną. A. J. automobilis „Volvo“ liko stovėti vietoje, ten kur buvo sustabdytas (1 t. b.l. 16-17).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. apklausos metu paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos patrulių rinktinės Trečio būrio vadu. 2015-10-29 dirbo policijos priemonėje skirtoje neblaivių vairuotojų ir kitų KET pažeidimų išsiaiškinimui, Vilniuje, Viršupio gatvėje. Kartu buvo dar keli ekipažai. Apie 17.10 val., kartu dirbęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos patrulių rinktinės Antros kuopos Trečio būrio specialistas R. Š. sustabdė pro policijos reido postą Viršupio gatve, Vilniuje, važiavusį automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei pradėjo tikrinti minėtą automobilį, o jis tuo metu nuėjo tikrinti kito sustabdyto automobilio. Kai stovėjo prie netoli sustabdytos transporto priemonės, prie jo priėjo R. Š. ir pasakė, jog ką tik sustabdyto automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas davė jam 50 eurų kyšį už tai, kad R. Š. nerašytų vairuotojui administracinės teisės pažeidimo protokolo už vairavimą, neturint teisės vairuoti. Prie jo taip pat buvo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos patrulių rinktinės Antro būrio vadas T. J., kai R. Š. parodė jiems dokumentų dėklą, kuriame jis pamatė įkištą 50 eurų kupiūrą. R. Š. nurodė, kad su tuo dėklu jam vairuotojas davė kyšį. Parodęs jiems pinigus R. Š. per radijo stotį pranešė VPK budėtojui apie kyšio davimą, bei gavo tolimesnius nurodymus dėl įvykio įforminimo. Jie su T. J. nuėjo dirbti toliau. 2015-10-29 dieną reidą vykdė Viršupio gatvėje, Vilniuje, tokioje vietoje, kur kelias turi kelis išsišakojimus. Reido metu, apie 17 val., netoli posto vietos, tai yra miškelyje apie 200-300 metrų atstumu iki posto, buvo sustoję keli automobiliai, kai kurie iš jų apsisuko ir nuvažiavo, kad nevažiuotų po policijos reido postą. Matant tokį atvejį, reide dalyvaujantys pareigūnai privalo reaguoti ir važiuoti patikrinti tokius vengiančius pro reido postą važiuoti automobilius. Apie 17 val. buvo keli važiavimai patikrinti įtartinai apie 200-300 metrų nuo posto miškelyje sustojusių automobilių, tačiau kas tiksliai ir kokiu laiku buvo nuvažiavęs tikrinti tų automobilių, jis pasakyti negali, kadangi visi pareigūnai „yra pritvirtinti“ prie visų tarnybinių automobilių ir bet kuriuo momentu, pamatę įtartiną automobilį, privalo greitai reaguoti. Pareigūnas gali sėsti į bet kurį tarnybinį automobilį ir nuvažiuoti patikrinti įtartino automobilio. Kadangi apie 17.10 val. jis kartu su kolegomis T. J. bei sustabdžiusiais ir tikrinusiais automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. Š. ir R. Z. buvo reido poste, tai tuo metu buvo nuvažiavęs kažkas iš kito ekipažo pareigūnų, kas tiksliai nustatyti nėra galimybės, nes tokių nuvažiavimų buvo daug (1 t. b.l. 21).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. J. paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos patrulių rinktinės Antrosios kuopos vadu. 2015-10-29 dirbo policijos priemonėje, skirtoje neblaivių vairuotojų ir kitų KET pažeidimų išsiaiškinimui, Vilniuje, Viršupio gatvėje. Priemonėje dalyvavo dar keli ekipažai. Apie 17.10 val. kartu priemonėje dirbęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos patrulių rinktinės Antros kuopos Trečio būrio specialistas R. Š. sustabdė pro policijos reido postą Viršupio gatve, Vilniuje, važiavusį automobilį „Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pradėjo jį tikrinti. Tuo metu jis sustabdė kitą važiavusį pro postą automobilį ir nuėjo jo tikrinti. Stovint prie netoli sustabdytos transporto priemonės, po kelių minučių prie jo priėjo specialistas R. Š. ir pasakė, jog ką tik jo sustabdyto automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas davė jam 50 eurų kyšį už tai, kad nebūtų surašytas ATP protokolas už vairavimą neturint vairavimo teisių. Be to, R. Š. parodė dokumentų dėklą, kuriame jis pamatė įkištą 50 eurų kupiūrą. Tuo metu šalia dar vieną sustabdytą automobilį tikrino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos patrulių rinktinės Trečio būrio vadas D. B., kuriam R. Š. taip pat parodė minėtą dėklą su įkištais pinigais. R. Š., jam ir vadui D. B. girdint, per radijo stotį pranešė VPK budėtojui apie kyšio davimą, bei gavo tolimesnius nurodymus dėl įvykio įforminimo. 2015-10-29 dieną reidą vykdė Viršupio gatvėje, Vilniuje, tokioje vietoje, kur kelias turi kelis išsišakojimus. Reido metu apie 17 val., netoli posto vietos, tai yra miškelyje apie 200- 300 metru atstumu iki posto, buvo sustoję keli automobiliai, iš kurių kai kurie apsisuko ir nuvažiavo, kad nevažiuoti po policijos reido postą. Matant tokį atvejį, reide dalyvaujantys pareigūnai privalo į tokį nuvažiavimą reaguoti ir važiuoti patikrinti tokius vengiančius pro reido postą važiuoti automobilius. Apie 17 val. buvo keli važiavimai patikrinti įtartinai apie 200-300 metrų nuo posto miškelyje sustojusių automobilių, tačiau kas tiksliai ir kokiu laiku buvo nuvažiavęs tikrinti tų automobilių, jis pasakyti negali, kadangi visi pareigūnai bet kuriuo momentu, pamatę įtartiną automobilį, privalo greitai reaguoti, todėl pareigūnas gali sėsti į bet kurį tarnybinį automobilį ir nuvažiuoti patikrinti įtartino automobilio. Kadangi jis apie 17.10 val. su R. Š., R. Z. bei D. B. buvo reido poste, tai tuo metu tikrinti automobilio buvo nuvažiavęs kažkas iš kito ekipažo pareigūnų, kas tiksliai iš pareigūnų nustatyti nėra galimybės, nes tokių nuvažiavimų buvo daug (1 t. b.l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. B. apklausos metu paaiškino, 2015-10-29, apie 17 val., važiavo iš Rokantiškių pusės, Viršupio gatve, link S. B. gatvės, Vilniuje, kartu su savo draugu A. J., važiavo Arturo automobiliu „Volvo S40“, valstybinio numerio neprisimena, automobilį vairavo jis. Jiems važiuojant, automobilis pradėjo blogai važiuoti, praktiškai užgeso, todėl jis sustabdė automobilį. Tuo metu jam į telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), tiksliai neprisimena, į kurį numerį, paskambino žmogus, su kuriuo buvo susitarę tą vakarą susitikti dėl darbo (gyvena kažkur Rokantiškių sodose, tikslaus adreso nežino) ir pasakė, kad pas jį reikia važiuoti, nuvažiuojant iš S. B. gatvės į seną kelią A. K. gatve, Vilniuje. To žmogaus vardas lyg G., bet nėra tikras, su juo matėsi ir bendravo tik vieną kartą. Neprisimena, iš kurio numerio tas žmogus jam skambino, jo numerio neišsaugojo. G. apie 17 val. jam paskambino pasiteirauti, kada jie atvažiuos, tai jis pasakė, jog automobilis sugedo, todėl negali šiuo metu pas jį atvažiuoti, tada G. pasiūlė, jog pats jį pasiims, ir maždaug 10 minučių bėgyje privažiavo prie jų Viršupio gatvėje, Vilniuje, bei pasiėmė jį, o A. liko laukti automobilyje. Jo nebuvo apie 1 valandą. Maždaug po 15 minučių, kai jis jau buvo pas G. objekte, Rokantiškių sodose, Vilniuje, tikslaus adreso pasakyti negali, nes neprisimena, jam paskambino A. arba į numerį (duomenys neskelbtini) arba į numerį (duomenys neskelbtini), iš savo numerio (duomenys neskelbtini), bei pasakė, jog jis važiuoja į policiją, bei kad jis nuvažiuotų į tą vietą, Viršupio gatvėje, pasiimti jo automobilį „Volvo“. Maždaug apie 18 val. jis atvažiavo automobilio prie Mildos gatvės garažų, Vilniuje, ten stovėjo policijos patrulių automobilis, tai jis kreipėsi į pareigūnus, pareigūnai užsirašė jo duomenis bei atidavė raktus nuo A. automobilio. Pasiėmęs automobilį, nuvarė jį į Jeruzalės g., Vilniuje, prie A. namų (1 t. b. l. 19).

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-10-29 Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 4 PK specialisto tarnybiniu pranešimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-60023-15 nustačius požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 1 d. Asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką – A. J., liudytojai - Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės specialistai R. Š. ir R. Z. (1 t. b. l. 4).

Iš 2015-10-29 policijos pareigūnų R. Š. ir R. Z. tarnybinių pranešimų matyti, kad Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 4 PK viršininkui buvo pranešta, kad 2015-10-29, apie 17.10 val., policijos priemonės metu A. J. bandė papirkti policijos pareigūnus (1 t. b.l. 8, 9).

Daiktų pateikimo protokolu R. Š. ikiteisminiam tyrimui pateikė 50 eurų nominalo banknotą Nr. P34842217519 (1 t. b. l. 30), kuris buvo apžiūrėtas apžiūros protokolu. (1 t. b.l. 31-33).

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-11-18 Kelių policijos valdybos budėtojas nurodė, kad 2015-10-29 R. Š. dirbo su tarnybiniu automobiliu, kurio borto Nr. 1865. 2015-11-18 VPV sistemoje buvo patikrintas minėto automobilio judėjimas laikotarpyje 2015-10-29 nuo 17.00 val. iki 2015-10-29 17.11 val., užfiksuotas automobilio judėjimas laikotarpyje nuo 17.07 val. iki 17.11 val. Judėjimo maršrutas pateikiamas prie tarnybinio pranešimo pridedamose 5 VPV sistemos nuotraukose (1 t. b.l. 50-55).

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo išreikalauta informacija iš UAB „Tele2“ apie J. B. naudojamų mobiliojo ryšio telefono abonentinių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), bei A. J. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), buvusius telekomunikacijos įvykius (įeinamųjų ir išeinamųjų skambučius įvykio metu (2015-10-29 17.10 val.). Išanalizavus minėtų telefonų veikimo išklotines, matyti, kad A. J. naudojamas mobiliojo ryšio telefono numeris(duomenys neskelbtini) : 2015-10-29, 16.38 val., jungėsi prie mobilaus ryšio celės, kurios adresas yra Saulėtekio g. 9, Vilniuje; 2015-10-29, 17.06 val., jungėsi prie mobilaus ryšio celės, kurios adresas yra Pylimėlių g. 9, Vilniuje; 2015-10-29, 17.07 val., prie mobilaus ryšio celės, kurios adresas yra Pučkorių g., Vilniuje; 2015-10-29, 17.13 val., iš tos pačios celės adresu (Pučkorių g., Vilniaus m.) iš A. J. naudojamo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas skambutis į J. B. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), tuo tarpu J. B. naudojamas minėtas telefono Nr. (duomenys neskelbtini) šio pokalbio metu jungėsi prie celės, kurios adresas yra Viršuliškių g. 73, Vilniuje. Šie duomenys rodo, kad 2015-10-29 17.13 val. J. B. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas veikė prisijungęs prie celės, esančios Viršuliškių g., Vilniaus m., o ne Rokantiškių soduose, Vilniuje, kaip nurodė J. B. liudytojo apklausos metu. Iš išanalizuotų mobiliojo ryšio telefonų išklotinių taip pat matyti, kad tas pats J. B. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numeris(duomenys neskelbtini), 2015-10-29, 16 val., jungėsi prie mobiliojo ryšio celės, kurios adresas: Viršuliškių g. 43, Vilniuje. Nuo 2015-10-29, 17.13 val., J. B. vėl naudojosi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotas aukščiau paminėtas įeinantis skambutis iš A. J. tel. numerio (duomenys neskelbtini), kai J. B. telefonas tuo metu jungėsi prie celės, esančios adresu Viršuliškių g. 73, Vilniuje. Nuo 2015-10-29, 17.30 val., J. B. naudojamo mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) jungėsi prie celės, esančios adresu: Laisvės pr. 55, Vilniuje, 2015-10-29 17.34 val. jungėsi prie celės, esančios adresu Viršuliškių g. 48, Vilniuje, 2015-10-29, 17.40 val., jungėsi prie celės, esančios adresu: Rygos g. 26, Vilniuje, 2015-10-29, 17.50 val., jungėsi prie celės, esančios adresu: Laisvės pr. 58, Vilniuje, 2015-10-29, 17.59 val., jungėsi prie celės, esančios adresu: Rinktinės g. 3, Vilniuje, ir tik 2015-10-29, 18.09 val., jungėsi prie celės, esančios adresu Pučkorių g., Vilniuje. Taip pat iš mobiliojo ryšio telefono veikimo išklotinės matyti, kad J. B. naudojosi ir mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris 2015-10-29, nuo 16.50 val. iki 16.53 val., jungėsi prie celės, adresu Viršuliškių g. 43, Vilniuje. 2015-10-29, 16.53 val., jungėsi prie celės, esančios adresu: Laisvės pr. 58, Vilniuje (1 t. b.l. 69-81).

Iš Vilniaus m. apylinkės teismo buvo gauta ikiteisminiam tyrimui reikšmės turinti administracinės teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6-1347-891/2016 kopija, iš kurios matyti, kad dėl to, kad A. J. 2015-10-29, apie 17.10 val., Viršupio gatvėje, Vilniaus mieste, vairavo automobilį „Volvo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neturėdamas teisės vairuoti bei automobilio neapdraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, 2016-02-12 Vilniaus m. apylinkės teismo nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 str. 5 d. ir 128 str. 1 d. (1 t. b. l. 84-127).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones iš VĮ „REGITRA“ duomenų bazės matyti, kad automobilis „Volvo S40“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso V. B.. Automobilis 2015-09-09 buvo išregistruotas negavus duomenų apie atliktą TA ir draudimą (1 t. b. l. 132).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad A. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, pripažino visiškai. Apklaustas teisme A. J. paaiškino, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasiūlė ir davė kyšį policijos pareigūnui už tai, kad jam nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Jo padarytą veiką taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų R. Š., R. Z., D. B., T. J., J. B. parodymai. Be to, aukščiau paminėtuose protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose esantys duomenys, 2016-02-12 Vilniaus m. apylinkės teismo nutarimas, kuriuo A. J. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 123 str. 5 d. ir 128 str. 1 d., patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais nesiremti teismas neturi priežasčių ir vertina, kaip kaltinamojo kaltės įrodymus. Ištyręs ir įvertinęs aukščiau paminėtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad A. J. tiesiogiai, žodine forma pasiūlė ir davė 50 eurų kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiam valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės Antrosios kuopos Trečiojo būrio specialistui R. Š., siekdamas neteisėto šio valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį ir 128 straipsnio 1 dalį.

Papirkimo pagal BK 227 straipsnio objektyvieji požymiai realizuojami pasiūlymu, pažadu duoti kyšį arba kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo sudėtis yra formalioji, todėl atlikta bet kuri iš trijų veikų (pasiūlymas, pažadas duoti kyšį ar kyšio davimas) kvalifikuotina pagal BK 227 straipsnį kaip baigtas papirkimas (žr. kasacines nutartis Nr. 2K-53/2008, Nr. 2K-P-181/2008, Nr. 2K-7-48/2009). Baudžiamoji atsakomybė už papirkimą diferencijuojama pagal kyšio vertę bei pagal tai, už kokį – teisėtą ar neteisėtą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą ar neveikimą jis paperkamam asmeniui yra siūlomas, pažadamas arba duodamas. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas siekė paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėto veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. A. J. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, kadangi policijos pareigūnams siūlė ir davė 50 eurų kyšį, kad būtų paleistas, t. y. norėjo išvengti teisinių padarinių dėl padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Kaltinamasis siūlė ir davė 50 eurų pareigūnams, siekdamas jų neteisėto neveikimo. Jo veiksmai teisme prokuroro pakeistu kaltinimu teisingai kvalifikuoti kaip baigtas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmojo teismo posėdžio metu kaltinamasis kaltės nepripažino ir nurodė duosiąs parodymus po liudytojų apklausos, tačiau prieš apklausiant liudytojus, jis savo kaltę visiškai pripažino, davė parodymus apie bylos aplinkybes ir nurodė, kad neigė savo kaltę iš įpročio, dabar apgailestauja. Teismas, vertindamas kaltinamojo poziciją BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme, pažymi, kad minėta teisės norma nustato, jog atsakomybę lengvina kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinant šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatytos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal įprastinį baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir susiklosčiusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe tuomet, kai asmuo savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, pats praneša apie nusikalstamą veiką, atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą, atlygina žalą ir pan.). Darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, vertinamas jo elgesys iš karo po įvykio ir vėliau viso proceso metu. Šiuo atveju, analizuojant kaltinamojo elgesį iš karto po kyšio davimo, taip pat ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis neigė padaręs nusikalstamą veiką, ir tik vėliau teisme dėl to prisipažino. Teismo manymu, nuoširdaus gailėjimosi konstatavimui vien pareiškimo dėl kaltės prisipažinimo ir nurodymo, kad apgailestauji, nepakanka. Šiam konstatavimui svarbu kalto asmens prisipažinimo savanoriškumas, kuris neturi būti nulemtas objektyviųjų bylos aplinkybių, o padarytas dėl pozityvių motyvų. Teismas, vertindamas pagal objektyvių bylos aplinkybių visumą: A. J. elgesį iš karto po įvykio, taip pat ir nagrinėjant administracinio pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 123 str. 5 d. ir 128 str. 1 d. (T. 1, b. l. 120-125), A. J. ne tik teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, laiko, kad nėra vieno iš BK 59 str. 2 d. nustatytos lengvinančios aplinkybės būtinojo elemento – nuoširdaus gailėjimosi, o vien nuteistojo prisipažinimo nepakanka nustatyti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, todėl ji nagrinėjamu atveju nekonstatuojama.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41, 54 ir 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Atsižvelgiama į tai, kad nėra nustatyta nei BK 59 straipsnyje, nei BK 60 straipsnyje įtvirtintų aplinkybių; kaltinamojo padaryta nusikalstama veika – apysunkis nusikaltimas. Kaltinamojo asmenybę apibūdina tai, kad jis teistas (T. 1, b. l. 139-200, T. 2, b. l. 1-51), baustas administracine tvarka (T. 1, 133-136). Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (T. 1, b. l. 129,, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre (T. 1, b. l. 131) nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas (T. 1, b. l. 130). A. J. dirba pagal verslo liudijimą. Įvertinus visas baudžiamojoje byloje ištirtas ir nustatytas nusikaltimą ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai A. J. gali būti pasiekti skiriant piniginio pobūdžio bausmę – baudą, mažesnę nei įstatyme numatytas baudos vidurkis.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, davė parodymus apie bylos aplinkybes, o byloje, proceso dalyviams sutikus, procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., iš A. J. konfiskuotinas nusikalstamos veikos dalykas – 50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 str. teismas,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, skirti bausmę – 27 MGL (1016,82 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, A. J. paskirti galutinę bausmę – 18 MGL (677,88 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, iš A. J. konfiskuoti 50 eurų nominalo banknotą Nr. P34842217519, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities VPK kasą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.