- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-13
- Bylos Nr.
- 1A-404-817/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31769-2024-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Ieva Gavelytė-Kalytienė, Ramūnas Keidūnas
- Nuteistasis
- C. S.
- Advokatai
- Olegas Šibkovas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Ramūno Keidūno,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo C. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo (toliau – ir apelianto gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo C. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 60 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir C. S. paskirta 40 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, C. S. šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu skirtos – 40 parų arešto – bausmės, pridedant švelnesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu pakeista į 60 parų arešto bausmę, dalį – 25 paras arešto, ir C. S. paskirta galutinė subendrinta 65 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į galutinę subendrintą bausmę įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir atliktos bausmės dalis bei įskaitytas laikotarpis.
Arešto bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio C. S. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dieno s.
Taip pat nuosprendžiu išspręsti nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės ir daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausima i.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. C. S. nuteistas už tai, kad jis atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. rugpjūčio 7 d., apie 19.25 val., būdamas UAB „R.“ priklausančioje parduotuvėje „G.“, adresu (duomenys neskelbtini), pardavėjai padavus jam iš vitrinos elektroninę cigaretę, kurios vertė 50 Eur, suvokiant, kad jį stebi pardavėja, pasišalino iš parduotuvės, nesumokėjęs už prekę, t. y. už jam paduotą elektroninę cigaretę, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „R.“ priklausantį, 50 Eur vertės, turtą, tuo UAB „R.“ padarydamas 50 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo C. S. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendį dalyje dėl C. S. paskirtos bausmės ir atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą arba skirti jam švelnesnės rūšies bausmę.
3. Apelianto gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas bei baudžiamąjį įstatymą, kadangi C. S. buvo paskirta neteisinga, aiškiai per griežta bausmė, neatitinkanti nei padarytos nusikalstamos veikos, nei nuteistojo asmenybės pavojingumo.
4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek pats nuteistasis, tiek jo padaryta nusikalstama veika atitinka rūšinį jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, ir laikomasi pozicijos, jog teismas nesilaikė BK 1 straipsnio, 41 straipsnio 2 dalis, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, netinkamai vertino teisingumo, proporcingumo, bausmės individualizavimo principus ir dėl to nuteistajam paskyrė neteisingą, akivaizdžiai per griežtą bausmę. Cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl bausmės teisingumo, pabrėžiama, kad teismas, skirdamas bausmę, turi vadovautis principu, jog būtina parinkti minimaliausią įmanomą bausmę, kuri vis dar atitiktų teisingumo principą, įgyvendintų bausmės tikslus ir pernelyg nesuvaržytų asmens, kuriam bausmė skiriama, teisinės padėties. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistojo asmenybė ir jo padaryta nusikalstama veika nėra tiek pavojingos, jog reikalautų arešto bausmės, todėl C. S. paskirta bausmė laikytina neproporcinga. Apelianto gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja, be kita ko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Be kita ko, akcentuojama, kad teisminė praktika apie bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis), taip pat teisminė praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir švelnesnės negu sankcijoje numatytos bausmės skyrimo plačiai išdėstyta ir įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma ir tai, kad teisminė praktika yra dinaminis procesas ir kai kurie išaiškinimai dėl baudžiamojo įstatymo, taip pat ir dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir neženkliai, tačiau gali keistis. Šiame kontekste remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 pateiktais išaiškinimais dėl bausmės tikslų ir bausmės atitikimo teisingumo principui.
5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino ir itin sureikšmino neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, t. y. kad jis buvo teistas ir baustas administracine tvarka, todėl teismas sprendė, jog C. S. daro naujas nusikalstamas veikas ir nekeičia gyvenimo būdo, o jam taikytos valstybės prievartos priemonės nedarė poveikio. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas per mažai atsižvelgė į teigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi, taip pat atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, o sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Teigiama, kad C. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis už rūšinį, kadangi, nors padarė atvirą vagystę, tačiau pavogė tik elektroninę 50 Eur vertės cigaretę, o kadangi atlygino turtinę žalą, realių padarinių nusikalstama veika nesukėlė. Pabrėžiama, kad nors sutiktina, jog nuteistasis daro panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, nebuvo pakankamai kritiškas savo elgesiui, tačiau jis yra ne tik ypač jauno amžiaus, stokoja gyvenimo patirties, bet jam nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl į tai svarbu atsižvelgti vertinant jo elgesį, kadangi visa tai galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai vertino ir C. S. asmenybę, kadangi nurodė, jog asmeniui yra nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis, kas, įvertinus byloje esančius duomenis, netrukdytų asmeniui dirbti darbo atitinkančio jo (duomenys neskelbtini), tačiau, apelianto gynėjo teigimu, su tokiu vertinimu nesutiktina, nes nuteistajam esant netektam (duomenys neskelbtini) darbingumo bei jo sveikatos būklė akivaizdžiai riboja jo įsidarbinimo galimybes, o, be to, jis turi ir nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį – (duomenys neskelbtini). Taip pat pabrėžiama, kad C. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei socialinius ryšius, o, kaip pats nurodė, juo rūpinasi motina.
7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pernelyg sureikšminęs C. S. neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, vadovavosi iš esmės tik vienu bausmės tikslu – nubaudimu – ir, nesivadovaudamas teisingumo principu, tinkamai neindividualizavo bausmės. Laikomasi pozicijos, kad nuteistajam paskirta neteisinga bei neproporcinga bausmė. Šiame kontekste akcentuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012 ir Nr. 2K-348/2013 išdėstyta praktika. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad C. S. asmenybė ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas atitinka tipinį BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pavojingumą, tačiau iš teismų praktikos, apelianto gynėjo teigimu, matyti, jog dėl panašių nusikalstamų veikų asmenims dažnai skiriama žymiai švelnesnė bausmė. Be to, akcentuojama ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl proporcingumo principo.
8. Apeliaciniame skunde akcentuojamos nuteistojo sveikatos problemos, nesutinkant su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad C. S. sveikatos būklė negali lemti arešto bausmės neskyrimo, nes, esant būtinumui, reikiama medicininė pagalba gali būti teikiama ir įkalinimo įstaigoje. Pažymima, kad C. S. nustatytas (duomenys neskelbtini), jį vargina galvos skausmai, bloga atmintis, pykinimas, bendras silpnumas; taip pat jam nustatytas ir (duomenys neskelbtini). Be to, nuteistajam nustatyti (duomenys neskelbtini), t. y. jam gali būti reikalinga kito asmens priežiūra ir pagalba. Nors sveikatos būklė ir nėra pagrindas netaikyti nuteistajam bausmės, tačiau į ją yra būtina tinkamai atsižvelgti individualizuojant bausmę, juolab, kad buvo padaryta apysunkė nusikalstama veika, nesukėlusi ilgalaikių nepataisomų padarinių.
9. Apelianto gynėjo įsitikinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti žymiai švelnesne bausme. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad paskirtos arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas, nuteistajam taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemones. Teigiama, kad bausmės vykdymo atidėjimas suteiktų galimybę nuteistajam pakeisti savo elgesį, nedaryti nusikalstamų veikų, o nevykdant teismo skirtų įpareigojimų, jis privalėtų atlikti jam paskirtą arešto bausmę.
10. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
11. Teismo posėdžio metu nuteistojo C. S. gynėjas advokatas Olegas Šibkovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, argumentuodamas, jog nuteistojo C. S. sveikata yra prasta, jis netekęs (duomenys neskelbtini) darbingumo, jam reikia nuolatinės slaugos, kurią teikia jo tėvai, pateikė teismui ginamojo medicininius dokumentus.
12. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, argumentuodama, jog nuteistajam bausmė paskirta įvertinus tiek jo sveikatos būklę, tiek jo asmenybę, tiek jo ankstesnius teistumus. Pažymi, jog iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo C. S. buvo teistas 3 kartus, taip pat ir už nusikaltimus nuosavybei, jam jau buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant arešto bausmės vykdymą. Be to, pirmosios instancijos teisme nagrinėjama nauja byla. Todėl, prokurorės vertinimu, nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ar skirti švelnesnę bausmę.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo C. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinis skundas atmestinas.
13. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį tikrina apeliacinio skundo ribose.
Dėl paskirtos bausmės
14. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė, nustatydama ir taikydama bausmes. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-87-976/2020, 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022). Skiriant bausmę, privalu nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir jų visumos, o ne pavienių aplinkybių, pagrindu skirti bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.
15. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamo nuosprendžio motyvus dėl bausmės skyrimo, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, nustatė ir pakankamai išsamiai išanalizavo bausmės nuteistajam skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo sveikatos būklę, tiek jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus bei tikslus – ir jas objektyviai įvertino. C. S. pripažintas kaltu dėl tiesiogine tyčia padarytos vienos baigtos nusikalstamos veikos nuosavybei, kuri, vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalimi, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat nusikalstama veika padaryta reali turtinė žala, kuri buvo atlyginta. Byloje buvo atsižvelgta, kad C. S. savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat savo noru atlygino padarytą turtinę žalą, ką pirmosios instancijos teismas vertino kaip C. S. atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai), įvertinta, jog jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
17. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą įvertinti ir nuteistojo C. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys. Iš baudžiamojoje byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad C. S. teistas 3 kartus, be kita ko, ir už nusikalstamas veikas nuosavybei (1 t., b. l. 73-82), kas rodo, jog jis yra linkęs į tokio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, be to, nagrinėjamą nusikalstamą veiką (2024 m. rugpjūčio 7 d.) padarė netrukus po to, kai pasibaigė bausmės vykdymo atidėjimo terminas už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką (2024 m. liepos 22 d.). Taip pat iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad C. S. baustas administracine tvarka (už vairavimą transporto priemonės neturint teisės vairuoti, tinkamai neįregistruotos transporto priemonės, transporto priemonės vairavimą viršijant greitį, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 67-71). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SODRA) išrašo matyti, kad nuteistasis oficialiai nedirba ir nėra dirbęs (1 t., b. l. 83), turi nustatytą (duomenys neskelbtini) darbingumo lygį, jam išleistos rekomendacijos dėl (duomenys neskelbtini). C. S. turi sveikatos problemų ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Duomenų apie C. S. gydymąsi psichiatrijos įstaigose ir / ar įrašymą į priklausomybės ligų centrą nėra. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad nagrinėjamojoje byloje nebuvo atliktas ekspertinis asmens psichinės sveikatos būklės vertinimas pakaltinamumo prasme. Visgi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) (Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos N1-65-1128/2025) duomenų matyti, jog 2023 m. gegužės 29 d. – 2023 m. gegužės 9 d. C. S. buvo atliekama stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu konstatuota, jog C. S. nustatytas (duomenys neskelbtini), atminties sutrikimų nenustatyta, nustatytas vienas iš simuliacijos būdų, t. y. agravacija, apsimestinis ligos reiškinių perdėjimas, o atliekamus veiksmus C. S. geba suprasti.
18. Skundžiamu nuosprendžiu C. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kurios sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, jo sveikatos būklę ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam skyrus griežtesnę BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Atsižvelgiant į tai, kad anksčiau nuteistajam C. S. jau buvo skirta švelnesnė – baudos, bausmė, taikytas paskirtos bausmės – arešto, vykdymo atidėjimas, nuteistasis ir vėl padarė naują nusikalstamą veiką nuosavybei, C. S. sveikatos būklę, tai, kad nustatytos dvi C. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė ne tik rūšies, tačiau ir dydžio aspektu, laikytina tinkamai individualizuota, proporcinga nuteistojo asmenybei bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Pažymėtina tai, kad visi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, turi vienodą reikšmę užtikrinant bausmės paskirtį. Tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį taip pat yra neatsiejama bausmės dalis, o teisingumo principo įgyvendinimui trukdo tiek aiškiai per griežta, tiek ir per švelni bausmė.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės visos nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant C. S. bausmę bei nustatant jos terminą. Spręsti, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nebūtų atsižvelgęs į nuteistojo prisipažinimą ir gailėjimąsi bei nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija pagrindo neturi. Be to, BK 178 straipsnio 2 dalis numato, kad net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Todėl vien atviros vagystės fakto konstatavimas daro šią veiką pavojingesnę palyginus su slapta vagyste, nepaisant pagrobto turto vertės.
20. Nors apeliaciniame skunde akcentuojamas C. S. ypač jaunas amžius ir gyvenimo patirties stoka, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad C. S. pagal savo amžių yra susiformavusi asmenybė (skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog jis yra susituokęs) ir savarankiškai rinkosi savo elgesio modelį (nagrinėjamos nusikalstamos veikos ir ankstesnių teistumų atvejais), tačiau pats sąmoningai nusprendė grobti svetimą turtą. Todėl šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teigti, kad nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, nulemta gyvenimiškos patirties trūkumo ir susiklosčiusių aplinkybių.
21. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog C. S. turi sveikatos problemų. Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 90 straipsnyje numatyta, kad nuteistiesiems, atliekantiems arešto ar laisvės atėmimo bausmes, jų bausmės vietose yra teikiamos pirminio lygio ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugos; šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Kai šie padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Esant poreikiui dėl antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo įstaigos padalinyje, taip pat poreikiui dėl tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (tokiu atveju užtikrinama nuteistųjų apsauga). Kai valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos šių nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų neteikia, šios paslaugos nuteistiesiems gali būti teikiamos arčiausiai esančioje ir atitinkamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje privačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, užtikrinus tinkamą nuteistųjų apsaugą. Esant objektyviam poreikiui, arešto bausmę atliekančiam C. S. galės būti suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog C. S. negalėtų atlikti arešto bausmės.
22. Apeliaciniame skunde nuteistojo C. S. gynėjas taip pat akcentuoja, kad C. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei socialinius ryšius, gauna (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės nepateisina nuteistojo C. S. poelgio ir taip pat nėra pagrindas švelninti jam paskirtą bausmę. C. S. suprato, kad neteisėtas elgesys gali sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teisinio poveikio priemones, aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, poreikį išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su padarytu nusikaltimu.
23. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam C. S. paskirta bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nėra per griežta. Pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, taikė tinkamai, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį. Šios išvados apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nekeičia.
Dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo
24. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką C. S. padarė prieš priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai C. S. atžvilgiu taikė BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis ir subendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, tai yra, prie griežtesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos – 40 parų arešto – bausmės, pridedant švelnesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės (kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu pakeista į 60 parų arešto bausmę), dalį – 25 paras arešto, ir C. S. paskyrė galutinę subendrintą 65 parų arešto bausmę. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas laikėsi BK 63 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nurodė bendrintinų nuosprendžių bausmių pridedamas dalis, kurios įvertinus visas anksčiau aptartas C. S. bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytinos aiškiai per griežtomis ar neatitinkančiomis teisingumo, proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nebuvo nustatyta jokių bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimų, bausmės buvo subendrintos laikantis įstatymo reikalavimų. Išdėstytų argumentų pagrindu nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentas, jog C. S. paskirta galutinė bausmė yra per griežta, atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl 75 straipsnio nuostatų (ne)taikymo
25. Nuteistojo C. S. gynėjas apeliaciniu skundu prašo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, galutine subendrinta bausme paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti.
26. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Nors skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam C. S. paskirtos bausmės rūšis atitinka formaliąją bausmės vykdymo atidėjimo sąlygą, tačiau svarbu pažymėti, kad egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis). Nustatęs formalų pagrindą bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, o sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe.
27. Byloje esantys, jau aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėjo įstatymus, nėra linkęs keisti savo nusikalstamu elgesiu pagrįsto gyvenimo būdo, jam paskirtos bausmės nepadarė reikiamos įtakos ir nesustabdė nuo naujos nusikalstamos veikos darymo, kuri padaryta nepraėjus nė mėnesiui po to, kai pasibaigė bausmės vykdymo atidėjimo terminas už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo.
28. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant C. S. galutinę subendrintą bausmę nebuvo nustatyta, paskirtoji arešto bausmė nėra per griežta, keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo C. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinis skundas atmestinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 9 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo C. S. gynėjo advokato Olego Šibkovo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.