- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-13
- Bylos Nr.
- I-3106-386/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00031-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- R. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,
2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2018-06-27 iki 2018-08-02 (b. l. 2). Pareiškėjo skundas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose gautas 2019-01-07.
Pareiškėjas nurodo, jog atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. 2018-06-27 jis turėjo būti perkeltas iš 14 būrio 140 brigados į 12 būrį 120 brigadą, tačiau atsisakius persikelti, buvo patalpintas į 20 būrio 1 sekciją 24 val. Pažymi, kad jį paskyrė į 12 būrį, kur gyvena nuteistieji su subkultūra, jis to yra atsisakęs, todėl kiti nuteistieji jo nepriima. Alytaus pataisos namų administracija per 24 val. turėjo jį patalpinti į kitą būrį arba nubausti (patalpinti į KTP). Pažymi, kad jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, trūko ploto, nebuvo ventiliacijos, priemonių išsivalyti tualetą, buvo baisus tualeto kvapas. Nebuvo keičiama patalynė, nebuvo galimybės išsiskalbti rūbus, vaikščiojo tais pačiais neplautais rūbais. Per parą turi būti skiriama 1 val. pasivaikščioti, bet jo nevesdavo į pasivaikščiojimo kiemą. Tekdavo kęsti 30 laipsnių karščio, nuo tvankumo atsirado votis, vėliau – žaizda, kentė fizinį skausmą. Gydytojas nurodė leisti jam kiekvieną dieną maudytis duše, bet jį į dušą leisdavo praustis kas 2-3 dienas.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7-10).
Nurodo, kad pareiškėjas nuo 2018-06-27 iki 2018-07-12 buvo paskirtas į kamerų tipo patalpas Nr. 45, yra 10,23 m² ploto, jame įrengta 2 miegamosios vietos, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas - 5,11 m². Nuo 2018-07-12 iki 2018-08-02 nuteistasis paskirtas į 12 būrį 3 miegamąjį, (miegamasis ne kameros tipo, o bendrabučio tipo) yra 34,75 m² ploto, jame įrengtos 9 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas - 3,86 m².
Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad baldai ir tualetai, esantys kamerose, užima vietą ir taip nuteistiesiems tenka mažiau gyvenamojo ploto, nes šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. Jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje ar būryje, jis, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, galėjo per 1 mėnesį apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus (pavyzdžiui, Nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimą perkelti jį į kitą kamerą), arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia savo teise nei karto nepasinaudojo.
Nuteistiesiems sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, kaip tai numatyta Higienos normos HN 134:2015 44 punkte. Nuteistieji paskirtuose būriuose gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną, tai nėra ribojama.
Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Alytaus pataisos namai vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūra būtų 18°C - 28 °C, šaltuoju metų laiku 18°C - 22 °C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė 35-65 %, šaltuoju 35-60, šiltuoju mėtų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s - 0,25m/s., šaltuoju - 0,05-0,15, dirbtinė apšvieta 200 lx ir daugiau. Alytaus pataisos namuose atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą atitinkančią higienos normas visuose pataisos namuose.
Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus, kaip tą numato Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktas.
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punktu, patalpas pagal Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, todėl pareiškėjo argumentai dėl pelėsių ir grybelių sanitariniuose mazguose, miegamuosiuose ir kitose bendro naudojimo patalpose yra nepagrįsti. 12 būrio sanitarinius mazgus nuolatos valo paskirti tvarkiniai, todėl pareiškėjo argumentai dėl blogo kvapo sanitariniuose mazguose yra atmestini. Elektros instaliacija Alytaus pataisos namuose yra tvarkinga, instaliuota tinkamai ir saugiai.
Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-07-09 įsakymu Nr. 1 R-139 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma, bendrabučio gyvenamoji patalpa 12 būrio 3 miegamasis buvo aprūpintas: metaline lova 2000x800x405 (aukštis), spintele 420x500x6lO (aukštis), taburete 375x375x450 (aukštis), stalu 1200x600x750 (aukštis). Matmenys pateikti milimetrais. Baldų būklė yra gera, čužiniai ir lovos yra geros kokybės.
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra paskaičiuotas. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Šalys į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Prašymų dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo negauta, byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui už laikotarpį nuo 2018-06-27 iki 2018-08-02, kurią jis galimai patyrė Alytaus pataisos namuose.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atklikimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Remiantis teismų praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi.
Dėl pareiškėjo reikalavimų
Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. J. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2011 m. iki 2018-11-29 (skundo išsiuntimo diena) (Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų byla Nr. I-1793-342/2019). Pareiškėjas nurodė, jog Alytaus pataisos namuose nuo 2011 m. ir iki skundo teikimo dienos prievarta laikomas pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus: minimalią gyvenamojo ploto normą vienam asmeniui; gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų; grindys buvo išpuvusios, po jomis knibždėjo pelės; sienos ir lubos aptrupėjusios, paviršius nelygus, todėl nebuvo įmanoma tinkamai nuvalyti, nelygumuose susikaupė nešvarumai ir bakterijos; nebuvo ventiliacijos, todėl drėgna, susidarė pelėsis; žiemą patalpoje oro temperatūra neatitiko higienos normų reikalavimų, buvo labai šalta; gyvenamosios patalpos apšvietimas labai silpnas, todėl nebuvo įmanoma skaityti, rašyti, užsiimti kita šviesos reikalaujančia veikla, negadinant regėjimo; pataisos namų pastatas pastatytas 1940 m., jo konstrukcijoje yra asbesto, o asbesto dulkės, patekusios į plaučius, sukelia vėžį; gyvenamojoje patalpoje nebuvo vietos apsisukti ir praeiti, joje gyveno nepriimtinomis, be privataus gyvenimo ir antisanitarinėmis sąlygomis. Prašė netaikyti senaties termino.
Teismas pareiškėjo skundo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą, todėl buvo analizuotos pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo 2015-11-28 iki 2018-11-28. Teismas 2019 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo R. J. skundą tenkino iš dalies - pripažino, kad laikotarpiu nuo 2015-11-28 iki 2018-11-28 kalint Alytaus pataisos namuose buvo pažeista pareiškėjo R. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.
Pažymėtina, jog teismas šioje byloje neanalizuoja aplinkybių, kurios buvo ištirtos minėtoje administracinėje byloje Nr. I-1793-342/2019. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas nurodo naujas aplinkybes tik dėl laikotarpio nuo 2018-06-27 iki 2018-08-02 ir dėl to, kad jo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtame būryje, nebuvo keičiama patalynė, nebuvo galimybės išsiskalbti rūbus, nevesdavo į pasivaikščiojimo kiemą bei dėl labai šiltų patalpų (minėtoje byloje skundėsi dėl labai šaltų patalpų) ir negalėjimo maudytis duše.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atklikimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015). Remiantis teismų praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, , 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).
Jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje ar būryje, jis, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, galėjo per 1 mėnesį apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia savo teise jis nepasinaudojo.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Iš Alytaus pataisos namų pateikto nuteistųjų maudymosi duše grafiko matyti, kad buvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Alytaus pataisos namai atsiliepime pažymi, kad nuteistieji paskirtuose būriuose gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną ir tai nėra ribojama. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų ir nenurodė konkrečių datų, kada jis negalėjo maudytis po šiltu dušu.
Alytaus pataisos namai atsiliepime nurodė, jog vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrina, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūra būtų 18°C - 28 °C, šiltuoju metų laiku oro judėjimo greitis 0,15 m/s - 0,25m/s. Bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami atidarius langus, kaip tą numato Lietuvos higienos norma HN 76:2010 24 p.. Byloje nėra duomenų, kad Alytaus pataisos namuose pareiškėjo nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2018-06-27 iki 2018-08-02, patalpų temperatūra neatitiko nurodytų reikalavimų.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nebuvo keičiama patalynė, nesudaryta galimybė išsiskalbti rūbus, nevesdavo jo į pasivaikščiojimo kiemą. Alytaus pataisos namai atsiliepime nepasisakė ir nepaneigė minėtų pareiškėjo aplinkybių.
Kaip jau minėta, ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2018-06-27 iki 2018-08-02, t. y. 36 paros. Teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju byloje liko nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl patalynės nekeitimo, galimybės pareiškėjui išsiskalbti rūbus ir jo nevedimo į pasivaikščiojimo kiemą, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, nes jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent dėl byloje konstatuotų pažeidimų būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl jo laikymo sąlygų būtų kreipęsis psichologo ar psichiatro pagalbos. Minėta, teismas 2019 m. kovo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1793-342/2019 pareiškėjo R. J. skundą tenkino iš dalies - pripažino, kad laikotarpiu nuo 2015-11-28 iki 2018-11-28 kalint Alytaus pataisos namuose buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, t. y. į toje byloje nagrinėtą laikotarpį patenka ir šioje byloje aktualus laikotarpis. Tai, kad minėtoje byloje pareiškėjas nenurodė aplinkybių, negrinėjamų šioje byloje, rodo, kad minėti pažeidimai jam nebuvo labai reikšmingi arba pareiškėjas sąmoningai siekė prisiteisti žalos atlyginimą du kartus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2015-10-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015, LVAT 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017). Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.