Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-960-727/2010 pagal ieškovų K. M., A. Š., I. Š. ieškinį atsakovui S. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

1. Ieškovų K. M., A. Š., I. Š. ieškinį atsakovui S. V. dėl naudojimosi žemės sklypu ir kitais statiniais tvarkos nustatymo patenkinti;

2. Nustatyti 0,2000 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. 0101(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal Savivaldybės įmonės ,,Vilniaus planas“ 2010-04-06 paruoštą planą:

2.1. atsakovui S. V. paskirti naudotis 63/2000 dalimi 2000 kv. m ploto žemės sklypo, pažymėto plane indeksu „4“ ir linijomis bei skaičiais 12-16, 25, 17-23;

2.2. A. Š. paskirti naudotis 840/2000 dalimi 2000 kv. m ploto žemės sklypo, pažymėto plane indeksu „3“ ir linijomis ir skaičiais 1, 29-26, 22-17, 25, 24, 8-11;

2.3. I. Š. kartu su A. Š. paskirti naudotis 94/2000 dalimi 2000 kv. m ploto žemės sklypo, pažymėto plane indeksu „2“ ir linijomis bei skaičiais 12, 23, 22, 26, 27, 28, 29;

2.4. K. M. paskirti naudotis 1003/2000 dalimi 2000 kv. m ploto žemės sklypo, pažymėto plane indeksu „1“ ir linijomis bei skaičiais 13, 2-7, 24, 25, 16-14.

3. Nustatyti tokią 0,2000 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), esančių kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką pagal Savivaldybės įmonės ,,Vilniaus planas“ 2010-04-06 paruoštą planą:

3.1. atsakovui S. V. paskirti naudotis: 0,98 m ilgio varteliais, pažymėtais indeksu t2 ir skaičiais 12, 13; 12,76 kv. m aikštele (šaligatvio plytelėmis), pažymėta plane indeksu b2;

3.2. A. Š. paskirti naudotis: 68,06 m dalimi tvoros, pažymėta indeksu t4 ir skaičiais 12, 1,11, 10, 9; 38,91 m dalimi tvoros, pažymėtos indeksu t5 ir skaičiais 9, 8, 24 ir 21,97 kv. m aikštele (šaligatvio plytelėmis), pažymėta plane indeksu b1;

3.3. K. M. paskirti naudotis: 105,80 m dalimi tvoros, t.y.: indeksu t1 ir skaičiais 2, 3 pažymėtais vartais, kurių ilgis 3,01 m; indeksu t3 ir skaičiais 3, 4, 5, 6, 7, 24 pažymėta tvora, kurios ilgis 101,63 m; indeksu t6 ir skaičiais 13, 2 pažymėta tvora, kurios ilgis 1,16 m; 36,15 kv. m aikštele (šaligatvio plytelėmis), pažymėta plane indeksu b3.

4. Savivaldybės įmonės ,,Vilniaus planas“ 2010-04-06 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą laikyti neatskiriama šio sprendimo dalimi.

5. Priteisti iš atsakovo S. V. 4 358 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei K. M..

6. Priteisti iš ieškovų K. M., A. Š., I. Š. ir atsakovo S. V., iš kiekvieno po 42,91 Lt pašto išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Teismas nustatė, kad byloje esantis valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo eigoje sudarytas namų valdos žemės sklypo ribų planas (b.l. 18) negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu, kad yra nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Tai tam tikra kelių asmenų bendrai nuosavybėn iš valstybės įsigyjamo turto privatizavimo schema, patvirtinanti bendrai įsigyjamo turto išsidėstymą, ribas bei jų dydžius (b.l. 18, 19, 20-21, 22, 160). Tokių schemų (planų) buvimas buvo reikalingas ir būtinas vykdant namų valdai naudojamų valstybinės žemės pirkimą tuomet galiojusio LR Vyriausybės 1993-07-21 nutarimo Nr. 550 pagrindu. Šiuo nutarimu patvirtintų Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos 4 p. numatė, jog kai patvirtintų detaliųjų planų nėra, privačių namų valdų žemės sklypai parduodami pagal miestų (rajonų) valdybų architektūros ir žemėtvarkos tarnybų suprojektuotas ir techninės apskaitos bylų planų kopijose pažymėtas sklypų ribas. Jokių susitarimų tarp buvusių ir dabar esančių ginčo sklypo bendraturčių dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ar šiuo klausimu priimtų teismo sprendimų nėra pateikta. Ieškovai, priešingai nei mano atsakovas, turi teisę reikšti nagrinėjamo turinio reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nes tokia tvarka nėra nustatyta. Objektyvų būtinumą tai daryti įrodo ir ta aplinkybė, jog tarp bendraturčių susiklostę gana konfliktiški santykiai, ką patvirtina byloje esantys dokumentai bei teisminio nagrinėjimo metu šalių užimta pozicija, išsakyti teiginiai bei elgesys, nepavykęs mėginimas susitarti gražiuoju. Atsakovas, pirkdamas bendron dalinėn nuosavybėn 55 kv. m žemės, žinojo, ką ir kiek perka, kaip pats patvirtino posėdžio metu, turėjo progą ir įsitikino, kur turtas yra, žinojo, kiek jam jo priklauso. Atsakovas šį turtą nuosavybėn įgijo 2007-2009 metais, žymiai vėliau nei ieškovai, todėl negali objektyviai žinoti ir vertinti prieš tai buvusio, nusistovėjusio faktinio naudojimo aplinkybės, ribų. Atsakovo teiginiai dėl galimybės ateityje įsigyti žemės daugiau vertintini kritiškai ir nesudaro pagrindo bylos nagrinėjimo eigoje ir sprendimo priėmimo metu daryti kitas išvadas. Atsakovas jokiais teiginiais ir jokiais objektyviais duomenimis nepaneigė ieškovų nurodytos faktinės žemėnaudos. Teismas pabrėžė, jog neturi pagrindo abejoti, kad ieškovų siūlomas variantas neatitinka faktinio naudojimo, turimos nuosavybės plotų, 1998-04-27 plane apibrėžtų ribų. Atsakovas negali reikalauti ar turėti daugiau teisių nei jam atsiranda pagal įstatymą, šiuo atveju – turimos nuosavybės rėmuose. Atsakovui geranoriškai siūloma naudotis didesniu plotu nei jam tektų pagal nuosavybės proporciją. Ieškovų teiktinas pasiūlymas, teismo manymu, protingas, racionalus ir negali būti nepriimtas. Atsakovas nepareiškė jokių alternatyvaus pobūdžio reikalavimų, procesinio įstatymo reikalavimus atitinkančių savo siūlymų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, neužsakė ir neteikė naudojimosi planų, todėl teismas atmetė jo argumentą dėl ieškinio nepagrįstumo ir ieškovų pateikto plano ydingumo dėl to, jog jame nėra atvaizduoti galimai teritorijoje esantys takai, kioskai ir pan. (LR CPK 178 str.). Nėra pagrindo ieškiniui atmesti ir atsakovo nurodyti teiginiai dėl tako siaurumo, ribotos praėjimo galimybės. Teismas pažymėjo, jog minėtų aplinkybių buvimas gali būti pagrindu atsakovui reikšti savarankiškus reikalavimus, pavyzdžiui, dėl servituto nustatymo. Atsakovo atsiliepime minimas techninis reglamentas dėl tako plotų yra taikomas naujai statomiems, o ne esamiems jau pastatytiems statiniams ir priėjimams. Teismas atmetė atsakovo teiginį dėl lauko tualeto, nes byloje esanti medžiaga (b.l. 112) patvirtina, jog šis statinys faktiškai yra sunykęs ir nenaudojamas, namas yra pajungtas prie inžinierinių miesto tinklų, todėl jis objektyviai netrukdo patvirtinti ieškovų siūlomą naudojimosi tvarką, statinys negali būti civilinės apyvartos objektu (LR CK 1.5 str., 4.75 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas S. V. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-30 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, sumažinti bylinėjimosi išlaidas dalyje dėl advokato pagalbos apmokėjimo iki 1000 Lt. Apeliacinio skundo argumentai:

1. 1998-04-27 planas buvo reikalingas tam, kad namo bendraturčiai galėtų pirkti naudojamą žemės sklypą iš valstybės. Žemės sklypą galima buvo įgyti pagal nustatytą tvarką, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai“. Nutarimo paskirtis yra naudojamos valstybinės žemės sklypo pardavimas, tai reiškia, kad asmuo, būdamas namo savininku ir pageidaujantis nupirkti naudojamą žemės sklypą, turi parengti žemės sklypo planą. Remdamiesi bendraturčių susitarimu ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymu, ieškovai 2003-02-14 sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarties 16 p. nurodyta, kad parduodamo žemės sklypo planas yra neatskiriama šios sutarties dalis. Atsakovas, remdamasis 2008-08-07 bendraturčių susitarimu, sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje taip pat nurodyta, kad 1998-04-27 planas yra neatskiriama šios sutarties dalis. Atsakovas teigia, jog teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008) CK 4.81 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma reglamentuojama, kokiais pagrindais naujajam bendraturčiui pereina teisės ir pareigos, kylančios iš bendraturčių buvusių susitarimų dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių bendrąja daline nuosavybe, naudojimo. Toks susitarimas naujajam bendraturčiui privalomas, jei jis sudarytas notarine forma ir yra išviešintas įstatymo nustatyta tvarka – įregistruotas viešame registre. Tačiau susitarimo neišviešinimo faktas savaime nedaro jo negaliojančio. Kai asmuo, kuris vėliau įgyja dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, laikosi iš tokio susitarimo kylančių pareigų ir tinkamai įgyvendina savo teises, t. y. susitarimo sąlygas pripažįsta. Naudojimo daiktu tvarka, nors ir neišviešinta įstatymo nustatytu būdu, tokiu atveju yra privaloma ir naujajam savininkui. Tuo tarpu kito bendraturčio susitarimo dėl nekilnojamųjų daiktų, esančių bendrąja daline nuosavybe, naudojimo, šalies teisinės padėties bendrojo turto naudojimo teisiniuose santykiuose CK 4.81 straipsnio 2 dalis nereglamentuoja – čia įtvirtinta norma skirta asmens, kuris vėliau, po susitarimo, įgijo dalį nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis, prievolėms bendrojo turto naudojimo teisiniuose santykiuose apibrėžti. Atsakovas teigia, jog planas, kuris buvo parengtas 1998-04-27 ir patvirtintas bendraturčių parašais, sukelia bendraturčiams atitinkamas pareigas, kurių bendraturčiai turi laikytis.

2. Teismas neįvertino rašytinio įrodymo – pareiškimo, kuriame ieškovė išdėsto savo nuomonę bei pripažįsta faktą, kad yra nustatytas žemės sklypu naudojimas. Ieškovė nurodo, kad žemės sklypo naudojimas buvo nustatytas 1998-04-27 bendraturčių ir valstybinės žemės naudotojų pasirašytame plane. Minėtas pareiškimas 2008-06-05 patvirtintas notariškai.

3. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovų planas negali būti laikomas ydingu. Planas, kurį pateikė ieškovai, neatitinka Lietuvos Respublikos “Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ patvirtintų LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 reikalavimų, nes takų ir kiemo aikštelės išdėstymo vieta plane neatitinka faktinės padėties, o tai svarbu nustatant naudojimosi tvarka žemės sklypu, nes atsakovui nuosavybės teise priklauso18/100 dalių kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Plane, kurį pateikė ieškovai, takas, kuriuo ieškovai siūlo naudotis atsakovui, yra nukreiptas ne į įėjimą, o į namo sieną, taip pat šaligatvio plytelės, plane pažymėtos indeksu b2, ir kuriomis ieškovai siūlo atsakovui naudotis, neegzistuoja.

4. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentą, kad statybos techninis reglamentas 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ dėl tako plotų yra taikomas naujai statomiems, o ne esamiems jau pastatytiems statiniams ir priėjimams. Ieškovai pateikė projektą dėl naujo tako suformavimo, skirto priėjimui prie namo. Šiuo atveju reikia vadovautis 2003-12-24 LR aplinkos ministro įsakymo Nr. 705 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo 2 p., kuris nustatė, kad statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektavimo darbams, kurie pagal projektavimo darbų rangos sutarties po šio įsakymo įsigaliojimo. Įsakymas įsigaliojo nuo 2004-02-13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2009-04-07 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009) pasisakė, kad nustatant namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies prie namo buitiniams, ūkiniams ir eksploataciniams poreikiams tenkinti, taip pat, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais, be to ne tik prieiti, bet ir privažiuoti.

5. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovo argumentų dėl ieškinio dalyko. Ieškovai iš esmės siekia atidalijimo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tam, kad suprojektuoti naują privažiavimą prie žemės sklypo, reikia parengti bei suderinti žemėtvarkos projektą. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis ir rengiami Žemės įstatymo 40 str. nustatyta tvarka. Ieškovai prie ieškinio pridėjo geodezinį planą - pasiūlymą, tačiau jei ieškovai nori atidalinti savo dalis iš bendrosios nuosavybės, tai privalėjo kartu su geodeziniu planu pateikti ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą ir patvirtintą Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka.

6. Teismas priteisė ieškovės K. M. naudai 3000 Lt sumą advokato pagalbai apmokėti, bei pažymėjo, kad byla nėra ypatingai sudėtinga, jai ruoštis nereikėjo didelių laiko sąnaudų. Byla faktiškai išnagrinėta viename teismo posėdyje per keletą valandų, todėl už atstovavimą maksimaliai advokatė galėtų reikalauti 1000 Lt. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą 8.18 p. nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už vieną atstovavimo valandą teisme - 0,15 dauginant iš minimalios mėnesinės algos (LR CPK 98 str. 2 d., 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Ieškovai K. M., I. Š., A. Š. pateikė atsileipimą į apeliacinį skundą, prašydami Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-06-30 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, Žemės įstatymo 30 str. 1 d. nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to, naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu žemės sklypas buvo suformuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003). Žemės sklypo dalis gali būti paliekama bendraturčiams naudotis bendrai. Vienas tokių atvejų –sklypo dalis prie bendrai naudojamų statytinių. Bendram naudojimui paliekama minimali žemės sklypo dalis –tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems pastatams, inžinieriniams ir kitiems statiniams. Teismas sprendimu nustatė naudojimosi tvarką, išsprendė galimybę naudotis kitais statiniais. Ieškovų pateiktas projektas atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Atsakovas jokiais savo argumentais bei įrodymais to nepaneigė. Atsakovas šioje namų valdoje atsirado nuo 2007-12-20, įgijęs namo dalį. Žemės sklypą nuosavybėn jis įgijo tik 2008-08-04. Ieškovai šioje namų valdoje gyvena ir naudojasi virš 50 metų. Atsakovas visiškai nepagrįstai bando taikyti normas (STR 2.02.01:2004“Gyvenamieji pastai“), kurios nėra taikytinos, nes reglamentuoja kitos rūšies klausimų sprendimų tvarką. Ieškovai pabrėžė, kad visi bendraturčiai turi galimybę privažiuoti prie nuosavybės objekto, susisiekti su viešaisiais keliais. Naudojimosi bendru daiktu nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai. Ginčas dėl naudojimosi bendrais nekilnojamaisiais daiktais sprendžiamas, remiantis LR CK 4.81 str. 1 d. nuostata. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, nesuformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai ir nenutraukiama bendroji dalinė nuosavybės teisė. Sprendžiant dėl proceso šalių teisme turėtų atstovavimo išlaidų paskirstymo, įvertintina, ar išlaidų už advokato teisinę pagalbą sumos atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį. Posėdžiai byloje vyko 2009-03-03, 2009-06-09, 2009-09-21, 2009-11-12, 210-02-08, 2010-04-13, 2010-06-16. Jų bendra trukmė sudaro virš 5 valandų. Buvo teikiamos teisinės konsultacijos, renkami įrodymai, tvirtinami dokumentų nuorašai, todėl teismas pagrįstai priteisė prašomas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 269 str., 327 str.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos teismų praktikoje yra pripažinta, kad, nustatant naudojimosi žemės sklypais tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2001-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, nes teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, turi diskrecijos teisę, kurią įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Būtina įvertinti aplinkybes apie bendraturčių esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklosčiusius faktinius žemės naudojimo santykius, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad 1998-04-27 planas (b.l. 18) buvo registruotas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, pažymint žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ribas. Tai, kad šis planas buvo reikalingas namo bendrasavininkiams, sudarant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, reiškia, kad asmenys susitarė dėl ketinamų įsigyti privačion nuosavybėn žemės sklypo dalių ir jų dydžio, tuo patvirtindami, kad nėra ginčo dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Tik kilus ginčui, atsirado būtinybė nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, nes namo bendraturčiai geruoju dėl šio klausimo nesutarė.

Pažymėtina, kad viešame Nekilnojamojo turto registre (b.l. 10-11) nėra nurodyta, kad yra nustatyta minėto žemės sklypo naudojimosi tvarka, kaip juridinę reikšmę turintis faktas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo abejoti viešojo registro duomenimis, nes jie nėra nuginčyti nustatyta tvarka (LR CK 4.262 str.; LR nekilnojamojo turto registro įstatymas).

Tai, kad atsakovas 2008-08-07 įgijo dalį žemės sklypo (b.l. 10-11) bendrojoje dalinėje nuosavybėje, ir teigia laikęsis 1998-04-27 plane (b.l. 18) nustatytų žemės sklypo dalių, savaime nesudaro teisinio pagrindo atmesti ieškinį. Nagrinėjamu atveju 2007-06-22 notarine tvarka namo bendraturčiai susitarė dėl namo naudojimosi tvarkos (b.l. 23-28), konstatuodami:

1) K. M. ir A. Š. pastatė namo priestatus;

2) užfiksuoti nauji namo kadastriniai duomenys, namo bendras plotas 194,19 Lt;

3) namo pagerinimai buvo atlikti K. M. ir A. Š. lėšomis;

4) K. M. priklauso 51/100 dalis namo, A. Š. – 31/100, o 18/100 dalių – trečiajam bendraturčiui. Nurodytos aplinkybės yra konstatuotos susitarimu, kuris nėra nuginčytas ar panaikintas nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo juo abejoti ir remiasi, darydama išvadą, kad jos sudarė teisinį pagrindą nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką dėl to, kad 1998-04-27 planas nebeužtikrino visų bendraturčių teisėtų interesų ir poreikių bei susiklosčiusios faktinės situacijos.

Tai, kad notariniame pareiškime ieškovė K. M. išdėstė savo nuomonę, kad žemės sklypo naudojimas pagal 1998-04-27 bendraturčių ir valstybinės žemės naudotojų pasirašytą planą neatitinka žemės sklypo dalių savininkų plotų, savaime nereiškia, kad yra teisinis pagrindas ieškinį atmesti.

Atsižvelgiant į įvykusius svarbius pokyčius, kurie lėmė būtinumą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, teisėjų kolegija konstatuoja, šalys sutiko, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka turi būti nustatyta, nes šalys nesutaria tik dėl to, pagal kurios iš jų pateiktą projektą turi būti tvirtinama žemės sklypo naudojimosi tvarka.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovų pateiktą projektą, pagrįstai pripažino, kad ieškovų pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu variantas yra racionalesnis negu atsakovo, atitinka šalių interesus ir užtikrina jų interesų pusiausvyrą, nes šalys galės naudotis jiems priklausančia žemės sklypo dalimi, kurią yra įsigijusios privatinėn nuosavybėn, sumažinant bendrai naudojamo žemės sklypo dalį ir užtikrinant namo bendraturčių gyvenimo privatumą. Tai atitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Taikydama nurodytus kriterijus atsakovo pateiktam UAB „Akroinvest“ parengtam žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo projektui (b.l. 100,199), teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo pateiktas projektas neatitinka visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis dalių racionalumo, vertingumo ir lygiavertiškumo pagal funkcinę paskirtį požiūriu, nes padidėja bendrai naudojamos žemės sklypo dalys, o A. Š., I. Š. atskirai naudojamos žemės sklypo dalies iš viso nelieka, todėl šis projektas pažeidžia A. Š., I. Š. teisėtų lūkesčių principą ir neužtikrina interesų pusiausvyros.

Atsakovo pateiktas projektas užtikrina tik atsakovui maksimaliai geriausias sąlygas naudoti jam tenkančia žemės sklypo dalimi, nes sudaro kompaktiškai autonominę dalį pagal atsakovo pageidavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pateiktas žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo projektas neužtikrinti bendraturčių interesų pusiausvyros ir bendraturčiams tenkančių žemės sklypo dalių lygiavertiškumo ir išimtinai užtikrina tik atsakovo interesus bendraturčiams tenkančių žemės sklypo dalių vertingumo požiūriu, ir įtvirtina galimybę kilti konfliktinėms situacijoms dėl lygiavertiškumo pagal funkcinę paskirtį nebuvimo.

Ta aplinkybė, kad atsakovas pateikė žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo projektą, nesuderinęs jo valstybės įgaliotoje institucijoje pagal nustatytą tvarką, sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad šis projektas nėra parengtas žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir negali būti patvirtintas dėl minėtų argumentų.

Ieškovų pateiktas žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo projektas (b.l. 186) atitinka žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir gali būti patvirtintas, nes pagal Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus suderinimą (b.l. 89) nebuvo keičiami projekto koordinačių duomenys (b.l. 89, 186).

Apeliantas nepateikė įrodymų, kad pagal ieškovų pateiktą projektą nurodytu taku ieškovas negali patekti į jam priklausančią namo dalį. Teisėjų kolegija nevertina apelianto argumentų dėl šaligatvio plytelių ir statybos techninių reglamentų nuostatų takui, nes sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir jų nekartoja.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo dalykas yra žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas, todėl nėra vertinami apelianto argumentai dėl atidalijimo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naujų privažiavimų prie žemės sklypo suprojektavimo pagal parengtą bei suderintą žemėtvarkos projektą, kaip teisiškai nereikšmingi.

Teismas pagrįstai ir teisėtai skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje priteisė iš atsakovo ieškovės K. M. naudai 4358 Lt sumą advokato pagalbai apmokėti, nes šis dydis yra sumažintas pagal bendrą patirtų išlaidų dydį 5025 Lt sumai. 4358 Lt suma atitiko bylos sudėtingumą ir nepažeidė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą 7 p., 8.2 p., 9 p. nuostatų (už ieškinį 3x800 Lt=2400 Lt) ir atstovavimą teisme penkiuose teismo posėdžiuose (2009-03-03, 2009-06-09, 2009-09-21, 2009-11-12, 210-02-08, 2010-04-13, 2010-06-16). Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą mažinti pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovės K. M. naudai, nes ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo yra patenkintas visiškai. Tai, kad skundžiamo sprendimo motyvuose teismas nurodė 3000 Lt sumą, laikytina rašymo apsirikimu, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje priteistos sumažintos nuo 5025 Lt iki 4358 Lt išlaidos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009). Apelianto nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008 skiriasi faktinėmis bylos aplinkybėmis nuo nagrinėjamos bylos.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR CK 1.5 str., 1.137 str. 3 d., 1.138 str., 4.75 str. 1 d., 4.81 str. 1 d., LR CPK 2 str., 5 str., 7 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 313 str., 320 str., 328 str.; Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas; Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai; Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas nėra tenkinamas, apeliantas neturi teisės gauti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovas turi atlyginti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, t.y. ieškovės K. M. naudai 1090 Lt (b.l. 243, 253); ieškovės I. Š. naudai 690 Lt (b.l. 243); ieškovo A. Š. naudai 400 Lt (b.l. 252); valstybės naudai 14,10 Lt (b.l. 248) (CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą 7 p., 8.11 p., 9 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. V. 1090 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovės K. M. naudai.

Priteisti iš atsakovo S. V. 690 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovės I. Š. naudai.

Priteisti iš atsakovo S. V. 400 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo A. Š. naudai.

Priteisti iš atsakovo S. V. 14,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.