- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-29
- Bylos Nr.
- 1S-651-348/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Giedrius Endriukaitis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- R. V.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisijos) 2018 m. birželio 27 d. nutarimą taikyti R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. V. bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 27 d. nuosprendį, kuriuo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 10 d.Komisija 2018 m. birželio 27 d. priėmė nutarimą Nr. 67-20 taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalį, nes nusikalstamo elgesio rizika žema, nuteistasis rodo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl tikimasi, kad jis tinkamai adaptuosis visuomenėje ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 23 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad nutarimas nepakankamai pagrįstas, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nepakankama spręsti, kad jis būdamas lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis R. V. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo.Skunde apeliantas teigia, jog nutartis nepagrįsta, nes teismas neįvertino eilės aplinkybių, paneigiančių išvadą, kad jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas, išskirtinę reikšmę suteikdamas nusikaltimo pobūdžiui ir sunkumui, buvusioms nuobaudoms, likusiai bausmės trukmei. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pažeidimai, kuriuos jis padarė pataisos namuose, nėra šiurkštūs ir nuo jų praėjo labai didelis laiko tarpas. Tai rodo, jog bausmė nuteistąjį įtakoja teigiama linkme. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, jog jis lankė psichologinius kursus, savanoriškai dalyvavo adaptacijos programose, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, beveik visą laiką dirbo, geranoriškai dengia civilinį ieškinį, psichiką veikiančiomis medžiagomis nepiktnaudžiauja, kriminalinės subkultūros nuostatų nepalaiko, planuojama gyvenamoji vieta su rizika pakartotinai nusikalsti nesusijusi. Nuteistojo manymu, teismo išvada, kad lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų ir teisingumo principo, nepagrįsta ir nemotyvuota.Nuteistojo R. V. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau tam, kad nuteistasis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka.Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepakankamai pagrįstas. Būtina sąlyga taikyti lygtinį paleidimą – nuteistojo elgesio, nuostatų pokyčiai, kurie lemia žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir (arba) jos ryškų, ženklų, akivaizdų sumažėjimą, ir kurie leidžia pagrįstai manyti, jog laisvėje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo. Iš tiesų R. V. pataisos įstaigoje charakterizuojamas teigiamai – šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, už gerą elgesį ir stropų darbą skatintas 10 kartų ir nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinama kaip žema – 30 balų. Vis dėl to šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog nuteistojo pažanga keičiant savo elgesį ir mažinant nusikalstamo elgesio riziką buvo akivaizdi, ženkli ir pakankama spręsti, kad asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, socialinio tyrimo išvadoje aptarti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pasikeitimai vertinant balų skalėje pagal OASys metodiką, susiję su skaičiavimo ir vertinimo klaidomis, o ne su realiais nuteistojo elgesio pokyčiais ir visiškai jų neatspindi. Nei socialinio tyrimo išvadoje, nei Komisijos nutarime net nenurodyti nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai balais.Be to, visos paminėtos aplinkybės, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę. Sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia jo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, taip pat yra reikšmingos. Apylinkės teismas likusios bausmės dydį bei veikos pavojingumą, vadovaujantis minėtos straipsnio nuostatomis, įvertino visų kitų asmenį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, todėl skundo argumentas, jog buvo suteikta išskirtinė reikšmė nusikaltimo pobūdžiui ir sunkumui, likusios bausmės dydžiui, atmetamas kaip nepagrįstas. Apygardos teismo nuomone, šiuo metu vertinant galimybę lygtinai paleisti nuteistąjį, kuris atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę už labai sunkų nusikaltimą, būtina vertinti jo elgesį per visą bausmės atlikimo laiką, požiūrį į savo nusikalstamos veikos pasekmes, savo padarytos veikos vertinimą, iš ko būtų galima spręsti, jog mąstymas ir elgesys iš tiesų yra pasikeitęs ir leidžiantis tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Kaip jau minėta anksčiau, nuteistasis pataisos namuose iš esmės charakterizuojamas teigiamai, tačiau jo elgesys nebuvo visiškai nepriekaištingas viso bausmės atlikimo metu. Byloje yra duomenys, kad jis 3 kartus pažeidė nustatytą vidaus tvarką. Paskutinį kartą pažeidimas padarytas mažiau nei prieš metus – 2017 m. rugsėjo 22 d. Šiuo atveju apsiribota tik svarstymu drausmės komisijoje. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau toks elgesys rodo, jog nuteistasis nesielgė nepriekaištingai visą bausmės atlikimo laiką, net ir gerai žinodamas vidaus tvarkos reikalavimus bei siekdamas lygtinio paleidimo. Be to, tai atspindi nuteistojo požiūrį į privalomus reikalavimus, draudimus, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, ir leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas nuteistasis sugebės laikytis nustatytų draudimų ir laikysis įstatymų. Ši aplinkybė vis dar leidžia abejoti pakankama nuteistojo elgesio korekcija.Be to, nors nuteistasis šiuo metu charakterizuojamas teigiamai – nuobaudos nebegalioja, nuteistasis dirba, palaiko gerus santykius su artimaisiais, laisvėje turėtų kur gyventi, tačiau vis dar kaip kriminogeninis veiksnys, reikšmingas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, nurodomas alkoholio vartojimas bei mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, jog nusikaltimas, už kurį šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę, padarytas apsvaigus nuo alkoholio, ir nors pataisos įstaigoje nebuvo fiksuota nuteistojo apsvaigimo faktų, alkoholio vartojimas vis dar įvardijamas kaip galintis kisti – dinaminis kriminogeninis veiksnys. Be to, alkoholio vartojimas turi tiesioginę įtaką asmens elgesiui – dažniausiai jį veikia neigiamai, todėl šis kriminogeninis veiksnys taip pat susijęs su kitu socialinio tyrimo išvadoje nurodytu veiksniu – nuteistojo mąstymu ir elgesiu, kuris nurodoma, kartais gali būti kriminogeninis veiksnys dėl nepakankamų nuteistojo problemų sprendimo įgūdžių. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog asmuo lanko individualias psichologo konsultacijas, orientuotas į elgesio keitimą, tačiau pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kokią realią įtaką tai turi mažinant minėtus kriminogeninius veiksnius. Taip pat aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog kaip vienas iš kriminogeninių veiksnių, šiuo metu turinčių įtakos nusikalstamo elgesio rizikai, yra nuteistojo finansiniai įsipareigojimai. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis turi nemažus finansinius įsipareigojimus, juos dengia, tačiau nėra duomenų, kad laisvėje jis turės realią galimybę įsidarbinti konkrečioje įmonėje. Nors kaip nusikalstamą riziką mažinantis veiksnys socialinio tyrimo išvadoje nurodoma nuteistojo galimybė įsidarbinti, tačiau Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės dėl pataisos įstaigoje įgytos specialybės, aukštesniojo teismo vertinimu, nepakankamos spręsti, kad asmuo turės realią darbo vietą laisvėje ir galės dengti savo finansinius įsipareigojimus. Be to, būtent gebėjimas užsitikrinti lėšų pragyvenimui teisėtais būdais yra viena iš esminių sėkmingos integracijos į visuomenę sąlygų, sudarančių prielaidas probacijos taikymui, tačiau nagrinėjamu atveju duomenų tokiai išvadai nepakanka.Vertindama visumą aptartų R. V. asmenybę apibūdinančių duomenų, kolegija konstatuoja, jog šiuo metu dar negalima daryti neabejotinos išvados, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. R. V. bausmę atlieka už tyčinio apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymą. Ir nors, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, bausmės dydžiu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta, kokią įtaką jo elgesiui turėjo anksčiau taikytos priemonės. Šiuo atveju apelianto padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, o taip pat ir tai, kad jis anksčiau ne kartą teistas, tame tarpe ir realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, tačiau akivaizdu, bausmės tikslų jos nepasiekė, nes apeliantas ir vėl nusikalsdavo, jo nusikaltimai sunkėjo ir nusikaltimas, už kurį šiuo metu atlieka bausmę, sunkiausias iš visų kitų ankstesnių teistumų, sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.Visos šios aplinkybės šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados apie tvirtą pažangą keičiant mąstymą ir elgesį bei kitus kriminogeninius veiksnius ir nesuteikia pagrindo išvadai, jog šiuo metu R. V. būdamas lygtinai paleistas iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti bei nedaryti naujų teisės pažeidimų. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundo argumentai nesuteikia pagrindo Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 23 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, todėl nuteistojo skundas atmetamas, nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo R. V. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.