Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2013-10-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1283-907/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-10-25
Bylos Nr.
1-1283-907/2013
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-01349-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Čebatoriūtė
Kaltinamasis
J. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1283-907/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01349-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.;
1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.:1.2.26.2.1.; 2.10.1.; 2.10.1.4.(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Lilijos Saldukienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2002-05-21 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; 2) 2012-06-05 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, 2012-09-25 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi viešieji darbai pakeisti į areštą 20 parų, bausmę atlikęs 2012-11-02; 3) 2013-06-25 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 30 parų areštu, bausmę atlikęs; 4) 2013-10-24 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, nuosprendis neįsiteisėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. 2013 m. liepos 16 d., apie 23.20 val., viešoje vietoje – Šiauliuose, Birutės g. 40A namo bendro naudojimo koridoriuje, aplinkinių asmenų akivaizdoje, tyčia, rankomis smaugdamas, suduodamas rankos kumščiu du smūgius į veido sritį bei pargriovęs ant grindų spirdamas keturis kartus į įvairias kūno vietas nukentėjusiajai J. S., padarydamas jai nubrozdinimą kaklo dešinėje pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

J. R. tyrimo metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-07-16, vakare, apie 23 val., jis nuėjo pas buvusią sugyventinę J. pasiimti savo daiktų. Ji gyvena tame pačiame name, tik kitame bute. Jis buvo neblaivus, stipriai girtas, tarp jo ir J. kilo konfliktas, kaip jie iš buto išėjo į koridorių nepamena, nes buvo daug išgėręs. Bendro naudojimo koridoriuje jis sumušė J., kiek smūgių ir į kurias vietas sudavė nepamena. Atsipeikėjo jis tik policijos įstaigoje, truputį išblaivėjęs. Gailisi, kad sumušė J., jis yra visai nesenai smurtavęs prieš ją, byla buvo baigta baudžiamuoju įsakymu, bausmė buvo skirta areštas. Jis gydėsi dėl alkoholizmo, bet kai išgeria tampa nevaldomas. Po paskutinio smurtavimo prieš J., ji jį paliko. Supranta, kad pasielgė negerai, bet tai padarė dėl to, kad buvo girtas, blaivus taip pasielgęs nebūtų. J. atsiprašė, ji jam atleido. Jie susitaikė. Tą vakarą jis buvo girtas, dėl to taip pasielgė, tikrai labai gailisi. Prašo, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu. (27-28, 35-36 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. R. prisipažinimo, jo kaltė įrodoma kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji J. S. parodė, kad 2013-07-16, apie 23.15 val., jai būnant namuose, adresu Birutės g. 40A-8, Šiauliuose, pas ją į butą atėjo buvęs jos sugyventinis J. R. Jis jai paaiškino, kad nori pasiimti savo rūbus. Tarp jos ir J. kilo konfliktas, konflikto metu jie išėjo į bendro naudojimo koridorių. Konfliktas kilo, nes ji užstojo savo sūnų A., prieš išeinant jiems į koridorių, A. J. išvarė. Kadangi J. nerimo, ji paprašė kaimynės iškviesti policiją. Jai vėl grįžus į koridorių J. ją užsipuolė ir ėmė rankomis suėmęs kaklą ją smaugti, po to jai ištrūkus iš jo, jis smogė du kartus kumščiu į veido sritį, parvertė ant žemės, kol ji gulėjo, spyrė keturis kartus į įvairias kūno vietas, tokiais veiksmais jis sukėlė jai fizinį skausmą. Ji dėl 2013-07-16, įvykusio įvykio pretenzijų J. R. neturi, nes jis jos atsiprašė. Kai baigsis ikiteisminis tyrimas, ji ir toliau su juo gyvens. Jie susitaikė. Civilinio ieškinio ji byloje nereiškia, į medikus ji nesikreipė (13, 14 b. l.).

Liudytojas R. S. parodė, kad 2013-07-16, dirbant kartu su vyresniuoju patruliu A. S., šaukiniu „Alksna 45“, apie 23.25 val., iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Birutės g. 40A-8, Šiauliuose, konflikto metu, smurtauja buvęs sugyventinis. Nuvykus minėtu adresu, įėjus į laiptinę, jis su kolega pamatė, kaip ant grindų gulinčiai moteriai, vyriškis koja spiria į dešinės pusės žandą. Jie vyriškį sulaikė. Paaiškėjo, kad jis yra J. R. Bendraujant su moterimi, J. S., prieš kurią buvo smurtaujama, ji paaiškino, kad buvęs sugyventinis, prieš jiems atvažiuojant tris kartus ranka sudavė jai į veido sritį ir ją smaugė, tokiais savo veiksmais J. R. sukėlė jai fizinį skausmą. Tiek moteris, tiek vyras buvo neblaivūs. J. R. dėl girtumo įvykio aplinkybių jiems paaiškinti negalėjo. Ant moters kaklo matėsi įdrėskimas. Moteris medikų pagalbos atsisakė. J. S. ir J. R. jie pristatė į Šiaulių AVPK OVS, Purienų g. 48, Šiauliuose, tolimesniam aiškinimuisi (17-18 b. l.).

Liudytojas A. S. davė analogiškus parodymus (19-20 b. l.)

Liudytoja T. N. parodė, kad 2013 m. liepos mėnesį, tiksliai dienos nepamena, atėjo pas ją kaimynė J., kuri paaiškino, kad tarp jos ir jos buvusio sugyventinio įvyko konfliktas. Ji paprašė iškviesti policiją. T. N. leido J. S. pasinaudoti telefonu ir jai pasakiusi, kad ji pati kalbėtų telefonu su policijos pareigūnu, nes ji nieko nematė, negirdėjo ir nieko negali jam paaiškinti. Ji girdėjo, kaip J. S. kalbėdama telefonu sakė, kad J. išvijo jos vaiką. Kai pakalbėjo ji telefonu, T. N. jai pasakė, kad ji išeitų, ji palydėjo kaimynę iki savo buto durų. Atidarius duris T. N. pamatė koridoriuje einantį J., J. pradėjo ant jo šaukti, rėkdama, kad ji iškvietė policiją, kad jam dabar prastai baigsis. J. pasakė jai, kad ji pastoviai prikviečia policiją, o paskui pati nebežino ką daryti. Vienu momentu T. N. buvo nusisukusi, o po to atsisukusi pamatė, kaip J. muša J. S. J. gulėjo ant grindų, J. rankomis ją mušė. Ir tuo metu įėjo policijos pareigūnai, jie taip pat matė, kaip J. ją mušė ir tuo metu jį sulaikė. Kiek kartų ir į kurias vietas J. sudavė ji negali pasakyti. Po to T. N. nuėjo į savo butą ir pro langą matė, kaip pareigūnai jį išvežė (58-59 b. l.).

Liudytojas A. S. parodė, kad 2013m. liepos mėnesį, dienos tiksliai nepamena, vakare, atėjo pas juos, jis gyvena su mama J., jos buvęs sugyventinis J., jis pradėjo šūkauti, priekaištauti, tačiau A. S. nelabai suprato dėl ko ir ką jis ten kalbėjo, nes jis buvo neblaivus. A. S. tuomet išėjo iš buto lauk, išėjo į miestą, nes nenorėjo nieko girdėti, kas ten vyksta, kad J. R. prie jo daugiau nesikabinėtų. Kas įvyko tarp mamos ir J., kai jis išėjo, nežino. Po to grįžęs iš kaimyno sužinojo, kad jo mama ir J. išsivežė policijos pareigūnai. Tarp jų įvykusio konflikto nematė (60-61 b. l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta- namo, esančio Birutės g. 40A, Šiauliuose, bendro naudojimo koridoriuje, sudaryta schema (4-7 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. G 989/13(04) matyti, kad nustatyta, jog J. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (16 b. l.).

Kaltinamojo J. R. visiškas kaltės pripažinimas ir apklausos protokole užfiksuotų jo parodymų turinys, nukentėjusiosios J. S., liudytojų R. S., A. S., T. N., A. S. apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada neginčijamai patvirtina, kad J. R. 2013 m. liepos 16 d., apie 23.20 val., viešoje vietoje – Šiauliuose, Birutės g. 40A namo bendro naudojimo koridoriuje, aplinkinių asmenų akivaizdoje, tyčia, rankomis smaugdamas, suduodamas rankos kumščiu du smūgius į veido sritį bei pargriovęs ant grindų spirdamas keturis kartus į įvairias kūno vietas nukentėjusiajai J. S., padarydamas jai nubrozdinimą kaklo dešinėje pusėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis atliko minėtus neteisėtus veiksmus. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas, nes konfliktas vyko viešoje vietoje- bendro naudojimo koridoriuje, naktį apie 23.20 val., jo metu buvo naudojamas smurtas prieš moterį, konfliktą matė kiti asmenys, kuriems buvo sutrukdyta ilsėtis ir leisti savo laisvalaikį, jiems tai sukėlė neigiamas emocijas, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo neteisėti veiksmai (smūgių sudavimas, smaugimas, pargriovus ant žemės nukentėjusios spardymas) sąlygojo nusikalstamo elgesio padarinius, t.y. buvo viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymo tiesioginė ir pagrindinė priežastis, nes aplinkiniai į tai, kad suduoti smūgiai J. S., atkreipė dėmesį, buvo sutrikdyta aplinkui buvusių asmenų rimtis. Be to, svarbiausia veikos baudžiamajam teisiniam vertinimui yra tai, kad veiksmas vyko viešojoje vietoje, Šiauliuose, Birutės g. 40A namo bendro naudojimo koridoriuje, aplinkinių asmenų akivaizdoje. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Subjektyvioji kaltinamojo veiksmų pusė pasireiškė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes atlikdamas baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus J. R. suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. suvokė, jog viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, toks elgesys nepriimtinas, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t.y. sutriks viešoji rimtis ir tvarka, bei to norėjo. J. R. veika, esant visiems būtiniesiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1478 redakcija) numatytas sąlygas, kurioms esant baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos kelios alternatyvinės bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog J. R. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu (66 b. l.); civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nepareikšti.

Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, J. R. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą siūlo skirti bausmę – 24 paras arešto, taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Kaltinamasis su prokurorės siūloma bausme sutinka (66 b. l.).

Skirdamas kaltinamajam J. R. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. R., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, veika baigta. J. R. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, kas, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

J. R. teistas (37-43 b. l.), šioje byloje tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas, baustas administracine tvarka (50-52 b. l.), Šiaulių miesto policijos komisariato Centro policijos nuovados charakterizuojamas patenkinamai (49 b. l.), niekur nedirba, neregistruotas darbo biržoje (55, 57 b. l.), VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro ir VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (45-46 b. l.), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre nėra (47 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalimi recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, tačiau byloje nepareikštas civilinis ieškinys, kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. R. už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei baudžiamajame įstatyme numatytos arešto bausmės, skiriamos už nusikaltimus, vidurkis, arčiau bausmės minimumo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 str. 3 d.). Kadangi J. R. ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, ikiteisminis tyrimas yra užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl J. R. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-07-16 23.31 val. iki 2013-07-17 17.30 (23, 29 b. l.) (1 para).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (30-31 b. l.) iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, teismas

nusprendžia:

J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir jam skirti areštą 24 (dvidešimt keturių) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. R. paskirti areštą 16 (šešiolikos) parų.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. R. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-07-16 23.31 val. iki 2013-07-17 17.30 (1 parą).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Kaltinamasis, nesutikdamas su arešto paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.

Teisėja Asta Čebatoriūtė