- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-27
- Bylos Nr.
- 1-1455-716/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-02576-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nukentėjusysis
- T. T.
- Kaltinamasis
- V. T.
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei Neringai Pačėsaitei, nukentėjusiajai T. T., vertėjai E. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. T., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (2009-02-11 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. 2012-07-01 apie 17.00 val. namuose, Vismaliukų g. 29-1, Vilniuje, būdamas neblaivus (2.24 promilės), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu reikalaudamas iš nukentėjusiosios motinos T. T., g. 1962-10-28 pinigų, tyčia du kartus ranka jai trenkė į krūtinės ląstą, ne mažiau trijų ir nedaugiau keturių kartų spyrė į jos kojas, tuo padarydamas nukentėjusiajai motinai T. T. poodines kraujosruvas dešinėje krūtyje, kairiame žaste ir abiejuose šlaunyse, minkštųjų audinių patinimą dešinės plaštakos II-III pirštų srityje su II piršto naginio pirštakaulio smulkaus fragmentų atskilimą, minkštųjų audinių patinimą ir poodinę kraujosruvą dešinio kelio sąnario srityje su girnelės įskilimu, odos nubrozdinimą kairėje blauzdoje, tokiu būdu sužalojo motiną T. T., padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. T. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dirbo pas pažįstamą, po to išgėrė su draugais. Grįžęs namo prašė tėvų jį pavežti. Tėvas atsisakė. Tuomet prašė motinos pinigų, kad galėtų pats nuvažiuoti, tačiau mama nedavė. Prasidėjo konfliktas. Ji nelabai visko pamena. Pripažįsta pakėlęs ranką prie mamą, dėl ko apgailestauja. Neprisimena, kur ir kaip trenkė mamai. Kai jį laikė gulintį, jis spyrė koja, norėdamas, kad jį paleistų, bet pataikyti mamai nenorėjo. Tvirtina tyrimo metu duotus parodymus.
Nukentėjusioji T. T. teisme paaiškino, kad su sūnumi susitaikė ir jam atleidžia, parodymus duoti atsisakė.
Liudytojas V. T. teisme duoti parodymus prieš sūnų atsisakė.
Iš pareiškimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad pareiškėja T. T. kreipėsi dėl sūnaus smurto namuose (b. l. 2, 3).
Iš specialisto išvados matyti, kad T. T. padaryti poodinės kraujosruvos dešinėje krūtinėje, kairiajame žaste ir abiejuose šlaunyse, minkštųjų audinių patinimas dešinės plaštakos II-III pirštų srityje su II piršto naginio pirštikaulio smulkaus fragmento atskilimas, minkštųjų audinių patinimas ir poodinė kraujosruva dešinio kelio sąnario srityje su girnelės įskilimas, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais galimai užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai dėl girnelės įskilimo ir II piršto naginio pirštikaulio smulkaus fragmento atskilimo kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais, atitinkamai traumuojant dešinės krūties, kairio žasto, dešinė ir kairė šlaunų, dešinės plaštakos, dešinio kelio, kairės blauzdos sritis. Sužalojimų visuma vien momentiniam griuvimui nebūdinga. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (b. l. 20-22).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad 2012-07-01 V. T. nustatytas 2,24 promilių girtumas (b. l. 27).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad V. T. neteisėtu būdu, tyčia, suprasdamas savo veiksmų pavojingumą, numanydamas galimas pasekmes ir jų norėdamas, du kartus ranka trenkė nukentėjusiajai į krūtinės ląstą, ne mažiau trijų ir nedaugiau keturių kartų spyrė į jos kojas ir taip sužalojo savo motiną, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokią teismo išvadą ir tiesą byloje patvirtina V. T. parodymai teisme, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pripažinimas, specialisto išvada apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus ir jų lokalizaciją, nukentėjusiosios policijai parašytas pareiškimas. Visi šie duomenys atitinka tarpusavyje, jų pagrindu teismas V. T. pripažįsta kaltu.
Įvertinus kaltinamojo objektyviai atliktus veiksmus, kaltės turinį ir sukeltas specialistų konstatuotas pasekmes, V. T. neteisėti veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip šeimos nariui padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p., nes V. T. dėl nepateisinamo preteksto, įžūliai ir šiurkščiai pažeisdamas visuomenėje priimtas normalaus elgesio ir doros moralės taisykles tyčiniais veiksmais vartojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų (b. l. 41, 42, 43) matyti, jog kaltinamajam nebuvo diagnozuota psichikos sveikatos sutrikimų, todėl jis, kaip pakaltinamas ir būdamas baudžiamojo įstatymo numatyto amžiaus asmuo, pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką (objektyviuosius požymius) ir nuoširdžiai gailisi, ką įrodė susitaikydamas su mama ir taip sušvelnindamas nusikalstamos veikos pasekmes. V. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ką patvirtina nustatyto dydžio neblaivumas ir kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Spręsdamas V. T. baudžiamosios atsakomybės klausimą teismas pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nenustatė. Skirdamas bausmę V. T. teismas atsižvelgia į padarytos veikos kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes. V. T. būdamas neteistu, tačiau kartą jau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurto prieš motiną, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, veikė tiesiogine tyčia, įvykio metu nebuvo baustas administracine tvarka (b. l. 47), jis nedirba, nevedęs, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti, viena sunkinanti aplinkybės. Šių aplinkybių visuma, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 str. nuostatos ir įstatymo, numatančio atsakomybę, sankcija verčia teismą V. T. skirti laisvės atėmimo bausmę, žemiau jos vidurkio.
Kartu teismas įvertina tai, kad V. T. teisme apgailestavo dėl įvykio, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitari, kuri būdama jo motina atleido sūnui, jis teisiamas pirmą kartą, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, tačiau administracine tvarka baustas nebuvo, pažadėjo susirasti darbą ir keisti gyvenimo būdą. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo, todėl teismas V. T. taiko bausmės vykdymo atidėjimą su įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone, kurių turinys verstų tinkamai įgyvendinti bausmės paskirtį.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d.
nusprendė:
V. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir skirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d. 2 d. bausmės vykdymą atidėti 1 m. (vieneriems metams), įpareigojant V. T. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba prisiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje, taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d., 72² str., 75 str. 2 d. V. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – įpareigojimą įvykdant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.