Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-04-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-2206-827/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-04-12
Bylos Nr.
A8.-2206-827/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00854-2017-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Pažeidėjas
V. T.
Kategorijos
Nr. A 8.-2206-827/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00854-2017-8Procesinio sprendimo kategorija:9.37.; 21.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant atsakomybėn traukiamai V. T., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nurodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini)., traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. T., būdama UAB „Maxima LT“ priimamų krovinių vadybininke, 2017 m. kovo 14 d., savavališkai, be muitinės pareigūno raštiško leidimo, leido iškrauti ir priėmė į sandėlį muitinės prižiūrimas prekes, atgabentas pagal tranzito deklaraciją Nr. MRN 17LV00020710923629 (gavėjas UAB „Maxima LT“) į UAB „MaximaLT“ sandėlius, esančius Žarijų g. 4a, Vilniuje iš transporto priemonės, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais V. T. pažeidė Europos parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso 140 straipsnio 1 dalies, 141 straipsnio 2 dalie reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. T. teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo pripažino ir dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad į sandėlius atvyko krovinys, kurį priimant neatkreipė dėmesio į tai, kad krovinys yra trečiųjų šalių. Krovinys atvyko iš Latvijos, buvo su dokumentais Latvių kalba – CMR ir PVM deklaracija, atvyko apie 16 valandą. Kadangi tranzito deklaracija labai panaši į akcizo deklaraciją, be to, dokumentai buvo surašyti Latvių kalba, o iš trečiųjų šalių atvykstančių krovinių dokumentai paprastai būna surašyti rusų kalba, todėl nepastebėjo, kad krovinys yra ne iš ES šalių, o trečiųjų šalių ir leido krovinį iškrauti. Kitą dieną sutikrino krovinį, dokumentus ir pastebėjo, kad jis yra iš trečiųjų šalių, berods iš Kipro, iš karto pranešė muitinei, kad taip atsitiko ir kad krovinys iškrautas neatlikus išmuitinimo procedūros. Po kurio laiko atvyko muitinės pareigūnas, kuris patikrino krovinį, atliko išmuitinimo procedūrą ir leido jį pajamuoti sandėlyje. Įprastai jeigu atvyksta krovinys iš trečiųjų šalių, jis siunčiamas išmuitinimui, išmuitinus krovinį muitinės pareigūnas ant CMR deda antspaudą ir tik tada krovinys iškraunamas Maxima LT sandėlyje. Iki išmuitinimo Maxima LT neturi teisės atidaryti krovinio. V. T. teigė, kad krovinys buvo su tranzito deklaracija, bet kadangi tranzito deklaracija labai panaši į akcizo deklaraciją, be to, surašyta latvių kalba, todėl iš susipainiojo, tai buvo neatsargi klaida.

Prašė neskirti jai nuobaudos, kadangi jos pajamos nėra didelės, ji gyvena 40 km atstumu iki darbo vietos, į darbą vyksta automobiliu, nes kitos galimybės nėra, be to, jos 8 m. sūnus lanko mokyklą, jį reikia nuvežti ir parvežti iš mokyklos, ten, kur ji gyvena, mokyklinis autobusas nevažiuoja, todėl ji patiria dideles išlaidas kurui, apie 300 eurų mėnesiui. Vyras dirba vairuotoju, jo pajamos yra mažesnės nei V. T., todėl baudos paskyrimas jai ir jos šeimai būtų sunki finansinė našta. Kadangi niekam žala nebuvo padaryta – nei užsakovui, nei muitinei, nei tiekėjui, todėl prašė jai neskirti nuobaudos.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad V. T. kaltė įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, įrodyta byloje surinkta medžiaga – pačios V. T. rašytiniais (b.l. 5) bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, UAB „Maxima LT“ raštu (b.l. 4), CMR važtaraščiu (b.l. 6), sąskaita (b.l. 7), Tranzito deklaracija (b. l. 8-9) bei kita byloje surinkta medžiaga. Šie dokumentai įrodo, kad į Maxima Lt sandėlį atvykusios prekės – alkoholiniai gėrimai, buvo iš trečiųjų šalių, t. y. Kipro, ir prieš juos iškraunant sandėlyje, turėjo būti atlikta prekių išmuitinimo procedūra, kuri nebuvo atlikta, o prekės buvo iškrautos.

Įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog V. T. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte, todėl jai skirtina nuobauda.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę, kuri yra 47 metų amžiaus, ištekėjusi, dirbanti, duomenų apie teistumą ar patraukimą administracinėn atsakomybėn nepateikta. V. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad V. T. nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą, kad pažeidimas padarytas dėl nedidelio neatidumo, nepiktybiškai. Apie neišmuitintas prekes iš karto kitą dieną buvo informuotos Muitinės institucijos, kurios atliko išmuitinimo procedūrą, byloje nėra duomenų, kad dėl pažeidimo būtų padaryta kam nors žala, taip pat įvertinus V. T. gaunamas nedideles pajamas, tai, kad ji turi mažametį vaiką, moksleivį, kuriam išlaikyti ir lavinti taip pat reikalingos lėšos, įvertinus ANK 210 straipsnio sankcijoje numatyta itin griežta bauda nuo 1000 iki 2000 eurų, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju net ir minimalios sankcijos apskyrimas būtų per griežtas ir neteisingas, todėl manytina, kad administracinio nubaudimo tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus V. T. švelnesnę nuobaudą nei numatyta Lietuvos Respublikos ANK 210 straipsnio 1 dalies 4 punkto sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 424 straipsnio 4 ir 5 dalims, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

V. T., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir paskirti administracinę nuobaudą - 300 € (trijų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą, būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 17066370440). Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė