Kauno apygardos teismo nutartis

2011-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-553-114-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-23
Bylos Nr.
1A-553-114-2011
Teisminio proceso Nr.
72-1-00390-10
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Smolskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
T. M.
Nukentėjusysis
K. V.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė

Pranešėjas: Algimantas Smolskas Baudžiamoji byla Nr.1A-553-114/2011

Teisėjas Viktoras Preikšas Proceso Nr.72-1-00390-10

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.4.6.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. rugsėjo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algimanto Smolsko, teisėjų Arūno Paštuolio, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-05-17 nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu pagal LR BK kodekso 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Pagal Baudžiamojo kodekso 64 str. 1 d. ir 3 d. bausmės subendrintos iš dalies sudedant su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės ap­ribojimo bausme, pagal Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. b) pp. ją pakeitus į laisvės atėmimą, galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas T. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. lapkričio 3 d. iki 2011 m. gegužės 17 d.

Kardomoji priemonė T. M. - suėmimas - palikta ta pati iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civiliniai ieškiniai patenkinti. Priteista iš T. M. nukentėjusiajai K. V. 530 litų (penki šimtai trisdešimt) turtinės žalos ir 5000 (penki tūkstančiai) litų neturtinės žalos atlyginimo. Priteista iš Tomo M. V. ligo­nių kasai 74.94 Lt (septyniasdešimt keturi litai 94 centai) žalos atlygi­nimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusi­kalstamos veikos padarymui, 2010 m. lapkričio 2 d. apie 20 val. 30 min., Lazdijų m., Vytauto g., ties namu Nr. 26, panaudodamas fizinį smurtą - tempdamas K. V. už plaukų, pargriaudamas ją ant žemes ir smaugdamas, tuo sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nuken­tėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą dėl gerklų paburkimo ir gerklų srities kraujosruvos, reika­laudamas atiduoti pinigus, pasikėsino pagrobti svetimą turtą - K. V. pinigus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių - įvykio vietoje pasiro­džius R. M. ir pašvietus prožektoriumi, bijodamas būti užkluptas, pasišalino.

Šalies argumentai

N. T. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį, perkvalifikuojant nusikalstamą veiką iš BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. į BK 284 str. Perkvalifikavus nusikalstamą veiką, prašo sušvelninti paskirtąją bausmę ir sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 1000 litų. Apeliantas nurodo, jog teismas tendencingai vertino jo parodymus, netikėdamas tuo, kad nusikalstamą veiką jis nutraukė savanoriškai, kad tam neturėjo įtakos jokie pašaliniai veiksniai. Nusikalstamą veiką nutraukė todėl, kad nukentėjusioji prašė paleisti, verkė, sakė turinti du vaikus, bet ne dėl to, kad liudytojas R. M. pašvietė prožektoriumi ar įjungė kieme šviesą. Pati nukentėjusioji patvirtino, kad kai prožektoriumi pašvietė R. M., jis ją jau buvo paleidęs ir nueidinėjo. Taigi, R. M. pasirodymas nebuvo nusikalstamos veikos nutraukimo priežastis. Be to, minėto liudytojo teiginys, kad išeidamas parūkyti, įjungė šviesą kieme, taip pat prieštarauja jo ir nukentėjusiosios parodymams, nes, tempiant nukentėjusiąją į kiemo gilumą, šviesa prie namo degė. Nuosprendžiu nukentėjusiajai priteista 5000 Lt. suma neturtinės žalos atlyginimui, apelianto nuomone, yra per didelė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs jokių liekamųjų reiškinių. Be to, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į kaltininko turtinę padėtį ir realią galimybę atlyginti žalą. Jis bedarbis, jokio pajamų šaltinio neturi, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto taip pat neturi, bet teismas to netyrė.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėją, prašiusią apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorę, prašiusią nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo T. M. nusikalstamas veikas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., teisingai paskyrė bausmę bei subendrino bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bei neatlikta basume. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Šalies argumentai

Apelianto teiginys, jog jis nepadarė nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistasis T. M. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog pasivijęs gatve einančią nukentėjusiąją K. V., sugriebė ją už plaukų ir už kaklo, įrėmė į šoną mobilųjį telefoną ir tempė į kiemą. Moteris priešinosi, nukrito jos rankinukas, kurį jis paliepė pasiimti, o tada pareikalavo pinigų. Nukentėjusioji verkė, sakė, kad neturi pinigų, prašė paleisti, todėl jam jos pagailo ir paleido. Nukentėjusioji K. V. paaiškino, kad nuteistasis griebė ją už plaukų, liepė tylėti, smaugė ir reikalavo pinigų. Kai ją įtempė į kiemą, ji pradėjo garsiai šauktis pagalbos, kieme užsidegė šviesa ir išėjęs žmogus pašvietė prožektoriumi. Tuomet užpuolikas ją paleido ir sparčiu žingsniu nuėjo. Taigi, šios aplinkybės patvirtina tai, jog apylinkės teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo veiksmus pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., t.y., kad T. M., panaudodamas fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – įvykio vietoje pasirodžius R. M. ir pašvietus prožektoriumi, pasišalino. Nuteistojo parodymai, kad nusikaltimo nebaigė dėl to, jog pagailo nukentėjusiosios, vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Netikėti nukentėjusiosios ir liudytojo R. M. parodymais, teismas neturi pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu priteista 5000 Lt. dydžio suma neturtinei žalai atlyginti, nėra aiškiai per didelė. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas aplinkybes, tai, kad nuteistasis moterį užpuolė tamsiu paros metu, gatvėje, ilgokai ją tampė, smaugė, grasino susidoroti, dėl ko nukentėjusiajai buvo sutrikdyta sveikata, ji kurį laiką buvo nedarbinga, vyko pas gydytojus, patyrė dvasinių išgyvenimų. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog priteistos sumos dydis proporcingas padarytos žalos dydžiui. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad T. M. nusikaltimo padarymui įtakos turėjo nestabili jo psichinė būklė – jam diagnozuojamas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas, į tai, kad nusikalstamos veikos nebaigė. Paskirtoji bausmė už pasikėsinimą padaryti plėšimą yra mažesnė už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl dar labiau mažinti paskirtosios bausmės nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vertindama apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą dalyje dėl bausmės skyrimo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskyrė bausmę ir tinkamai parinko bausmės rūšį.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p., -

nutarė:

nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algimantas SmolskasTeisėjai: Arūnas PaštuolisValdas Vitunskas