- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-09
- Bylos Nr.
- 2YT-1525-237/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01243-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kregždienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- O. D., B. L., Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos
suinteresuotiems asmenims O. D., B. L., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovei L. M.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, O. D., B. L., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. M. prašo, paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1997 m. gruodžio 1 d., palikimą, faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė ji, palikėjos duktė.
Pareiškėja pareiškime bei teismo posėdyje nurodė, kad 1997 m. gruodžio 1 d. mirė jos mama B. M., testamento nepaliko. Po mamos mirties liko pastatai (duomenys neskelbtini) Mamos sutuoktinis V. M. mirė dar iki mamos mirties, 1989 m. Mama tuometinei Š. A. reformos tarnybai buvo pateikusi prašymą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemę - atkūrimo. Nuosavybės teisės į žemę B. M. buvo atkurtos tik 2002 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apskrities sprendimu. Pašymas buvo pateiktas dėl nuosavybės teisių į 1,23 ha žemės sklypą B. k. atkūrimo, tačiau nuosavybės teisės buvo atkurtos natūra į 0,73 ha žemės, ir kaip nurodyta sprendime - į likusį 0,50 ha žemės bus atkurtos vėliau. Kadangi pareiškėjai buvo žinomos natūra atkurtos žemės sklypo ribos, po mamos mirties prižiūrėjo šią žemę, rūpinosi kaip sava, o gautą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo laikė nuosavybės teises patvirtinančiu dokumentu. Po mamos mirties gyvena mamai priklausančiame name, prižiūri ir remontuoja pastatus, moka su jų eksploatavimu susijusius mokesčius. Su paveldėjimo dokumentų tvarkymu jokių reikalų nebuvo turėjusi, todėl nežinojo apie tai, kad palikimą reikia priimti, kreipiantis į notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą. Šiuo metu kreipėsi į notarų biurą, tačiau paaiškėjo, kad yra praleidusi įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei vienas iš įpėdinių, paveldėjimo byla po B. M. mirties nėra užvesta.
Suinteresuotas asmuo O. D. fakto nustatymui neprieštaravo, parodė, kad po mamos mirties visą turtą valdo ir tvarko sesuo J. M., kuri gyvena likusiuose pastatuose, dirba žemę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo B. L. prieštaravimų fakto nustatymui nepateikė, paaiškino analogiškai kaip ir O. D..
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad mirusios B. M., turtas paveldėjimo teise pereitų valstybei tik tuo atveju, jeigu palikėja neturėtų įpėdinių, atstovė teisme L. M. fakto nustatymui prieštaravimų nepateikė.
Liudytojas R. K. parodė, kad po B. M. mirties, jai priklausiusiuose pastatuose liko gyventi duktė J. M. su broliu, kuris yra jau miręs, ji valdė visą likusį mamos turtą, ten gyvena ir dabar.
Liudytojas A. A. parodė analogiškai.
Pareiškimas tenkintinas. Iš mirties liudijimų (b. l. 5, 6, 7) matyti, kad pareiškėjos mama B. M. mirė 1997 m. gruodžio 1 d., tėvas V. M. mirė 1989 m. balandžio 28 d. Iš 2002 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apskrities sprendimo matyti, kad B. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,73 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o į likusį 0,50 ha žemės dalį bus atkurtos vėliau (b. l. 7, 8). Iš VĮ Registrų centro pažymos (b. l. 9, 10) matyti, kad B. M. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas ir kiti pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Iš pranešimo (b. l. 11) matyti, kad dėl B. M. palikimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra. Iš gimimo, ištuokos ir santuokos liudijimų (b. l. 12-14) matyti, kad J. M. yra B. M. ir V. M. duktė.
Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Motyvuojamoji dalis
Iš pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimų, iudytojų parodymų, esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. M. per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo motinos B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1997 m. gruodžio 1 d., palikimą, t. y. J. M. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti - ji gyveno likusiuose mamai priklausiusiuose pastatuose, valdė ir tvarkė likusį turtą ten gyvena ir šiuo metu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. M. po motinos B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1997 m. gruodžio 1 d., priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsniu, 448 straipsniu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti. Paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1997 m. gruodžio 1 d., priėmė jos palikimą, nes jį valdė ir tvarkė.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.