Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-09-23 · Administracinė byla Nr. eI-6195-609/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-23
Bylos Nr.
eI-6195-609/2019
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00598-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos „Gargždų švara“
Atsakovas
S.S.
Kategorijos
  • 12.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-6195-609/2019Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00598-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 12.8.1; 55.1
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 23 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė, rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovei S.S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja viešoji įstaiga „Gargždų švara“ (toliau – ir VŠĮ „Gargždų švara“, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės S.S. (toliau – ir atsakovė) jai priteisti 142,20 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Prašyme nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos įsteigimo“ buvo įsteigta Klaipėdos rajono savivaldybės VŠĮ „Gargždų švara“, kuriai pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo“ nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kuriuose numatyta, kad vietinės rinkliavos mokestis skaičiuojamas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektams pagal tikslinę naudojimo paskirtį. Pažymima, kad vietinė rinkliava atsakovei apskaičiuota pagal viešojo registro duomenis, kurie patvirtina, jog laikotarpiu, už kurį paskaičiuota vietinė rinkliava, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atsakovė yra nekilnojamojo turto objekto - gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė.

Atsiliepimas

Atsakovė S.S. atsiliepimu (b.l. 7) nesutinka su pareiškėjos prašymo reikalavimu. Nurodo, jog dėl viešosios įstaigos „Gargždų švara“ netinkamai teikiamų paslaugų ne kartą kreipėsi į atitinkamas institucijas. Paaiškina, jog pareiškėjai neteikė prašymo pristatyti atliekų konteinerį, tačiau 2019 m. sausio 5 d. atvykusi į gyvenamąjį namą, rado per tvorą įmestą atliekų konteinerį. Pabrėžia, jog 2019 m. žiemą gyveno (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) negyvena nuolat, atliekų konteineriu naudojosi tik nuo 2019 m. gegužės iki rugsėjo mėnesio, todėl sutinka sumokėti atitinkamai 40 Eur vietinę rinkliavą.

Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą informuotos teismo šaukimais, pranešimais, todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 (pakeistu 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415, 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T11-154 bei 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T11-92 su vėlesniais pakeitimais) „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Taikydamas įstatymų nuostatas, teismas vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-672 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (aktuali 2012 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. T11-154 redakcija su vėlesniais pakeitimais). Pagal Nuostatų 3 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą, vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Pagal Nuostatų 8 punktą, vietinę rinkliavą ir rinkliavos dydžius komunalinių atliekų turėtojams nustato savivaldybės taryba. Nuostatų 9 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos dydis apskaičiuojamas taip, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T11-430 patvirtinti naujos redakcijos nuostatai, o nuo 2018 m. sausio 1 d. - 2017 m. gruodžio 21 d. tarybos sprendimu Nr. T11-402 patvirtinti Nuostatai. Nuostatų (galiojančių nuo 2018 m. sausio 1 d.) 39-53 punktuose reglamentuojama vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka, o 13 punkte nustatyta, jog savivaldybės teritorijoje esantiems nekilnojamojo turto objektų savininkams arba įgaliotiems asmenims nustatoma vietinė rinkliava, susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios. Nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydžiai apskaičiuojami ir perskaičiuojami vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžių nustatymo metodika (6 punktas).

Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartyje Nr. A-888-556/2015 konstatuota, jog naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos. Spręstina, ar atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei (baigtumas – 100 procentų).

Atsakovė teigia, kad atliekų konteineriu naudojosi tik 2019 m. gegužės-rugsėjo mėnesiais, todėl tik šiuo laikotarpiu ji gali būti laikoma vietinės rinkliavos mokėtoja. Šiame kontekste teismas pažymi, kad šioje byloje nagrinėjamas reikalavimo priteisti vietinę rinkliavą pagrįstumas ne už 2019 metus, bet už 2016-2018 metų laikotarpį, todėl šie atsakovės argumentai nepaneigia atsakovės pareigos mokėti vietinę rinkliavą už 2016-2018 metų laikotarpį. Byloje nėra pateikta jokių kitų rašytinių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog atsakovė 2016-2018 metais gyvenamajame name negyveno ir juo nesinaudojo. Priešingai, pareiškėja pateikė 2018 m. sausio 26 d. apžiūros aktą bei fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog gyvenamasis namas aptvertas tvora, įrengtas apšvietimas, po kiemą lakstė šunys (2018 m. sausio mėnesį). Taigi, atsakovė neįrodė, jog 2016-2018 metais gyvenamuoju namu nesinaudojo, komunalinių atliekų nesukūrė, todėl atsakovės argumentai, kad ji nėra vietinės rinkliavos mokėtoja ginčo laikotarpiu laikytini nepagrįstais. Teisinio vertinimo nekeičia ir atsakovės nurodytos aplinkybės, jog ji atliekas pristatė į (duomenys neskelbtini) sąvartyną, nes šios aplinkybės buvo vertinamos pareiškėjai nagrinėjant atsakovės pateiktus 2017 m. gegužės 12 d. ir 2018 m. gegužės 8 d., 2019 m. kovo 20 d. prašymus dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos. Pažymėtina, kad atsakovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neskundė pareiškėjos sprendimų netenkinti prašymų atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2016-2018 metus.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovė pareiškėjai teikė prašymus atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2012-2015 metų laikotarpį, prašymai buvo patenkinti ir atsakovė atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už nurodytą laikotarpį.

Taigi nesant įrodymų, jog atsakovė ginčo laikotarpiu gyvenamuoju namo nesinaudojo, komunalinių atliekų nesukūrė, taip pat nesant sprendimų atleisti atsakovę nuo vietinės rinkliavos mokėjimo ginčo laikotarpiu, atsakovė pagal Nuostatus laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja.

Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas gyvenamosios (1 buto pastatams) kaime Nuostatuose nustatytas vietinės rinkliavos tarifas, nuo 2017 m. sausio 1 d. – kintamoji ir pastovioji dalys.

Pažymoje apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą nurodyta, jog atsakovė už 2016-2018 metų laikotarpį nesumokėjo 142,20 Eur.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Kadangi nustatyta, jog atsakovė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra įvykdžiusi, iš atsakovės pareiškėjai priteistina 142,20 Eur vietinės rinkliavos.

Pareiškėja prašo jai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Kadangi prašymas raštu su turėtų išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu nepateiktas, prašymas paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Prašymą patenkinti.

Priteisti iš atsakovės S.S. 142,20 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus ir 20 centų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pareiškėjai viešajai įstaigai „Gargždų švara“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė