Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-03-07 · Administracinė byla Nr. A-708-442/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-07
Bylos Nr.
A-708-442/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01271-2016-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-708-442/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01271-2016-4Procesinio sprendimo kategorija 20.2.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 7 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 4–6), prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pataisos namuose iš jo tyčiojamasi. Pažymėjo, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN į jo sąskaitą buvo pervesta 800 Eur suma, tačiau per 2 mėnesius šie pinigai iš jo sąskaitos dingo. Pareiškėjas tvirtino, kad parduotuvėje jis galėjo išleisti daugiausiai 50 Eur. Tuo tarpu atsakovas duomenis apie apsipirkimą pateikė tik tada, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Be to, pabrėžė, kad 2016 m. birželio 16 d. kratos metu Alytaus PN pareigūnai iš pareiškėjo atėmė lamos vilnos pledą, kurio kaina 1 830 Eur. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas teigė, kad dėl tokių neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą.Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 9–12) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Alytaus PN nurodė, kad į pareiškėjo sąskaitą 2016 m. kovo 31 d. iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) pervesta 800 Eur suma. Nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2016 m. liepos 19 d. pareiškėjas 9 kartus apsipirkinėjo Alytaus PN esančioje nuteistųjų parduotuvėje, kur išleido 793,80 Eur. Nuteistųjų asmeninių pinigų apskaitos taisyklių, patvirtintų Alytaus PN direktoriaus 2015 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 1-73, 8 punktas numato, kad nuteisti asmenys pirkti prekes parduotuvėje turi teisę už turimas asmeninėje sąskaitoje lėšas. Buhalterinės apskaitos skyriaus darbuotojas kiekvieną rytą pagal sudarytus mėnesio pirkimo grafikus parengia prekių pirkimo žiniaraščius. Į prekių pirkimo žiniaraštį įtraukiamos visos iki žiniaraščio sudarymo nuteistųjų vardu gautos per banką, kasą ir užskaitytos į asmenines sąskaitas piniginės sumos, išskyrus neliečiamąją sąskaitą. Žiniaraštyje įrašomi nuteistojo kontragentinis numeris, pavardė ir vardas, asmeninės sąskaitos likutis, prekių įsigijimo suma, kurią pats nuteistasis įrašo ranka ir pats pasirašo, patvirtindamas pinigų sumą už nupirktas prekes. Šiuo pagrindu buhalteris nurašo pirkimo pinigų sumą iš kiekvieno pirkusio prekes nuteistojo asmeninės sąskaitos. Alytaus PN akcentavo, kad visi pareiškėjo apsipirkimai parduotuvėje užfiksuoti nuteistųjų prekinimosi žiniaraščiuose ir patvirtinti paties pareiškėjo parašu. Be to, paaiškino, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 153.1 punktas numato, jog suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos. Suimtojo arba nuteistojo krata – tai suimtojo arba nuteistojo drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieškojimas siekiant patikrinti ar jis neturi draudžiamų turėti daiktų. Vadovaujantis Kalėjimų departamento 2015 m. sausio 16 d. raštu Nr. 1S-175 „Dėl vienodo laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo užtikrinimo“, įstaigoje taikoma praktika, neleidžianti nuteistiesiems turėti ir naudotis pačių įsigytais antklode (pledu), čiužiniu ir pagalve. Visi nuteistiesiems draudžiami turėti daiktai, tame tarpe ir pačių įsigyti antklodė (pledas), čiužinys ir pagalvė, atvykus į laisvės atėmimo vietą, kratos metu yra paimami ir saugomi įstaigos daiktų saugojimo sandėlyje. Atitinkamai 2016 m. vasario 19 d. Nuteistojo asmens kratos protokole užfiksuota, kad iš pareiškėjo asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu paimtas patalynės komplektas, kuris perduotas į sandėlį. Į sandėlį perduotą patalynės komplektą sudaro antklodės užvalkalas – 1 vnt., pagalvės užvalkalas – 1 vnt., paklodė – 1 vnt. Asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu pareiškėjas pretenzijų administracijai neturėjo. Taip pat į sandėlį saugoti perduoti pareiškėjo turėti daiktai: adatos – 11 vnt., tualetinis vanduo – 1 vnt., raktai – 7 vnt., pakabukai raktams – 2 vnt., telefonas Motorola – 1 vnt., SIM kortelė – 1 vnt., 2 centai, sąskaitos kortelė – 1 vnt. Taigi, pareiškėjas, atvykęs į Alytaus PN, antklodės (pledo) su savimi neturėjo. Alytaus PN taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistųjų prašymų ir skundų registre nėra užregistruotas nei vienas pareiškėjo prašymas ar skundas, t. y. pareiškėjas dėl neva dingusių pinigų ir pledo į įstaigos administraciją nesikreipė. Be to, pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas neva patirtos žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas. Alytaus PN manymu, šios aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galbūt tik siekdamas sau turtinės naudos iš valstybės.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu (b. l. 51–54) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Visų pirma, teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 20 d. į pareiškėjo sąskaitą buvo pervesta: 2016 m. vasario 19 d. – 9,89 Eur, 2016 m. kovo 8 d. – 5 Eur, 2016 m. kovo 31 d. – 800 Eur, 2016 m. liepos 15 d. – 6 Eur. Tuo tarpu į administracinę bylą pateikti Nuteistųjų asmeninių pinigų apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad Alytaus PN nuteistųjų parduotuvėje pareiškėjas 2016 m. balandžio 5 d. pirko prekių už 45,17 Eur, 2016 m. balandžio 12 d. – už 69,88 Eur, 2016 m. balandžio 19 d. – už 128,63 Eur, 2016 m. balandžio 26 d. – už 116,81 Eur, 2016 m. gegužės 4 d. – už 121,09 Eur, 2016 m. gegužės 10 d. – už 108,47 Eur, 2016 m. gegužės 17 d. – už 146,85 Eur, 2016 m. gegužės 24 d. – už 50,90 Eur. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad minėtuose žiniaraščiuose sumos įrašytos pareiškėjo ranka bei patvirtintos pareiškėjo parašu, t. y. žiniaraščiai įforminti nepažeidžiant Nuteistųjų asmeninių pinigų apskaitos taisyklių reikalavimų. Teismas taip pat nustatė, kad 2016 m. balandžio 15 d. pareiškėjas įsigijo vitaminų už 11,79 Eur. Taigi, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. pareiškėjas įsigijo prekių iš viso už 799,59 Eur. Be to, iš Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 20 d. matyti, kad iš pareiškėjo sąskaitos 2016 m. vasario 19 d. ir 2016 m. kovo 31 d. buvo atskaičiuota po 0,31 Eur (iš viso 0,62 Eur) banko komisinis mokestis, 2016 m. balandžio 18 d. atskaičiuotas 0,10 Eur banko komisinis mokestis, taip pat pareiškėjas 2016 m. kovo 15 d. pirko prekių iš parduotuvės už 5 Eur, o 2016 m. liepos 19 d. pirko prekių iš parduotuvės už 6 Eur. Taigi, iš viso Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštyje nurodytu laikotarpiu pareiškėjo pajamos sudarė 820,89 Eur, o išlaidos – 811,31 Eur. Minėtame žiniaraštyje nurodytas pareiškėjo sąskaitos likutis – 9,58 Eur. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad visos pareiškėjo išlaidos yra pagrįstos, pareiškėjo gauta pinigų suma (820,89 Eur) atitinka jo išleistą pinigų sumą bei sąskaitos likutį (811,31 Eur + 9,58 Eur). Teismas kartu akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl dingusių pinigų būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją. Todėl, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti neteisėtus Alytaus PN administracijos veiksmus.Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius dėl iš jo paimto pledo, teismas nurodė, kad 2016 m. vasario 19 d., pareiškėjui atvykus į Alytaus PN, buvo atlikta asmens krata ir jo daiktų patikrinimas. Asmens kratos ir daiktų patikrinimo metu paimtas patalynės komplektas (2016 m. vasario 19 d. Nuteistojo asmens kratos protokolas). Alytaus PN Ūkio skyriaus administratoriaus 2016 m. liepos 26 d. tarnybinis pranešimas Nr. 4-5160 patvirtina, kad daiktų sandėlyje yra priduotas saugoti pareiškėjo patalynės komplektas, kurį sudaro antklodės užvalkalas – 1 vnt., pagalvės užvalkalas – 1 vnt., paklodė – 1 vnt. Taip pat byloje pateikta daiktų apskaitos kortelė Nr. 604, iš kurios matyti, kad 2016 m. vasario 19 d. iš pareiškėjo buvo paimti šie daiktai: adatos – 11 vnt., tualetinis vanduo – 1 vnt., raktai – 7 vnt., pakabukai raktams – 2 vnt., telefonas Motorola – 1 vnt., SIM kortelė – 1 vnt., 2 centai – 1 vnt., sąskaitos kortelė – 1 vnt. Taigi, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, atvykęs į Alytaus PN, turėjo lamos vilnos pledą. Be to, iš Alytaus PN Kriminalinės žvalgybos viršininko 2016 m. liepos 21 d. tarnybinio pranešimo Nr. 4-5098 matyti, kad pareiškėjas į Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnus nesikreipė dėl galimai padarytos vagystės jo atžvilgiu. Tuo tarpu teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti į bylą pateiktais atsakovo oficialiais duomenimis, šie duomenys kitais oficialiais duomenimis nepaneigti, todėl pareiškėjo argumentus dėl lamos vilnos pledo paėmimo atmetė kaip nepagrįstus.Apibendrindamas, teismas pažymėjo, kad byloje nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), viešoji atsakomybė negalima, todėl nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės (arba turtinės) žalos buvimo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Taigi, likusius tiek pareiškėjo, tiek atsakovo argumentus teismas laikė pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų neanalizavo. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas pareiškėjo skundo netenkino.

III.

Pareiškėjas R. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 59–60), kuriame nesutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu ir prašo priteisti jam iš atsakovo 2 633 Eur turtinę bei 400 Eur neturtinę žalą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytas aplinkybes ir tvirtina, kad jis buvo apiplėštas Alytaus PN bei dėl to patyrė turtinę ir neturtinę žalą.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 74–76) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą nepakeistą. Alytaus PN pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas rėmėsi tik abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nepateikė teismui įrodymų, jog jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė, t. y. neįrodė būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, todėl nebuvo pagrindo priteisti jam žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų, siejamų su 800 Eur sumos dingimu iš pareiškėjo sąskaitos ir kratos metu paimtu lamos vilnos pledu, atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį.Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjo nurodytais aspektais, t. y. nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pakartodamas pirminio skundo argumentus ir prašydamas priteisti jam iš atsakovo 2 633 Eur turtinę bei 400 Eur neturtinę žalą.Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam iš atsakovo 2 633 Eur turtinę bei 400 Eur neturtinę žalą, pabrėžtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartimi (b. l. 2) buvo priimtas nagrinėti pareiškėjo R. K. skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN, dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir būtent pagal šį pareiškėjo suformuluotą reikalavimą administracinė byla buvo išnagrinėta. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina atsižvelgdamas būtent į paties pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde suformuluotu reikalavimu priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą apibrėžtas ginčo ribas.Šiame kontekste, pirmiausia, pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Šiuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatyti Alytaus PN pareigūnų neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjo nurodytais aspektais, t. y. nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų. Todėl teisėjų kolegija pritaria minėtai teismo išvadai ir skundžiamo teismo sprendimo motyvų nebekartoja. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kurias patvirtina byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai, be kita ko, užfiksuoti tiesiogines savo darbo funkcijas vykdančių asmenų, kurių šališkumas nagrinėjamoje byloje nenustatytas, taip pat patvirtinti paties pareiškėjo parašu, kurio tikrumas byloje nepaneigtas. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių minėtus duomenis ir jų pagrindu pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų ir pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis motyvų, o tik abstrakčiai pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde išdėstytus savo argumentus, dėl kurių, kaip minėta, jau išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas.Atsižvelgusi į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjo skunde nurodytais aspektais, o nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, kaip minėta, tai yra savarankiškas skundo atmetimo pagrindas, teisėjų kolegija pažymi, jog kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas šiuo atveju yra betikslis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl jų plačiau nepasisakė.Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasDainius RaižysVirginija Volskienė