- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-10
- Bylos Nr.
- eI2-17220-920/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04533-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Linas Baublys, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- A. H., D. V.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 43.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,
atsakovo Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Laimai Zajankauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. V. ir A. H. skundą atsakovei Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 25S172663, kuriuo atsisakyta pakeisti mažamečiui užsieniečiui D. V. leidimą laikinai gyventi, kadangi jo motina A. H. pastaruosius 3 metus nepertraukiamai visą darbo laiką pagal darbo sutartį dirbo daugiau kaip pas du darbdavius, todėl neturi pagrįstų perspektyvų įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).
Pareiškėjai nurodė, kad A. H. yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, turinti ekonomistės kvalifikaciją. A. H. ir nepertraukiamai gyvena Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. Pareiškėjai gyvenant Lietuvos Respublikoje, jai gimė vaikas D. V.. Lietuvos Respublikoje vaikui D. V. buvo reguliariai išduodami leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu. A. H. nėra ištekėjusi, viena augina vaiką, kurio tėvas nuo vaiko išlaikymo ir auklėjimo yra nusišalinęs - šioms aplinkybėmis pagrįsti teikiama pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, kuri rodo, kad Pareiškėjai gyvena tik dviese, ir išrašas iš AB SEB banko, kuris rodo, kad išlaikymo A. H. iš vaiko tėvo negauna. Vaikas nuo dviejų metų iki dabar, tai yra jau trejus metus lanko darželį. Taip pat nurodo, kad Skundžiamas sprendimas priimtas neteisingai nustačius mažiausiai dvi faktines aplinkybes. D. V. ne atvyksta į Lietuvos Respubliką pas A. H., o nuo pat gimimo, tai yra beveik penkerius metus gyvena Lietuvos Respublikoje kartu su A. H., tai yra į Atsakovą buvo kreiptasi ne dėl leidimo gyventi išdavimo pirmą kartą, o dėl leidimo išdavimo keitimo (pratęsimo). A. H. pastaruosius 3 metus nepertraukiamai visą darbo laiką pagal darbo sutartį realiai dirbo ne pas tris, o pas du darbdavius, kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo informacinėje sistemoje esantys duomenys apie įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) yra neteisingi dėl trečiojo asmens (darbdavio buhalterės) padarytos deklaravimo klaidos.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Atsakovas, Migracijos departamentas) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Migracijos departamentas išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečių D. V. ir A. H. skundą dėl Migracijos departamento sprendimo panaikinimo. 2025-08-01 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 25S172663, kuriuo nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytu pagrindu. Pareiškėja, kuri yra pareiškėjo motina ir pas kurią ketina atvykti gyventi pareiškėjas, pastaruosius 3 metus nepertraukiamai visą darbo laiką pagal darbo sutartį dirbo daugiau kaip pas du darbdavius, todėl neturi pagrįstų perspektyvų įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. V., kuris yra asmens tėvas, Migracijos departamento 2025-01-08 sprendimu uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl pareiškėjas 1 neatitinka įstatymo 40 str. 1 d. 3 p. nustatyto pagrindo leidimui laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju gauti. Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 25S172663.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, ir UTPĮ), Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir LLG aprašas).
UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu yra šeimos susijungimo atvejis.
UTPĮ 43 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, sutuoktinis, turintis leidimą gyventi.
UTPĮ 43 str. 6 d. nustatyta, kad UTPĮ 43 str. 1 d. 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas užsienietis, kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, turi būti pragyvenę Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, turėti ne mažiau kaip vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, reglamentuojamas pagal UTPĮ 28 str. 5 d. nustatytą tvarką.
Atvejai, kada UTPĮ 43 str. 6 d. nustatyti reikalavimai netaikomi yra nustatyti Įstatymo 43 str. 6 ir 6¹ d.
LLG aprašo 36.3 p. nustatyta, kad dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis turi pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, yra dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi, turi pagrindą gyventi Lietuvos Respublikoje be pertraukos 5 metus (šeiminius ryšius, santuoką arba registruotą partnerystę su Lietuvos Respublikoje gyvenančiu Lietuvos Respublikos piliečiu arba užsieniečiu, turinčiu Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, patvirtinantys dokumentai, dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis yra tradicinės Lietuvos religinės bendrijos (bendruomenės) ar valstybės pripažintos religinės bendrijos narys arba Lietuvos Respublikoje juridinio asmens statusą turinčios kitos religinės bendruomenės ar bendrijos dvasininkas, dokumentai, patvirtinantys, kad užsienietis ne trumpiau kaip 3 metus nepertraukiamai visą darbo laiką dirbo pagal darbo sutartį ne daugiau kaip pas du darbdavius).
UTPĮ 35 str. 1 d. 14 p. reglamentuoja, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.
Pareiškėjai nurodė, kad Skundžiamas sprendimas iš esmės grindžiamas vienu teiginiu - A. H. pastaruosius 3 metus nepertraukiamai visą darbo laiką pagal darbo sutartį dirbo daugiau kaip pas du darbdavius, todėl neturi pagrįstų perspektyvų įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Atitinkamai, Atsakovo vertinimu, D. V. neatitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto pagrindo leidimui laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju gauti. Pareiškėjos nuomone, Atsakovas neteisingai aiškino ir taikė teisini reguliavimą, nes reikalavimas dėl pagristų perspektyvų įgyti teise nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje taikomas tais atvejais, kai šeimos narys atvyksta į Lietuvos Respublikoje ir pirmą kartą kreipiasi dėl leidimo gyventi. Tokį aiškinimą patvirtina Įstatymo dėl užsieniečiu teisinės padėties 43 straipsnio gramatinis aiškinimo metodas: vartojami žodžiai „leidimo gyventi išdavimas“, o ne „leidimo gyventi keitimas“, taip pat „atvyksta“, o ne „atvykęs“. Atitinkamai, A. H. mažametis vaikas D. V. ne atvyksta į Lietuvos Respublika, o jau gyvena Lietuvos Respublikoje nuo pat gimimo beveik penkerius metus, todėl Atsakovo buvo prašoma ne išduoti, o pakeisti jau turimą leidimą gyventi, pratęsiant galiojimo terminą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Skundžiamas sprendimas grindžiamas teisiškai nereikšminga aplinkybe, kadangi D. V. teisė pakeisti leidimą gyvenai visiškai nepriklauso nuo jo motinos A. H. darbdavių skaičiaus.
Atsakovas nurodo, jog nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas, kaip nurodoma skunde, gyvena Lietuvoje nuo pat gimimo. Nors skunde ir nurodoma, kad pareiškėjui buvo išduodami leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu, pažymėtina, kad leidimai laikinai gyventi pareiškėjui buvo išduodami laikotarpiais nuo 2021-10-12 iki 2022-01-28, nuo 2022-04-11 iki 2022-10-12, nuo 2023-10-25 iki 2025-04-12. Vizos pareiškėjui buvo išduotos laikotarpiais 2022-11-07 - 2023-04-12, 2023-06-23 - 2023-10-12. Taigi, pareiškėjui leidimai laikinai gyventi arba vizos buvo išduodami ne nuo jo gimimo, bet nuo 2021-10-12 iki 2025-04-12, tai yra, su tam tikromis pertraukomis 3,5 metų. Visi nurodyti leidimai laikinai gyventi, kurie buvo išduoti pareiškėjui, buvo išduoti jo tėvo prašymu, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, dėl tėvui išduoto leidimo laikinai gyventi. Nors pareiškėjų skunde teigiama, kad pareiškėjas ne atvyksta į Lietuvos Respubliką, o jau gyvena Lietuvos Respublikoje nuo pat gimimo beveik penkerius metus, su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo.
Vertindamas skundo pagrįstumą, teismas pripažįsta būtinu atsižvelgti į aplinkybę, kad pareiškėjas D. V. 2020 m. lapkričio 4 d. gimė Lietuvos Respublikoje ir jam leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu pareiškėjui buvo išduodami laikotarpiais nuo 2021-10-12 iki 2022-01-28, nuo 2022-04-11 iki 2022-10-12, nuo 2023-10-25 iki 2025-04-12. Vizos pareiškėjui buvo išduotos laikotarpiais 2022-11-07 - 2023-04-12, 2023-06-23 - 2023-10-12. Lietuvos Respublikoje pareiškėjas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nekyla. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti pagrįstomis pareiškėjų skunde ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad atsakovas neteisingai aiškino ir taikė teisinį reguliavimą, nes reikalavimas dėl pagristų perspektyvų įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje taikomas tik tais atvejais, kai šeimos narys atvyksta į Lietuvos Respublikoje ir pirmą kartą kreipiasi dėl leidimo gyventi. Tokį aiškinimą patvirtina Įstatymo dėl užsieniečiu teisinės padėties 43 straipsnio gramatinis aiškinimo metodas: vartojami žodžiai „leidimo gyventi išdavimas“, o ne „leidimo gyventi keitimas“, taip pat „atvyksta“, o ne „atvykęs“. Atitinkamai, A. H. mažametis vaikas D. V. ne atvyksta į Lietuvos Respubliką, o jau gyvena Lietuvos Respublikoje nuo pat gimimo beveik penkerius metus. Teismo vertinimu, toks įstatymo nuostatų aiškinimas sudaro pagrindą pripažinti, kad pareiškėjo teisinio statuso ir leidimo laikinai gyventi išdavimo klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. nuostatomis, tačiau netaikant UTPĮ 43 str. 6 d. reikalavimų pareiškėjai dėl to, kad pareiškėjas ne atvyksta į Lietuvos Respubliką, o yra čia gimęs bei gyvena, jam jau ne kartą yra išduotos vizos bei leidimai laikinai gyventi. Nors atsakovas nurodo, kad ankstesni leidimai pareiškėjui buvo išduodami jo tėvo, o ne motinos (pareiškėjos) prašymu, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog pasikeitus prašymo teikėjui, pareiškėją reiktų traktuoti kaip pirmą kartą atvykstantį į Lietuvos Respubliką ir dėl to taikyti UTPĮ 43 str. 6 d. nuostatas. Toks Įstatymo aiškinimas, teismo vertinimu, neatitiktų aiškiai UTPĮ 43 str. 6 d. įtvirtintos nuostatos, kad ji yra taikoma šeimos nariams, kurie atvyksta (ar siekia atvykti) šeimos susijungimo tikslu, o ne jau gyvena Lietuvos Respublikoje bei yra ne vieną kartą gavę leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo tikslu.
Atsižvelgiant į tai, kad Skundžiamas sprendimas yra priimtas nepagrįstai pareiškėjai pritaikius UTPĮ 43 str. 6 d. reikalavimą bei konstatavus, kad ji neturi pagrįstų perspektyvų įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o taip pat šiuo pagrindu konstatavus, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 40 str. 1 d. 3 p. nustatyto pagrindo leidimui laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju gauti, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas Nr. 25S172663 yra naikinamas, kaip nepagrįstas.
Pareiškėjai taip pat nurodo, kad Skundžiamu sprendimu užkertamas kelias mažamečio vaiko buvimo įteisinimui, todėl vaikas privalo išvykti iš šalies, kurioje gyvena nuo gimimo jau beveik penkerius metus, dėl ko pasikeis vaiką supanti aplinka, kas gali neigiamai atsiliepti vaiko emociniai būklei ir raidai. Kartu su vaiku neabejotinai turės išvykti ir A. H., kurią per 5 metus su Lietuvos Respublika pradėjo sieti stiprūs socialiniai ir ekonominiai ryšiai. D. V. lanko darželį ir jau yra išmokęs lietuvių kalbą. Atsižvelgiant į visus šiuos ryšius, akivaizdu, kad Pareiškėjai padarė labai daug integracijos link, todėl Skundžiamas sprendimas vertintinas kaip neatitinkantis perspektyvumo principo.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjui išduotų leidimų laikinai gyventi ir vizų bei sienos kirtimo duomenų pagrįstai galima vertinti, kad pareiškėjas su tėvais daug kartų yra vykęs į (duomenys neskelbtini), todėl aplinka jam yra pažįstama, ir nėra pagrindo vertinti, kad gyvenimas (duomenys neskelbtini), kurios piliečiai yra abu pareiškėjai, galėtų neigiamai atsiliepti vaiko emocinei būklei. Ikimokyklinio amžiaus vaiko ugdymas iš esmės vyksta šeimoje, ir tik tėvams pageidaujant vaikas mokosi pagal ikimokyklinio ugdymo programą darželyje. Todėl vertintina, kad toks ugdymas nėra privalomas ir gali būti tęsiamas šeimoje - taigi, nėra pagrindo argumentams, kad ginčijamu sprendimu galėtų būti apribota pareiškėjo teisė į mokslą.
Vertindamas skunde nurodytų aplinkybių dėl Skundžiamo sprendimo proporcingumo bei pareiškėjo socialinių ryšių pagrįstumą, teismas neturi pagrindo nesutikti su skunde nurodytais argumentais, kad pareiškėją, kuris yra gimęs Lietuvos Respublikoje, čia nuolat gyvena beveik penkerius metus, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, yra išmokęs lietuvių kalbą, su Lietuvos Respublika sieja stiprūs socialiniai ir ekonominiai ryšiai.
Pareiškėjai skunde taip pat nurodo aplinkybes dėl pareiškėjos darbinių teisinių santykių UAB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini), tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2182-520/2024 jau pasisakė dėl nurodytų klausimų, todėl teismas papildomai dėl šių aplinkybių nepasisako.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Dėl nurodytų aplinkybių teismas pripažįsta, kad individuali pareiškėjo situacija Skundžiamame sprendime nebuvo tinkamai įvertinta, todėl Migracijos departamento sprendimas neatitinka administraciniam aktui keliamų pakankamo pagrįstumo ir individualios pareiškėjo situacijos vertinimo reikalavimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjų skundas yra tenkinamas, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas Nr. 25S172663, yra naikinamas bei Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įpareigojamas išnagrinėti pareiškėjo D. V. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Skundą tenkinus, pareiškėjos A. H. naudai iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisiama 2505,50 Eur. bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 22,50 Eur. žyminio mokesčio, iš viso 2528 Eur. bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,
nutaria:
Pareiškėjų D. V. ir A. H. skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 25S172663 bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjo D. V. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iš naujo.
Pareiškėjos A. H. naudai iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priteisti 2528 Eur. bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.