- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-03-28
- Bylos Nr.
- 1-1166-1015/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25688-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- A. D.
- Kategorijos
- 1.2.26.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Miglės Lukševičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2011 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. – 80 parų arešto bausme. Iš įkalinimo vietos paleistas 2011 m. birželio 21 d., atlikus arešto bausmę, teistumas išnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2014 m. lapkričio 19 d., apie 21.30 val. viešoje vietoje - Kalvarijų g. 54A, Vilniuje, matant pašaliniams asmenims, tyčia, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be pagrįstos priežasties, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė konfliktą su S. S. K., kurio metu kumščiu sudavė nukentėjusiajam S. S. K. į veidą, sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Tokiais savo veiksmais A. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
A. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:
- kaltinamojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. lapkričio 19 d. jis buvo bare Kalvarijų g. ir apie 00.00 val. ėjo namo iš baro su vaikinu, kurio nepažįsta, žino tik iš matymo. Prie Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, susitiko iš matymo pažįstamą asmenį, bet nei vardo, nei pavardės nežino, gyvena gretimuose namuose. Priėjo prie jo pasisveikinti, neturėdamas tikslo nieko daryti, ir tarp jų kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, pasakyti negali, nes buvo neblaivus ir nepamena. Kai su nukentėjusiuoju apsistumdė ir jis pradėjo rėkti, iš kazino išbėgo žmonės ir jis išsigandęs pradėjo bėgti, o ką darė kitas vaikinas, pasakyti negali, nes buvo neblaivus ir nepamena. Dėl tokio nesusipratimo labai gailisi, nes neturėjo jokių piktų ketinimų (b.l. 19);
- 2017 m. vasario 22 d. apklaustas įtariamuoju A. D. parodė, kad jis šiuo metu neturi pastovios gyvenamosios vietos, bet dažniausiai jį galima rasti pas močiutę, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vartoja alkoholį, narkotinių medžiagų nevartoja. Su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, dėl jame išdėstytų aplinkybių kaltę pripažįsta visiškai. 2014 metų pabaigoje, tiksliai šiuo metu mėnesio ir dienos neprisimena, bet sutinka su įtarime nurodyta data ir laiku, jis ėjo namo iš baro su vaikinu, kurio nepažįsta, žino tik iš matymo. Prie Kalvarijų g. 59A, Vilniuje esančio pastato sutiko iš matymo pažįstamą asmenį, kiek šiuo metu prisimena S. S. K.. Priėjo prie jo pasisveikinti, neturėdamas tikslo kažką neteisėto daryti, besišnekant tarp jų kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas pasakyti negali, nes buvo neblaivus ir neprisimena. Galimai konflikto metu jis trenkė Sigitui kumščiu į veidą. Sigitas pradėjo rėkti, o jis išsigandęs pradėjo bėgti, ką darė kitas vaikinas, pasakyti negali, nes buvo neblaivus ir neprisimena. Kas jį sulaikė nežino, to asmens nepažįsta. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali (b.l. 25).
- nukentėjusiojo S. S. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2014 m. lapkričio 19 d., apie 21.30 val. ėjo namo ir buvo šalia Kalvarijų g. 59A, Vilniuje. Prie kazino „Admiral“ pamatė prie jo prieinančius tris vyriškius. Du iš jų buvo jauni, o kitas vyresnio amžiaus. Tų dviejų jaunuolių jis nepažįsta, o tą vyresnį iš matymo pažįsta, kadangi jie su žmona pažįsta jo sugyventinę. Jiems priėjus, vienas iš jų paklausė, ar turi pinigų, kas konkrečiai paklausė, neprisimena. Jis išsigando, atsakė, kad neturi. Tada jį kažkaip pargriovė ant žemės, bet kaip pargriovė, neprisimena, tada tas vyresnis vyras sudavė jam kumščiu smūgį į kairįjį skruostą. Jis jam sakė „ką tu darai? gi pažįsti mane“, bet vyras nesureagavo. Kiti du jaunuoliai sudavė jam po kelis smūgius į kūną, kiek tiksliai smūgių ir kas sudavė, neprisimena ir pradėjo kraustyti jo kišenes. Jie apžiūrėjo jo kelnių kišenes, bet nieko nerado. Tada pro šalį ėjo jo kaimynas Zbignev iš 16-to buto ir išgąsdino tuos užpuolikus. Jie iškarto pabėgo, kaimynas nusivijo juos ir vieną iš jų pagavo, būtent iš matymo pažįstamą vyriškį. Kiti du jaunuoliai buvo apie 25 m. amžiaus, kaip atrodė ir ką vilkėjo, neprisimena. Buvo išgėręs, todėl iki galo neprisimena visų įvykio aplinkybių. Sužalojimų nepatyrė, jam buvo padaryta tik nedidelė mėlynė ant veido. Taip pat šiek tiek skauda kojas. Į medikus nesikreipė ir nesikreips. Iš jo nieko nepavogė, todėl turtinė žala jam nepadaryta. (b.l. 8)
- Apklaustas 2015 m. vasario 13 d. S. S. K. parodė, kad 2014 m. lapkričio 19 d. jis su draugu ėjo iš baro namo. Išsiskyręs su draugu pasuko už namo kampo, o jam iš paskos už kampo užėjo 2 vaikinai, kurių jis nepažįsta. Jie jį pargriovė ant žemės ir bandė mušti, bet jis užsidengė veidą rankomis, todėl sužalojimų nepatyrė. Tie du vaikinai jam kraustė kišenes, bet jo visi daiktai buvo vidinėje striukės kišenėje, todėl jie nieko pas jį nerado ir nieko nepaėmė. Viskas vyko labai greitai, nes pro šalį ėjo kaimynas, kuris išgąsdino užpuolikus. Ar Andrej jį mušė, pasakyti negali, nes tiksliai nematė, žino tik kad kiti du vaikinai jį mušė. Andrej jis pažįsta iš matymo, žino kad jis kažkur netoliese gyvena. Jie su kaimynu bandė pagauti užpuolikus, bet du vaikinai, kurių jis nepažįsta, nubėgo į vieną pusę, o Andrej bėgo į kitą pusę ir jo kaimynas jį pagavo. Jis pradėjo atsiprašinėti. Pretenzijų Andrejui neturi, nes nėra įsitikinęs, ar jis jį mušė, nes tuo metu buvo užsidengęs veidą rankomis, todėl nieko nematė. Nei kūno sužalojimų nei turtinių nuostolių nepatyrė. Civilinio ieškinio šioje byloje nereikš (b.l. 10-11);
- Liudytojo Z. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2014 m. lapkričio 19 d., apie 22.00 val. važiavo namo ir pamatė, kad Kalvarijų g. 59, Vilniuje prie namo kampo trys vyriškiai stumdo jo kaimyną, jie pargriovė jį ant žemės. Tuomet jis greitai pastatė savo automobilį į aikštelę ir pribėgo prie jų. Matė, kad jie jį muša. Pribėgęs paklausė, už ką muša žmogų. Jie visi atšoko nuo jo. Jis paklausė kaimyno, ar jie ką nors paėmė, šis atsakė, kad paėmė. Tuomet jis pasakė, kad iškvies policiją, tuomet jie pradėjo bėgti. Du vaikinai nubėgo į vieną pusę. Tada jis pradėjo vytis ir vieną iš jų pagavo. Pagavęs iškvietė policiją. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali (b.l. 14);
- 2014 m. lapkričio 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti šalia Kalvarijų g. 59A, Vilniuje pastato (b.l. 6-7).
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai vienu ar keliais minėtais būdais turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įstatymas nereikalauja, kad atsirastų abi nurodytos pasekmės, pakanka vienos iš jų.
Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.
Byloje esantys surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, viešoje vietoje – šalia pastato, esančio Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, matant pašaliniams asmenims, tyčia, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be pagrįstos priežasties, sukėlė konfliktą su pro šalį ėjusiu nukentėjusiuoju, kurio metu kumščiu sudavė jam į veidą, sukeldamas pastarajam fizinį skausmą. Šis nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, t.y. kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad jo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Todėl pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes A. D. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. D. pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b.l. 70).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, pažeidžiantis viešąją tvarką), į nustatytas kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – A. D. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. D. - anksčiau teistas vieną kartą, teistumas išnykęs (b.l. 56), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 57-63), nedirba (b.l. 65), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 53), 5 kartus gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. rugsėjo 13 d., jam nustatyti psichikos sutrikimai, vartojant alkoholį (b.l. 54), nuo 2007 m. gegužės 18 d. yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą (b.l. 52), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę jam yra netikslinga (b.l. 55).
Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 30 parų arešto bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (ankstesnis teistumas, atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimas) šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BK 140 straipsniu A. D. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014 m. lapkričio 19 d., 22.04 val. iki 2014 m. lapkričio 20 d., 12.00 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.
Kaltinamajam A. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.
Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti A. D. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2014 m. lapkričio 19 d., 22.04 val. iki 2014 m. lapkričio 20 d., 12.00 val., ją prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. D. sulaikymo dienos.
Kaltinamajam A. D. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.
1. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.