Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), K. M. įmonės savininkas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas 1996-05-23 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 246 straipsnio 2 dalį, teistas 2008-03-07 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 3 dalį 6 MGL dydžio bauda, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. M. 2016 m. liepos 27 d., apie 18.00 val., Pakruojo rajone, Kuosiškių kaime, ties degaline "Darpila", vairuodamas krovininį automobilį MAN TGA 18.410, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe KEL BERG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 ir 157 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra, važiuodamas pagrindiniu keliu ir sukdamas į kairę – į degalinės "Darpila" teritoriją, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 p.), sukdamas į kairę nedavė kelio motociklui HONDA CB 600, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. G., važiuojančiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai (KET 157 p.), ir dėl to susidūrė su motociklu HONDA CB 600, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio M. G. dėl atviro kairės pėdos vidurinio pleištuko lūžio, kairės pėdos pirštų tiesiamojo raumens sausgyslės pažeidimo, kairės pėdos nugarinės arterijos pažeidimo, juosmeninės stuburo dalies II ir IV slankstelių skersinių ataugų lūžių bei dešiniojo klubakaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis K. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną važiavo keliu Šiauliai-Pakruojis-Pasvalys nuo Šiaulių pusės. Ties degaline „Darpila“ persirikiavo į kairę juostą įsukimui į degalinę. Persirikiavus į kairę pusę, pažiūrėjo į priekį ir matė nuo Rozalimo pusės atvažiuojantį motociklą, kuris buvo ties įvažiavimu į šašlykinę, žiede. Prieš darydamas manevrą, pasižiūrėjo į mašinos šoninius galinio vaizdo veidrodėlius, kad ko neužkliudytų. Iš galo nieko nebuvo, motociklas važiavo žiedu, suko į kairę ir, įpusėjus manevrui, pajuto smūgį į krovininio automobilio priekinę kairės pusės dalį, lyg būtų sprogusi padanga, tačiau pamatė virstantį motociklą. Nepastebėjo motociklininko, tiesiog neapsižiūrėjimas. Sustabdė automobilį, išlipo lauk, priėjo prie motociklininko, kuris buvo su sąmone. Motociklą pastebėjo važiuojantį nuo Rozalimo pusės, ties šašlykine, žiede, o sukdamas į kairę, į degalinę, jo nepastebėjo. Pripažįsta, kad pažeidė kaltinime nurodytas Kelių eismo taisykles. Jis sužalojo motociklininką, motociklininkas buvo su sąmone, pakėlė motociklą, iškvietė greitąją, pranešė policijai, padėjo kuo galėjo ir kiek galėjo. Nukentėjusiojo atsiprašė, susitaikė, pretenzijų nereiškia. Įvykis įvyko 2016 m. liepos 27 dieną apie 18 valandą. Vairavo automobilį MAN TGA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pažymėjimą yra įgijęs 1983 metais. Nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino 950 eurų proceso išlaidų. Sutinka, kad nukentėjusiajam buvo padaryta moralinė ir turtinė žalos. Jo darbo pobūdis susijęs su vairavimu, yra įmonės savininkas, pats važiuoja. Yra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dažniausi pažeidimai už viršsvorį, sunku pakrauti automobilį, kad jis neviršytų 200 kilogramų, supranta, kad yra tokie reikalavimai, gailisi. Jeigu jam būtų atimtos teisės, prarastų darbą, neturėtų jokių pajamų. Ateityje Kelių eismo taisyklių nebepažeidinės, po avarijos per tą laikotarpį nepadarė nė vieno pažeidimo. Yra pateikęs prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja yra žmona L. M., santykiai su žmona nuostabūs. Jam yra žinoma laidavimo sąvoka. Jeigu bus atleistas pagal laidavimą, klausys žmonos, šeimoje ji yra autoritetas. Jis yra įmonės savininkas, daugiau vairuotojų neturi, vairuoja pats. Per metus pravažiuoja apie 120 tūkstančių kilometrų. Paskirtas baudas sumoka visas. Supranta, kad kelyje reikia būti atidžiam, automobilį vairuoja jau 30 metų. Šeimoje turi dukrą, kuri jau suaugusi. Apie įvykį pirmiausia pranešė žmonai, jo ir žmonos ryšys yra stiprus, įsiklauso į jos patarimus, gyvena bendrai. Mano, kad žmona bus tinkamas laiduotojas. Stengsis pažeidimų nebedaryti, visą dieną važiuoja, į vakarą pavargsta, gal kažkiek atsipalaiduoja, negali pasakyti, kaip tai įvyko, tą dieną vairavo nuo pat ryto, važiavo į Klaipėdą. Važiuojant daromos pertraukos poilsiui, policija tikrino, viskas buvo gerai. Savo elgesį vertina blogai, kaltę pripažįsta, gailisi, gal trūko atidumo, gal nepažiūrėjo. Po to įvykio padarė išvadas, dabar važiuodamas žiūri labai atidžiai, automobilyje įsidėjo registratorių, stengiasi, kad daugiau taip nepasikartotų. Žino, kad vairuojant automobilį negalima naudotis telefonu, nebesinaudoja, nusipirko išmanųjį telefoną ir laiko padėtą automobilyje ant panelės.

Galima laiduotoja L. M. paaiškino, kad byloje yra pateiktas jos prašymas atleisti K. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jai pagal laidavimą be užstato. Daug metų jie gyvena kartu, žino savo sutuoktinio charakterį, tas įvykis yra nemalonus, po įvykio šnekėjosi, kad vairuojant atidžiau žiūrėtų, laikytųsi taisyklių, labiau atkreiptų dėmesį, kad nenusižengti, todėl mano, kad jis padarė išvadas, nes tokie dalykai nemalonūs nei jam, nei šeimai. Pats pripažįsta, kad trūko atidumo, ateityje žiūrės atidžiau, gailisi, suprato savo klaidą, pergyvena, važiuojant pastebėjo, jog labiau laikosi Kelių eismo taisyklių, daug atidesnis, kartu šnekasi, tariasi, analizuoja situacijas, nes važiuojant kelyje mato kitų daromus pažeidimus, aptaria. Ji pati vairuotojo pažymėjimo neturi, nevairuoja. Vyras yra padaręs pažeidimų, kiekvieną kartą ji pasako, kad nereikia taip elgtis, reikia laikytis taisyklių, stengtis nenusižengti, dažnai primena, kad yra įstatymai ir reikia jų laikytis. Vyro darbas yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Ji yra dirbanti, tačiau vyro pajamos yra didesnės nei jos. Tiek ji, tiek sutuoktinis supranta, kad važiuojant turi būti atidus, laikytis taisyklių, o vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui, pragyvenimui. Vyras dėl įvykio padarė išvadas, čia yra nelaimė, gerai, kad dar nėra ypatingos traumos, tiesiog reikia laikytis to, kas priklauso vairuotojui. Sutuoktinis jos klauso, ji sugebės reikliai pareikalauti, kad elgtųsi pagal taisykles. Mano, kad sutuoktinis ją laiko autoritetu. Važiuojant kelyje sutuoktiniu, kaip vairuotoju, pasitiki, saugiai vairuoja, abu aptaria situacijas.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. M. padaryta veika jo paties prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir bausmių skyrimo pagrindais pirmą kartą teisiamam asmeniui, numatytais Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, net ir esant visoms šioms aplinkybėms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti atitinkamą sprendimą. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, priėjęs išvados apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Kaltinamasis K. M. anksčiau teistas du kartus, tačiau teistumas jam išnykęs ir jis laikomas neteistu (1 t., 149-150 b. l.), metų laikotarpyje baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, šiai dienai turi tik vieną galiojančią nuobaudą (1 t., 142-148 b. l.), padarė neatsargų nusikaltimą (BK 16 str.), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi yra dirbantis (1 t., 151 b. l.), nėra įrašytas į psichiatro ir priklausomybės įskaitas (1 t., 139 b. l.), vedęs (2 t., 66 b. l.), gyvena kartu su žmona, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (1 t., 141 b. l.; 2 t., 42 b. l.), yra gautas laiduotojos L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios(duomenys neskelbtini), prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą (2 t., 41 b. l.), todėl, atsižvelgus į tai, kad laiduotoja yra pasitikėjimo vertas asmuo, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kadangi ji yra kaltinamojo žmona, kaltinamasis gyvena kartu su ja (2 t., 45 b. l.), yra neteista (2 t., 47 b. l.), nebausta administracine tvarka (2 t., 46 b. l.), dirba, darbovietės charakterizuojama teigiamai (2 t., 44 b. l.), todėl kaltinamasis K. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 40, 67, 71 str., BPK 303 str. 4 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgus į laiduotojos asmenines savybes bei jos turtinę padėtį, laidavimas nustatytinas be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 6 dalimi, laiduotojai L. M. išaiškintina, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 7 dalimi ir 8 dalimi, kaltinamajam K. M. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisinės pasekmės, padarius naujas nusikalstamas veikas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 175-176 b. l.), K. M. panaikintina nedelsiant.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis M. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2552,55 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 5000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo civiliniam atsakovui draudimo bendrovei „E. I. SE“ bei dėl 950,00 advokato atstovavimo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo K. M. (2 t., 11-38, 68 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pareikštą civilinį ieškinį sumažino iki 4000,00 eurų sumos, tai yra, prašė priteisti iš draudimo bendrovės 3000,00 eurų neturtinės žalos ir 1000,00 eurų turtinės žalos atlyginimo bei atsisakė 950,00 eurų advokato atstovavimo išlaidų priteisimo iš kaltinamojo, kadangi kaltinamasis jas atlygino.

Civilinio atsakovo „E. I. SE“ Lietuvos filialo atstovas advokatas D. B. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad draudimo bendrovė su nukentėjusiuoju pasiekė susitarimą dėl žalos atlyginimo ir draudimo bendrovė nukentėjusiajam atlygins 3000,00 eurų neturtinę žalą ir 1000,00 eurų turtinę žalą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo M. G. civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš civilinio atsakovo „E. I. SE“ Lietuvos filialo jam priteistina 3000,00 eurų neturtinės žalos ir 1000,00 eurų turtinės žalos (CK 6.283, TPVCAPDĮ 11 str.), o likusi ieškinio dalis atmestina, nukentėjusiajam jos atsisakius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 2 dalimi, Šiaulių apskrities VPK patirtos 99,30 eurų išlaidos už ikiteisminio tyrimo metu paimto motociklo pervežimo ir saugojimo paslaugas (2 t., 59-64 b. l.) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo K. M..

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, motociklas „Honda CB 600“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), saugomas nukentėjusiojo M. G., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai teisėto savininko M. G. nuosavybei (BPK 94 str., 2 t., 51-52 b. l.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: krovininis automobilis MAN TGA 18.410, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KEL BERG, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), saugomi kaltinamojo K. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini neribotai teisėto savininko K. M. individualios įmonės nuosavybei (BPK 94 str., 1 t., 75 b. l.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: šalmas, motociklo kojos atrama, batai, saugomi Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate (1 t., 80, 81 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtam savininkui nukentėjusiajam M. G. (BPK 94 str., 1 t., 59-63 b. l.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tachografo registracijos lapas (1 t., 70 b. l.) ir kompaktinis diskas, esantis pakete prie baudžiamosios bylos viršelio, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos per visą bylos saugojimo laiką (BPK 94 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 10 vnt. plastikinių nuolaužų, motociklo posūkio žibinto šukė, saugomi Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate (1 t., 80, 81 b. l. ), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai daiktai ir niekam nereikalingi, sunaikintini (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K.M. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Perduoti K. M. jo žmonos L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.

Laiduotojai L. M. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo.

Išaiškinti K. M., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti K. M., kad laidavimo metu jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, K. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (753,20 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti K. M. panaikinti nedelsiant.

Priteisti iš civilinio atsakovo „E. I. SE“ Lietuvos filialo, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį nukentėjusiajam M. G. 3000,00 (tris tūkstančius) eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 1000,00 (vieną tūkstantį) eurų dėl turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo M. G. civilinio ieškinio dalį dėl 1552,55 eurų (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 55 centų) turtinės žalos atlyginimo, dėl 2000,00 (dviejų tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir dėl 950,00 (devynių šimtų penkiasdešimties) eurų advokato atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys nesklbtini), Šiauliai, a. s. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, 99,30 Eur (devyniasdešimt devynis eurus ir 30 centų) proceso išlaidų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, motociklą „Honda CB 600“, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), saugomą nukentėjusiojo M. G., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai teisėto savininko M. G. nuosavybei.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: krovininį automobilį MAN TGA 18.410, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KEL BERG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus kaltinamojo K. M., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai teisėto savininko K. M. individualios įmonės nuosavybei.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: šalmą, motociklo kojos atramą, batus, saugomus Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui – nukentėjusiajam M. G..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: tachografo registracijos lapą, kompaktinį diską, esančius paketuose prie baudžiamosios bylos, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą bylos saugojimo laiką.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 10 vnt. plastikinių nuolaužų, motociklo posūkio žibinto šukę, saugomus Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.