Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Ribokaitė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovo AB „Swedbank“ pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Intac lit“ priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pareiškimu prašo iškelti bankroto bylą atsakovui, motyvuodamas tuo, kad atsakovas UAB „Intac lit“ nevykdo savo prievolių, yra skolingas ieškovui apie 21 166,55 Eur sumą pagal kredito sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ši teisė, kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, įgyvendinama tam tikra tvarka, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) ir kituose įstatymuose.

Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

Specialusis teisės aktas, reglamentuojantis bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus, yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ).

ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad tuo atveju, jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos. Šia norma siekiama, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą, todėl norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-540/2009; 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-696/2009 ir kt.).

Taigi ĮBĮ numatyta išankstinė ginčo sprendimo tvarka, kurios būtina laikytis prieš pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad 2017 m. birželio 8 d. pranešimu kreipėsi į atsakovą raštu dėl skolos, įspėdamas apie prievolių nevykdymą ir ketinimą nutraukti sutartį, taip pat nurodydamas, kad tuo atveju, jeigu per mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos atsakovas neįvykdys savo įsipareigojimų, AB „Swedbank“ ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Kartu su šiuo pranešimu ieškovas teismui pridėjo AB „Lietuvos paštas“ išrašą, iš kurio matyti, kad šis raštas siųstas atsakovui buveinės adresu, tačiau ieškovas nepateikė duomenų apie nurodyto pranešimo įteikimą atsakovui. Dėl to teismas negali spręsti, ar pranešimas atsakovui buvo tinkamai įteiktas. Pažymėtina, kad pagal ieškovo nurodomą pašto siuntos numerį (Nr. RN207411350LT) duomenų apie įteikimą ar neįteikimą AB „Lietuvos paštas“ interneto svetainėje taip pat nėra.

Be to, tuo atveju, kai į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipiasi kreditorius, taikoma ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius privalo pateikti įmonei. Ieškovas teismui nepateikė tinkamų įrodymų, kad įvykdė ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą. Kreditoriaus pareiga pateikti pareiškimo ir jo priedų nuorašus įmonei svarbi tuo, jog yra susijusi su ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies reikalavimų įgyvendinimu, t. y. įmonės vadovo pareiga pateikti teismui reikiamą informaciją, kad šis operatyviai, nepažeisdamas ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino, galėtų spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą.

Nustačius įvardytas aplinkybes, yra pagrindas atsisakyti priimti ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, nes teismui nepateikta tinkamų įrodymų, iš kurių turinio būtų galima spręsti, kad atsakovui yra tinkamai pranešta apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis), taip pat įrodymų, jog atsakovui tinkamai įteikti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ir jo priedų nuorašai (ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalis).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad už elektroninių ryšių priemonėmis pateiktus ieškinį dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas turėjo sumokėti iš viso 413 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 5 dalis, 7 dalis). Teismui pateiktais duomenimis, ieškovas sumokėjo tik 350 Eur. Ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, atsisakius priimti ieškinį, jam grąžintinas (CPK 87 straipsnis).

Ieškovui išaiškinama, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nurodytu pagrindu nekliudo vėl kreiptis su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 87 straipsniu, 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 137 straipsnio 3, 4 dalimis, ĮBĮ 6 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Intac lit“ ir grąžinti ieškinį jį padavusiam asmeniui.

Ieškovui išaiškinti, kad teismo atsisakymas priimti ieškinį nurodytu pagrindu nekliudo vėl kreiptis su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

Grąžinti ieškovui AB „Swedbank“ (juridinio asmens kodas 112029651) 350 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. lapkričio 22 d. mokėjimo dokumentu Nr. 603234.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.