Vilniaus apygardos teismo nutartis

dalyvaujant ieškovui (apeliantui) T. Š.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo T. Š. ir atsakovės L. Š. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. Š. ieškinį atsakovei L. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovės L. Š. priešieškinį T. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys J. Š., AB bankas „Hansabankas“, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

iš ieškovo T. Š. atsakovės L. Š. naudai priteisti 19 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

iš ieškovo T. Š. atsakovės L. Š. naudai priteisti 4 500 Lt nepilnamečio sūnaus J. Š. išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki (duomenys neskelbtini) įskaitytinai;

likusioje dalyje Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009-01-28 sprendimą palikti nepakeistą;

priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantės nuomone, teismas, nustatydamas, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles; įrodymus vertino nevisapusiškai, neobjektyviai, nesivadovavo įstatymais, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas aplinkybę, jog apeliantė 2007-07-29 iš anksto įspėjusi tik vaikus, nuvyko pas draugę ir ten svečiavosi iki 2 valandos nakties, kaip kaltę dėl santuokos iširimo, neteisingai taikė ir aiškino CK 3.60 str. 2 d. nuostatas; ši aplinkybė nenumatyta to paties straipsnio 3 d.; bendravimas su draugais neprieštarauja sutuoktinių pareigoms, numatytoms CK, be to byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog nesirūpino šeima, nes nuolat būdavo draugų kompanijose ir iki vėlumos negrįždavo namo. Nurodo, jog po paminėto įvykio šeima iširo dėl to, kad sutuoktinis panaudojo fizinį smurtą. Teismas nepagrįstai nustatė, jog sutuoktinio neištikimybė, paaiškėjusi per ikiteisminį tyrimą nebuvo santuokos iširimo priežastis. Remiantis CK 3.60 str. 1 d. preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei šis yra neištikimas, sutuoktinio neištikimybė byloje yra įrodyta. Nurodo, jog iki 2003 m. nežinojo, kad sutuoktinis buvo teisiamas už išžaginimą, šios informacijos neatskleidimas vertintinas kaip esminis sutuoktinio pareigos pažeidimas, dėl kurio bendras sutuoktinių gyvenimas yra negalimas. Santuokai nutrūkus dėl sutuoktinio kaltės, iš jo priteistina neturtinė žala 19 000 Lt – po 1 000 Lt už kiekvienus faktiškai pragyventus metus. Nurodo, jog sutuoktiniams faktiškai pradėjus gyventi skyrius sūnus Jan buvo nepilnametis, ieškinyje sutuoktinis prašė iš jo priteisti išlaikymą sūnui, laikotarpiu 2007-08-01 – (duomenys neskelbtini) sūnų materialiai išlaikė viena, sutuoktinis davė tik 1 000 Lt. Mano, jog vadovaujantis CK 3.200 str. priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Teismas nutraukęs bylą dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimo, netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su išlaikymo dydžiu.

Atsiliepimu į apeliacinius skundus tretysis asmuo J. Š. prašo atsakovės L. Š. apeliacinį skundą tenkinti, o ieškovo T. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė reikšmingas bylai faktines aplinkybes, tačiau iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės noras, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl vieno iš sutuoktinių kaltės bei procesinės teisės normas. Materialinių bei procesinių teisės normų netinkamas aiškinimas ir taikymas byloje yra pagrindas iš dalies pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovas pateikė skundą dėl teismo sprendimo dalies dėl santuokoje įgyto konkretaus turto padalijimo – ieškovo teigimu, teismas be pagrindo padarė išvadą, kad santuokoje įgytos 67/1407 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra nedalus turtas. Sklypas turėjo būti padalintas natūra, po 33/1407 dalis žemės sklypo kiekvienam iš buvusių sutuoktinių, o tai, kad namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5 savininkams, kurie nėra atsidaliję savo dalių iš bendrosios nuosavybės ir nėra nustatę naudojimosi sklypo dalimis tvarkos, netrukdys atsakovei ateityje naudotis žemės sklypo dalimi arba parduoti jai priklausančią žemės sklypo dalį vienam iš bendraturčių. Kolegija negali sutikti su tokiais apelianto argumentais. Turtas tarp sutuoktinių padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padaryti (CK 3.127 str. 3 d.). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad galimybių padalinti žemės sklypą tarp sutuoktinių natūra nagrinėjamoje byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paskirtis yra namų valdos žemės sklypas, jame yra ūkinės paskirties pastatų (b.l. 23, t.2); namo, esančio šiame žemės sklype, dalį turi tik ieškovas asmeninės nuosavybės teise; esant tokioms bylos aplinkybėms, realus naudojimasis idealiąja nedidele (33/1407) žemės sklypo dalimi neįmanomas. Kolegija pažymi, kad, bylos duomenimis, tarp namo bendraturčių vyksta nuolatiniai konfliktai dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu; dar vienos žemės sklypo bendraturtės atsiradimas dar apsunkintų naudojimąsi sklypu natūra. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai pasirinko žemės sklypo idealiosios dalies padalijimo būdą ir priteisė žemės sklypo dalį ieškovui, kaip namo dalies savininkui, kartu priteisdamas iš jo kompensaciją atsakovei pinigais.

Ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo sklypo dalies įvertinimo taip pat atmestini. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėms, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Apeliantas nurodė, kad teismas savo sprendime be pagrindo pasirėmė atsakovės pateikta turto vertinimo 2008-06-11 ataskaita, kurioje žemės sklypas (duomenys neskelbtini) buvo įvertintas 2 800 000 Lt; teismas, nustatydamas žemės sklypo rinkos kainą, turėjo vertinti jį pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Tačiau ieškovas, nors proceso metu galėjo naudotis profesionalaus atstovo – advokato teisine pagalba, savo teisės pateikti kitą, alternatyvų, žemės sklypo vertinimo ataskaitos variantą, nerealizavo. Teismas pagrįstai nesivadovavo atsakovo pateiktais internetiniais duomenimis apie vidutinės šio sklypo rinkos kainą dėl tokių duomenų netikslaus, preliminaraus pobūdžio (b.l. 47-49, t.1). Kolegijos nuomone, apeliacinio teismo posėdžio metu pateikti analogiški internetiniais duomenys 2009-02-01 taip pat yra netikslūs ir nepaneigia verslo ataskaitos duomenų bei pirmosios instancijos teismo išvadų apie dalintino sklypo rinkos kainą. Taigi apelianto teiginys, kad teismo sprendimo priėmimo dienai dalintino sklypo rinkos kaina buvo ženkliai mažesnė, nei 2 800 000 Lt, liko neįrodytas. Kolegija taip pat pažymi, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti teismą nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukelia teisines pasekmes nuo to momento, kai šalys faktiškai pradėjo gyventi atskirai (CK 3.67 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys faktiškai pradėjo gyventi atskirai nuo 2007-07-29, ieškovo kaltė dėl šeimos iširimo byloje nepaneigta, taigi apelianto teiginys, jog nagrinėjamoje byloje teismas turėjo įpareigoti šalis teikti dalintino sklypo įvertinimą pagal rinkos kainas teismo sprendimo priėmimo dienai, yra nepagrįstas ir šiuo aspektu.

Atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės nepagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, reikšmingas sutuoktinių kaltės nustatymui. Teismas nustatė, kad ieškovui T. Š. buvo iškelta baudžiamoji byla pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 149 str. 1 d. (išžaginimas); 2004-01-15 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad T. Š. turėjo su pareiškėja intymų ryšį (b.l. 158, t.1), kas sudarė pagrindą teismui konstatuoti, jog T. Š. santuokoje buvo neištikimas atsakovei L. Š.. Teismas taip pat konstatavo, kad 2007-07-29 šeimyninio konflikto metu ieškovas panaudojo prieš atsakovę fizinį smurtą, padarydamas jai kraujosruvas bei nubrozdinimus žanduose bei smakro dešinėje pusėje, bei smegenų sukrėtimą (b.l. 80, 81, 82 t.1). Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė, kad su teismo išvadomis nesutinka, nes jis sutuoktinės nemušė, kas jai atsitiko, nežino, tačiau apeliaciniame skunde prieštaravimų tokių faktų konstatavimui ar paneigiančių įrodymų nepateikė, taigi neištikimybės ir žiauraus elgesio, pasireiškusio fizinio smurto prieš sutuoktinę panaudojimu, faktai byloje konstatuoti pagrįstai. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytų faktų teisiniu įvertinimu. Teismas be pagrindo padarė išvadą, kad, kadangi sutuoktinei L. Š. neištikimybės faktas buvo atskleistas dar 2004 m. ir po to sutuoktiniai tęsė bendrą gyvenimą iki 2007 m., neištikimybės faktas neturėjo įtakos šeimos iširimui. Kolegijos vertinimu, tai, kad sutuoktiniai po neištikimybės fakto atskleidimo kurį laiką tęsė bendrą gyvenimą, nereiškia, kad šis faktas neturėjo įtakos šeimos iširimui; santuokinės neištikimybės faktas neabejotinai turėjo neigiamos įtakos šeimos tolesniam gyvenimui, kaip ir nurodė atsakovė savo apeliaciniame skunde. Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad neigiamos įtakos jos pasitikėjimui sutuoktiniu turėjo ir paaiškėjęs ikiteisminio tyrimo 2004 m. metu faktas, kad dar iki santuokos su ja sudarymo ieškovas jau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už išžaginimą. 2004 m. sutuoktinių vaikai buvo dar nepilnamečiai, taigi natūralu, kad atsakovės apsisprendimas nutraukti šeimyninius santykius su ieškovu nebuvo staigus ir ryžtingas, o brendo apie porą metų.

Negalima sutikti ir su fakto dėl žiauraus elgesio (fizinio smurto panaudojimo prieš atsakovę) teisiniu įvertinimu. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad fizinis smurtas buvo panaudotas šeimyninio konflikto metu, kai atsakovė grįžo namo apie 2 val. naktį. Teismas nurodė, kad tuo metu sutuoktinių santykiai buvo įtempti, atsakovė žinojo savo vyro asmenybės bruožus, tačiau nesiėmė pakankamų priemonių konfliktinei situacijai išvengti, tuo prisidėjo prie santuokos iširimo. Tokiu būdu teismas faktiškai pateisino fizinio smurto panaudojimą šeimyninio konflikto metu. Kolegija kategoriškai nesutinka su tokia teismo išvada. Pirma, bylos nagrinėjimo metu atsakovė įrodė, kad ji du kartus skambino namo ir perspėjo, jog sugrįš vėliau; sunku įsivaizduoti, kokių dar priemonių konfliktinei situacijai išvengti galėjo imtis atsakovė, žinodama savo sutuoktinio asmenybės bruožus; teismas sprendime taip pat tokių priemonių nenurodė. Šeimyninių santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo bei kitais geros moralės principais (CK 3.3 str. 1 d.), taigi nėra pagrindo pripažinti, kad vienas iš sutuoktinių – ieškovas, turėjo teisę reikalauti iš kito sutuoktinio – atsakovės, besąlygiško paklusnumo ir bausti už savo reikalavimų nevykdymą, pasiteisindamas savo asmenybės ypatumais. Fizinio smurto panaudojimas šeimoje yra neteisėtas, net jeigu viena iš konflikto šalių yra neteisi; smurtą panaudojusio sutuoktinio asmenybės ypatumai įpareigoja jį kreiptis psichologinės pagalbos tam, kad išmokti išspręsti konfliktines situacijas santuokoje be smurto. Tai, kad atsakovė paliko ieškovą ir su vaikais išsikėlė gyventi atskirai po to, kai konflikto metu prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas ir atsisakė susitaikyti su ieškovu, taip pat negali būti vertinama kaip šeimyninės pareigos pažeidimas, nes, kolegijos įsitikinimu, smurtas šeimoje negali būti pateisinamas ir toleruojamas.

Dėl išdėstyto kolegija sprendžia, kad teismas be pakankamo pagrindo įvertino atsakovės nesugebėjimą išvengti konfliktinės situacijos kaip šeimyninės pareigos pažeidimą ir nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytas ieškovo neištikimybės faktas, žiauraus elgesio su atsakove faktas, t. y. jo kaltė dėl šeimos iširimo byloje preziumuojama; prezumpcija dėl jo kaltės bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta (CK 3.60 str. 3 d.), o atsakovės kaltė buvo konstatuota be pagrindo. Pirmosios instancijos netinkami išaiškino ir pritaikė CK 3.60 str. normas nagrinėjamoje byloje, todėl sprendimas šioje dalyje keistinas, nustatant, kad santuoka nutraukta dėl vieno iš sutuoktinių – ieškovo kaltės.

Kolegija, pripažinusi, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių – ieškovo, kaltės, tenkina atsakovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, būtent į tai, kad šalių santuoka truko net 19 metų, fizinio smurto panaudojimas prieš atsakovę buvo žiauraus pobūdžio – jai buvo sumuštas veidas, buvo padarytas smegenų sukrėtimas, dėl traumos ji gydėsi nuo 2007-07-29 iki 2007-08-20, o taip pat į tai, kad ieškovo santuokinės neištikimybės faktas buvo išviešintas ikiteisminio tyrimo prieš ieškovą metu, kas neabejotinai sukėlė visuomeninį rezonansą ir papildomus neigiamus išgyvenimus visai šeimai, kolegija pripažįsta, kad atsakovė dėl savo santuokos iširimo aplinkybių patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, stiprias neigiamas emocijas, buvo pažeminta, nuvertinta kaip asmenybė, todėl jos nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis (19 000 Lt) yra sąžiningas ir teisingas, nepažeidžia teismų formuojamos praktikos principų tokios kategorijos bylose.

Teismas bylos dalį pagal atsakovės L. Š. reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nutraukė (CPK 293 str. 1 d.). Teismo sprendimo motyvuose nurodyta, kad atsakovės reikalavimas priteisti jos naudai iš ieškovo T. Š. 4 500 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2007-08-01 iki (duomenys neskelbtini) atmetamas, nes atsakovė neturi reikalavimo teisės dėl išlaikymo priteisimo. Bylos nagrinėjimo metu šalių sūnus J. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) tapo pilnamečiu, įgijo visišką teisnumą, tačiau reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepateikė. Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo logika. Ieškovo ieškinys dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir pan. buvo priimtas teisme 2008-05-22, šalių sūnui dar buvus nepilnamečiui; vienu iš ieškinio reikalavimų ieškovas prašė priteisti iš jo išlaikymą sūnui J. Š., tuo netiesiogiai patvirtindamas, kad geruoju išlaikymas atskirai gyvenančiam sūnui nėra teikiamas. Byloje nustatyta, kad šalys nutraukė bendrą gyvenimą po šeimyninio konflikto 2007-07-29; abu vaikai išėjo gyventi su motina. Tokiu būdu šalių sūnus, tretysis asmuo J. Š. nuo 2007-08-01 iki savo pilnametystės (duomenys neskelbtini) gyveno išlaikomas tik motinos, ką patvirtino ir jo paaiškinimai byloje. Ieškovas neįrodė, kad, be 1 000 Lt, skirto vairavimo kursams apmokėti, teikė sūnui kokį nors išlaikymą. Bylos duomenimis atsakovė buvo priversta paimti vartojimo kreditą jos ir vaikų poreikiams tenkinti. Atsakovė viena išlaikydama sūnų, įvykdė abiejų sutuoktinių pareigą ir įgijo teisę reikalauti atlyginti jai šių išlaidų dalį, jos reikalavimas tenkinamas (CK 3.200 str.). Kolegija sutinka su atsakovės pateiktu išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimu ir sprendžia, kad šalių sūnaus išlaikymui laikotarpiu nuo 2007-08-01 iki (duomenys neskelbtini) atsakovė išleisdavo ne mažiau nei 800 Lt per mėnesį; kolegija sutinka, kad ieškovo turtinė padėtis tuo metu ir dabar buvo ir yra geresnė, nei atsakovės, todėl jis privalėjo prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi, po 500 Lt per mėnesį. Tokiu būdu atsakovei priteistino išlaikymo dydis už 11 mėnesių, minusavus 1 000 Lt, sudaro 4 500 Lt. Kolegija sprendžia, kad civilinė byla dalyje dėl šio atsakovės reikalavimo buvo nutrauktas netinkamai pritaikius CPK 293 str. 1 d. normų nuostatas, todėl ši teismo sprendimo dalis naikinama ir priimamas niaujas sprendimas – reikalavimas tenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinio ir priešieškinio atmestos ir patenkintos reikalavimų dalys yra proporcingai vienodos, todėl šalims bylinėjimosi išlaidų vienai iš kitų nepriteisė. Apeliacinės instancijos teisme teismo sprendimo dalys dėl santuokinio turto padalijimo liko be pakeitimų, todėl kolegija bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nekeičia (CPK 93 str. 4 d.). Pagal CPK 93 str. 3 d., 98 str.3 d. nuostatas atmetus ieškovo apeliacinį skundą ir patenkinus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei iš ieškovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 698 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą ir 1 000 Lt už advokato teisinę pagalbą (b.l. 123, 130, t.2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str. teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

pripažinti, kad santuoka tarp ieškovo T. Š. ir atsakovės L. Š. sudaryta 1988-08-27 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 3736), nutraukta dėl ieškovo T. Š. kaltės;

panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės L. Š. reikalavimas dėl neturinės žalos atlyginimo ir priimti šioje bylos dalyje naują sprendimą – priteisti atsakovei L. Š. iš ieškovo T. Š. 19 000 Lt (devyniolika tūkstančių Lt) neturtinės žalos atlyginimo;

panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria bylos dalis pagal atsakovės L. Š. reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo nutraukta ir priimti šioje bylos dalyje naują sprendimą – priteisti L. Š. iš ieškovo T. Š. 4 500 Lt (keturis tūkstančius penkis šimtus Lt) išlaikymo įsiskolinimo.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei L. Š. iš ieškovo T. Š. bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme: 698 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo padavimą ir 1 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 1 698 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis Lt).