- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-30
- Bylos Nr.
- 2S-1830-656/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16776-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- AB „Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- G. K., R. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui AB „Swedbank“ dėl priskaičiuotų delspinigių sumos sumažinimo, tretieji asmenys – G. K., R. K., antstolė S. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti Kredito sutarties sąlygą, numatančią delspinigių normą 0,08 proc. už pradelstą dieną, kaip neteisėtą ir nesąžiningą bei sumažinti delspinigių normą iki 0,02 proc.
Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti vykdymo ir turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/15/0554 ir uždrausti atsakovui ar atsakovo nurodymu kitiems asmenims, atlikti bet kokius vykdymo veiksmus iki teismas išnagrinės šią bylą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pripažino ieškinį preliminariai pagrįstu. Teismas nurodė, kad ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu pakeisti kredito sutarties sąlygą, t. y. sumažinti netesybų dydį nuo 0,08 proc. per dieną iki 0,02 proc. per dieną, o šio reikalavimo užtikrinimui prašė sustabdyti vykdymo veiksmus. Toks prašymas yra motyvuojamas tuo, kad nesustabdžius vykdymo veiksmus kyla reali grėsmė ieškovui palankaus sprendimo įvykdymui, pasidarys neįmanomas, nes nepagrįsto dydžio delspinigiai ir palūkanos gali būti išieškomos ir pervedamos atsakovui. Be to, šiuo metu yra vykdomas išieškojimas iš įkeisto ir viso ieškovui priklausančio turto. Teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir tikslingas nagrinėjamu atveju, kadangi atsisakymas sustabdyti antstolio veiksmus vykdomojoje byloje neapsunkins ir nepadarys neįmanomu galimai ieškovui palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Šių išvadų kontekste pažymėjo, kad ieškovas ginčija tik atsakovo teisę į 0,08 proc. per dieną netesybas (delspinigius) pagal 2005-10-21 kredito sutarties Nr. 05-070289-FA specialiosios dalies nuostatas, kurios sudaro 13 967,60 Eur sumą. Tačiau ieškovas neginčija nesumokėtos pagrindinės skolos, t. y. 205 637,52 Eur skolos, 12 656,46 Eur palūkanų, kuri priverstinai išieškoma pagal 2015-03-19 notarės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-1493. Taigi ginčo dėl didžiosios ieškovo skolos nėra, todėl vykdymo veiksmų sustabdymas šiuo atveju pažeistų proporcingumo principą ir atsakovo (išieškotojo) teisėtą interesą susigrąžinti didžiąją dalį skolos, kadangi tenkinus tokį prašymą ieškovo interesams būtų suteikiamas nepagrįstas prioritetas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat pažymėjo, kad palankaus ieškovui sprendimo priėmimas reikštų tik ieškovo prievolės grąžinti atsakovui skolą apimties sumažėjimą, o tuo atveju, jeigu toks sprendimas būtų priimtas po turto realizavimo ir visos skolos išieškojimo, tai atsakovui (kredito įstaigai) teismo vertinimu nesudarytų didelių finansinių sunkumų sugrąžinti ieškovui sumažintą reikalavimo dalį, kuri sudarytų neženklią įsiskolinimo dalį (apie 3 498,65 Eur), vertinant pagrindinės skolos dydį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad įkeistas turtas priklauso ne pačiam ieškovui, o trečiajam asmeniui. Jei sprendimas būtų priimtas dėl turto realizavimo ir visos skolos išieškojimo, jo įvykdymas turėtų neigiamos įtakos ir trečiojo asmens interesams.Teismas priimdamas ginčijamą nutartį padarė proceso normų pažeidimą, nes neišsprendė reikalavimo per tris dienas nuo prašymo gavimo, kaip to reikalauja CPK 147 straipsnio 1 dalis.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK numato galimybę teismui dalyvaujančiųjų byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, jei šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos – preliminarus ieškinio pagrįstumas ir teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną iš sąlygų – preliminarų ieškinio pagrįstumą, tačiau pripažino, kad nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Be to, teismas pripažino prašomas taikyti priemones neproporcingomis.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis bei argumentais.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo (CPK 12 ir 178 straipsniai). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi.
Bylos duomenys patvirtina, kad išieškojimas pradėtas pagal 2015-03-19 notarės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-1493 dėl nesumokėtos pagrindinės 205 637,52 Eur skolos, 12 656,46 Eur palūkanų. Kaip teisingai nurodė teismas, ieškovas nekelia ginčo dėl pagrindinės skolos. Pareikštu ieškiniu ieškovas prašo sumažinti tik netesybų dydį nuo 0,08 proc. iki 0,02 proc., t.y. ginčija tik vieną iš kreditavimo sutarties sąlygų. Tuo tarpu laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas prašo sustabdyti visą priverstinio išieškojimo procesą. Darytina išvada, kad ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės nėra susiję su pareikšto reikalavimo apimtimi, yra neproporcingos. Jų taikymo atveju būtų nepagrįstai suvaržytos kitos šalies teisės į pagrindinės skolos išieškojimą. Be to, ieškovas nepagrindė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Iš atsakovo atsiliepimo matyti, kad šioje byloje ginčijama delspinigių suma sudaro tik 3 498,65 Eur. Todėl sutiktina su teismo argumentu, kad net įvykdžius vykdymo procese išieškojimą, atsakovui Bankui nebūtų jokių problemų grąžinti jau išieškotą ginčijamą delspinigių sumą. Šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga, kad išieškoma būtų iš trečiojo asmens, kurio turtas įkeistas, turto.
Nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį ir ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išnagrinėjo ilgiau nei per tris dienas nuo prašymo jas taikyti gavimo (CPK 328 straipsnis).
Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį.