Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-235-317/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. KasacijaNutartis · 2011-04-05Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2016-02-11Kauno apygardos teismas
  3. T-400-795/2016Nutartis · 2016-06-17Klaipėdos apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2016-07-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-11
Bylos Nr.
1S-235-317/2016
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00405-2008-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
A. A.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-235-317/2016
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00405-2008-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 93-1060 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. A.“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 259 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, už atskiras veikas paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 2 d. ir 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, ir A. A. paskirta galutinė bausmė – 8 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2011 m. sausio 6 d., bausmės pabaiga – 2019 m. liepos 22 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas, dienai – 3 metai 7 mėnesiai 5 dienos.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal „OASys“ metodiką, padarė išvadą, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia tikėtis nenusikalstamo jo elgesio ateityje.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 93-1060 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos A. A., konstatuodamas, kad nuteistojo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, atsižvelgiant į jam likusią atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, A. A. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad pataisos namuose jis net septynis kartus buvo skatintas, jo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinama kaip žema, jam yra suteikta teisė gyventi ir dirbti už pataisos įstaigos ribų. Be to, jam du kartus buvo suteiktos trijų parų atostogos. Pažymi, kad su artimaisiais bendrauja reguliariai, palaiko artimus ryšius, kas veikia kaip apsauginis faktorius nuo nusikaltimų. Teigia, kad jis atpažįsta socialinius veiksnius, reikiamus sprendimus priima apgalvojęs, taigi jis mokosi iš savo klaidų. Visos šios aplinkybės, anot nuteistojo, įrodo, kad jis jau yra pasirengęs būti neizoliuotas nuo visuomenės ir gyventi pilnavertį visuomeninį gyvenimą.

Skunde nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad Komisija neatsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir neatliktos bausmės laiką. A. A. nuomone, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis atspindi jo praeities klaidas, už kurias jis buvo nuteistas, o ne jo elgesį pataisos įstaigoje, kas paprastai yra vertinama svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Kita vertus, nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo taikymui negali turėti įtakos ir neva ilgas neatliktos bausmės laikas, nes jis yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalią privalomą paskirtos bausmės dalį. O teismo nutartyje akcentuojami kriminogeniniai veiksniai, anot pareiškėjo, nyksta atsižvelgiant į jo gerėjantį elgesį pataisos namuose. Taigi, nuteistojo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra aplinkybių, trukdančių jam jau šiuo metu taikyti lygtinį paleidimą ir tokiu būdu švelninti jo teisinę padėtį.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. gruodžio 15 d. atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. A. priklauso žemos rizikos grupei – 21 balas. Vis dėlto, net ir šiuo atveju turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad visos jį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, jog jis jau yra pasirengęs būti neizoliuotas nuo visuomenės ir gyventi pilnavertį visuomeninį gyvenimą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis iš tiesų savo elgesį koreguoja teigiama linkme, jo elgesys gerėja, ką patvirtina Komisijos nutarime ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys. Tačiau, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, A. A. bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, t. y. vieną kartą pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, ir nors drausmine tvarka nebuvo baustas, tačiau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių bei paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Juolab, kad pažeidimas padarytas daugiau kaip po dviejų metų bausmės atlikimo, t. y. jis neabejotinai žinojo nustatytą tvarką, tačiau vis tiek jos nesilaikė. Nepaisant to, aukštesnysis teismas pastebi ir tai, kad A. A. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką jau ne pirmą kartą įvertinta 21 balu, t. y. vertinimo rezultatas nemažėja, ir tai šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, net ir atsižvelgiant į pamažu gerėjantį jo elgesį, nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesniojo teismo manymu, toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą įstatymui.

Pažymėtina ir tai, kad, nors Komisija nutarime nurodo, kad nuteistasis atpažįsta savo problemas bei aplinkybes, susijusias su jo nusikalstamumu, tačiau socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad jis neigia narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą tiek laisvėje, tiek pataisos namuose. Visgi, aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad A. A. nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-85-108/2010 Klaipėdos miesto apylinkės teisme, prisipažino, kad namie laikydavo narkotines ir psichotropines medžiagas, kurias, be kita ko, įsigydavo ir vartodavo pats (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). Taigi, užuot neigęs akivaizdžias problemas, tiesiogiai susijusias su jo nusikalstamu elgesiu praeityje, nuteistasis pataisos namuose turėtų stengtis aktyviai dalyvauti tikslinėse programose, skirtose asmenims, vartojantiems psichiką veikiančias medžiagas, ir tokiu būdu šalinti vis dar egzistuojančius kriminogeninius veiksnius, susijusius su jo mąstymu, elgesiu ir emocine gerove.

Nesutiktina su Komisijos nutarimo ir nuteistojo skundo argumentais, kad tvirtas jo ryšys su artimaisiais gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo nusikaltimų darymo ateityje, nes nei socialiniai ryšiai, nei gyvenamosios vietos turėjimas nuteistajam nesutrukdė nusikalsti. Todėl abejotina, kad šie veiksniai turės laukiamą poveikį nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui užkardyti.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. A. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai Giedrius EndriukaitisEvaldas Gražys