Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bacevičius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Valentino Jakščio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-217-523/2015, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis Vokietijos Federacinėje Respublikoje pagal verslo liudijimą, gyvenamosios vietos: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. kaltinamas tuo, kad pagal 2010 m. gruodžio 29 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą privalėdamas mokėti sūnui P. J., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nuo 2010-09-01 periodinėmis išmokomis po 300 litų (86,89 eurų) kas mėnesį iki jo pilnametystės, tačiau būdamas sveikas ir darbingas nuo 2010-09-01 iki 2015-10-31 lėšų vaiko išlaikymui nemokėjo, t. y. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, įsiskolinimas 2015 m. spalio 31 d. 4598,00 eurų.

A. J. kaltė grindžiama šiais byloje esančiais įrodymais: paties įtariamojo prisipažinimu, iš kurio matyti, kad su pateiktu įtarimu sutinka visiškai. Paaiškino, kad P. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra jo sūnus, su jo motina J. J. yra išsituokę. Jurbarko rajono apylinkės teismas jam priteisė mokėti vaiko išlaikymui po 300 litų. Nuo kada tiksliai priteista mokėti jis nežino. Nuo 2007 m. gyvena Vokietijoje. Kadangi jis negyveno Lietuvoje, nežino ar jam teismo sprendimas buvo kažkur atsiųstas. Jam paskambino buvusi žmona J. J. ir pranešė, kad iš jo priteista sūnaus P. J. išlaikymui mokėti po 300 litų (dabar po 86,89 eurų) iki jo pilnametystės, kas mėnesį pinigus pervedant į J. J. sąskaitą. Jis pervesdavo sūnaus išlaikymui pinigų, bet ne sistemingai, o kada turėdavo. Čekių ir kvitų neturi. Žino, kad įsiskolinimas yra 4598,00 eurų. Su sūnumi bendraudavo, kai grįždavo į Lietuvą. Siųsdavo pinigus tada, kai turėdavo. Apie tai, kad jam Lietuvoje paskelbta paieška sužinojo 2015 metų birželio mėnesį, bet negalėjo grįžti, nes neturėjo lėšų. Jis susitarė su sūnaus motina J. J. ir jai perduos pinigus vaiko išlaikymui. Taip pat pažada, kad kas mėnesį perves numatytą sumą sūnaus išlaikymui. Šiuo metu gyvena Vokietijoje ir dirba statybose pagal verslo liudijimą. Gailisi, kad nemokėjo vaiko išlaikymui priteistų lėšų, bet savo klaidą ištaisys (b. l. 51-52); liudytojos J. J. parodymais, kuri paaiškino, kad su savo buvusiu sutuoktiniu A. J. turi sūnų P. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurio išlaikymui Jurbarko rajono apylinkės teismas 2010-12-29 civilinėje byloje Nr. 2-1102-670/2010 priteisė po 300 litų kas mėnesį periodinėmis išmokomis, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos į jos sąskaitą. Teismo metu taip pat buvo priteista sumokėti ir įsiskolinimą dėl vaiko išlaikymo nuo 2009-09-01 iki 2010-09-01, t. y. 3600 litų. A. J. su sūnumi nebendrauja, jam neskambina. Bendravo su buvusiu sutuoktiniu telefonu ir jis pažadėjo, jog mokės sūnaus išlaikymui priteistus pinigus. 2015 m. lapkričio 5 d. A. J. jai perdavė dalį pinigų sūnaus išlaikymui. Kadangi jis neturi iš ko padengti visos įsiskolinimo sumos, jie susitarė ir jis pažadėjo, kad kas mėnesį siųs pinigus į jos sąskaitą. Iš viso A. J. yra pervedęs 2011 metais tris kartus po 685,40 litų ir 2012 m. du kartus po 341,20 litų ir vieną kartą 685,40 litų. Iš viso yra sumokėjęs 3424 litų (b. l. 11, 12-13, 16-17); 2015-11-05 antstolės N. Genutienės pažyma Nr. 0166/15/04806/2-61, iš kurios matyti, jog A. J. įsiskolinimas nuo priteisimo dienos, t. y. nuo 2010-09-01 iki 2015-10-31 sudaro 4598,00 eurų (b. l. 21); 2015-11-05 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad J. J. pateikė 6 pinigų persiuntimo kvitus (b. l. 22-27); 2015-11-05 daiktų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, jog apžiūrėti kvitai, patvirtinantys dalį mokėtų alimentų. Apžiūrėti 6 vnt. kvitų. Kvitai sužymėti skaičiais nuo 1 iki 6. Kvitas Nr. 1, - gauta 2011-12-15, 200 eurų, išmokėta 685,40 litų Jurbarko KAC, Swedbank; kvitas Nr. 2, - gauta 2011-08-31, 200 eurų, išmokėta 685,40 litų Jurbarko KAC, Swedbank; kvitas Nr. 3, - gauta 2011-07-29, 200 eurų, išmokėta 685,40 litų Jurbarko KAC, Swedbank; kvitas Nr. 4, - gauta 2012-04-30, 100 eurų, išmokėta 341,20 litų Jurbarko KAC, Swedbank; kvitas Nr. 5, - gauta 2012-05-14, 100 eurų, išmokėta 341,20 litų Jurbarko KAC, Swedbank; kvitas Nr. 6, - gauta 2012-06-19, 200 eurų, išmokėta 685,40 litų Jurbarko KAC, Swedbank (b. l. 28-29); 2014-06-10 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2014-05-01 informacijos apie A. J. apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra (b. l. 64); 2014-06-09 Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriaus pažyma Nr. SDJ-245, iš kurios matyti, kad A. J. Tauragės teritorinės darbo biržos Jurbarko skyriuje buvo registruotas nuo 2010-02-03 iki 2010-07-22. Nurodytu registracijos laikotarpiu nedarbo socialinio draudimo išmoka nemokėta. Šiuo metu A. J. neregistruotas (b. l. 65).

Motyvuojamoji dalis

A. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.).

A. J. administracine tvarka nebaustas, neteistas, psichiatrinio, narkologinio gydymo įskaitose neįrašytas (b. l. 62-63, 66).

Kaltinamajam A. J. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., siūloma skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu, t. y. 2 mėnesiais, galutinę bausmę skiriant 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo.

Teismas, skirdamas A. J. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo asmenybę (neteistas, administracine tvarka nebaustas), į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi). Teismas sprendžia, kad laisvės apribojimas atitiks bausmės paskirčiai keliamus tikslus. Tenkinti A. J. prašymą skirti mažesnę bausmę nėra pagrindo, atsižvelgiant į tai, jog buvo pažeistos nepilnamečio vaiko teisės, į pažeidimo trukmę. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir skirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. ir bausmę mažinti vienu trečdaliu, t. y. 2 mėnesiais ir galutinę bausmę skirti 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti A. J., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti Jurbarko rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Tuo atveju, jei pagal kaltinamojo reikalavimą surengiamas bylos nagrinėjimas teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Baudžiamojo įsakymo nuorašą nedelsiant išsiųsti A. J..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – pinigų persiuntimo kvitus (6 vnt.) baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti J. J..

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.