Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą dėl Švedijos Svea apeliacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžio, priimto Lietuvos Respublikos piliečiui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Telšių apylinkės teisme 2020 m. liepos 28 d. gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimas dėl Švedijos teismo nuosprendžio, kuriuo nuteistas Lietuvos Respublikos pilietis M. Š., pripažinimo. Švedijos kompetentinga institucija Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnyba vadovaudamasi Tarybos pamatiniu 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu 2008/909/TVR „Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“, kreipėsi dėl Švedijos Svea apeliacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu Lietuvos Respublikos piliečiui M. Š., gim. (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

4. 2020 m. spalio 8 d. teisme gautas M. Š. pranešimas, kuriuo jis informuoja, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Švedijos kalėjime. Nurodo, kad kategoriškai atsisako būti perkeltas į Lietuvos kalėjimą, kadangi mano, jog jis turi atlikti bausmę šalyje, kurioje buvo nuteistas. Švedijos paskirtas valstybės įgaliotas M. Š. atstovas advokatas G. E. 2020 m. sausio 15 d. pateiktame rašte nurodė, kad M. Š. nesutinka būti perkeltas į Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigas, nes jose nesaugu ir dėl to būtų pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnis. Nurodoma, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis būtų priskiriamas neapsaugotai grupei, kuriai kyla didesnis pavojus nei kitiems nuteistiesiems patirti blogą elgesį tiek iš kitų nuteistųjų, tiek iš personalo, be to, jis už narkotikus yra skolingas asmenims, atliekantiems bausmę visuose Lietuvos įkalinimo įstaigose, todėl egzistuoja ir individuali grėsmė. Taip pat pažymi, kad bylos prieš Lietuvą byloja, kad Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigos yra kritikuojamos dėl netinkamų sąlygų (t. 1, b. l. 38-41).

5. M. Š. Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos paskirta gynėja advokatė Lionė Musteikienė prašo netenkinti prašymo dėl nuosprendžio, priimto M. Š., pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Palaiko ginamojo M. Š. poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teikimas tenkintinas.

6. Nustatyta, kad M. Š. Faluno (Falu) apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas bendrai nuteistas 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme ir taikyta deportacija iš Švedijos - uždrausta grįžti į Švediją 15 metų. Švedijos Svea apeliacinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paliko galioti apylinkės teismo nuosprendį dėl M. Š. nuteisimo už vaiko išžaginimą ir su narkotinėmis medžiagomis susijusį nusikaltimą. Taigi M. Š. Švedijos Svea apeliacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Švedijos Baudžiamojo kodekso 6 skyriaus 4 straipsnio 1 pastraipą ir 3 pastraipą už vaiko išžaginimą. Šis nusikaltimas laikytinas sunkiu. Ir pagal Švedijos Bausmės už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64) 1 straipsnio 1 pastraipos 6 punktą bei 2 straipsnį už tai, kad neteisėtai laikė, vartojo arba kitaip disponavo narkotinėmis medžiagomis. Šis nusikaltimas laikytinas smulkiu.

7. Teismas, įvertinęs Švedijos Svea apeliacinio teismo nuosprendį bei kitus pateiktus duomenis, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau - ir Įstatymas dėl sprendimų tarpusavio pripažinimo ir vykdymo) 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatuoja, kad nėra kliūčių pripažinti Švedijos Svea teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu M. Š. paskirtos laivės atėmimo bausmės ir ją vykdyti Lietuvos Respublikoje. Nenustatyta pagrindų, kuriems esant būtų pagrindas atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės (Įstatymo dėl sprendimų tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 8 straipsnis).

8. Analizuojamu atveju M. Š. kategoriškai nesutinka, kad Švedijos Sve apeliacinio teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų pripažinta ir toliau vykdoma Lietuvos Respublikoje, tačiau pažymėtina, kad tuo atveju, kai Europos Sąjungos nuosprendžiu paskirta bausmė pripažįstama vadovaujantis minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies pagrindu, nuteistojo sutikimas, kad Lietuvos Respublika perimtų vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, nėra būtinas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju yra priimtas Švedijos sprendimas deportuoti M. Š. iš Švedijos ir šį draudimą nurodyta taikyti 15 metų, t. y. iki 2034 m. rugpjūčio 9 d. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, teismas neatsižvelgia į nuteistojo išreikštą nesutikimą.

9. M. Š. advokato 2020 m. sausio 15 d. rašte išdėstyta pozicija dėl nesaugių sąlygų Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigose nesudaro pagrindo atmesti teikimą. Rašte nurodytos aplinkybės, kad M. Š. yra skolingas Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigose bausmę atliekantiems asmenims, ar kad jis už padarytą nusikalstamą veiką gali būti priskirtas, kaip nurodo M. Š., neapsaugotai grupei, yra niekuo neparemta paties M. Š. nuomonė. Taip pat aplinkybės dėl Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigose esančių gyvenimo sąlygų, kurios, pasak nuteistojo, yra kritikuojamos, nesudaro pagrindo teigti, kad analizuojamu atveju sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju M. Š. Švedijos nuosprendžiu yra nuspręsta deportuoti iš Švedijos, todėl aplinkybės, susijusios su sąlygomis, esančiomis Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigose, neturi reikšmės, nes M. Š. turi būti pargabentas į Lietuvos Respubliką.

10. Nustatyta, kad Švedijos Svea apeliacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu M. Š. nuteistas už vaiko išžaginimą. Nurodytos tokios nusikalstamos veikos aplinkybės: „M. Š. nuteistas už tai, kad įvykdė oralinį ir vaginalinį lytinį aktą su nukentėjusiąja, kuriai buvo 14 metų. Tai įvyko 2019 m. gegužės 5 d. gyvenamajame būste, esančiame (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Nurodyta, kad šis nusikaltimas laikomas sunkiu, kadangi M. Š. pademonstravo ypatingą nuožmumą ir grubumą, nukentėjusiąja pasinaudodamas prieš tai ją nusivežant, kadangi nukentėjusioji, atsižvelgiant į aplinkybes, buvo atidūrusi neapsaugotoje situacijoje, kai jis ja neteisėtu būdu pasinaudojo, taip pat jis panaudojo smurtą ir prievartą oralinio lytinio akto metu laikydamas nukentėjusiosios galvą, o vaginalinį lytinį aktą atlikdamas prieš tai nustumdamas nukentėjusiąją ant sofos, ją laikydamas, nutraukdamas nuo jos kelnes ir apatines kelnaites ir atlikdamas lytinį aktą prieš jos valią, nepaisant to, kad ji rodė pasipriešinimą ir nedalyvavo savanoriškai. M. Š. šią nusikalstamą veiką įvykdė tyčia.“

11. Ši veika pagal Švedijos baudžiamąjį kodeksą atitinka „vaiko išžaginimą“. Taip įvardyta nusikalstama veika atitiktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau, įvertinus nurodytas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad ji iš esmės atitinka BK 150 straipsnio (seksualinis prievartavimas) 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, t. y. tas, kas tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Ir už šią nusikalstamą veiką baudžiama laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų.

12. Suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, be to, suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką, o suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnis).

13. Analizuojamu atveju Švedijos Svea apeliacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu M. Š. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta bendra 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmę, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje, todėl teismas Švedijos Svea apeliacinio teismo paskirtą bendrą bausmę suderina tik su bausme, kuri numatyta už BK 150 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, nustatant 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

14. Iš Švedijos Svea apeliacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžio matyti, kad M. Š. yra įkalintas nuo 2019 m. gegužės 6 d. Švedijos Svea apeliacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu nurodyta toliau taikyti suėmimą iki galės būti pradėtas bausmės vykdymas. Liudijime nurodyta, kad M. Š. bendras jau atliktas laisvės atėmimo bausmės laikotarpis, kuris paskirtas nuosprendžiu iki 2020 m. sausio 22 d. įskaitytinai yra 262 dienos (iš jų 164 dienos prieš nuosprendžio paskelbimą nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. spalio 16 d.).

15. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, į bausmės laiką įskaitytinas kalinimo laikas, kuris teismui pateiktais duomenimis buvo taikomas M. Š. nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. spalio 16 d., t. y. 164 dienos prieš teismo nuosprendžio paskelbimą, ir visas bausmės laikas, atliktas pagal Švedijos Svea apeliacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendį: nuo bausmės pradžios – 2019 m. spalio 17 d. iki šios teismo nutarties priėmimo dienos – 2020 m. spalio 12 d. (BK 66 straipsnis, Įstatymo dėl sprendimų tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 9 straipsnio 6 dalis).

16. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi, parenka bausmės atlikimo vietą. Tačiau BK 50 straipsnio 3 dalis, nustatanti teismui pareigą parinkti bausmės atlikimo vietą, nuo 2020 m. liepos 1 d. neteko galios (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2263), todėl teismas neturi pagrindo parinkti bausmės atlikimo vietą M. Š..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 ir 365⁵ straipsniais,

nutaria:

pripažinti Švedijos Svea apeliacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Švedijos Svea apeliacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendžiu paskirtą 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta bausme ir nustatyti 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo dienos – 2020 m. spalio 12 d.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, M. Š. praleistą kardomajame kalinime: nuo 2019 m. gegužės 6 d. iki 2019 m. spalio 16 d. (164 dienos), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginti vienai laisvės atėmimo dienai, ir bausmės dalį, atliktą pagal Švedijos Svea apeliacinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nuosprendį: nuo 2019 d. spalio 17 d. iki šios nutarties priėmimo dienos – 2020 m. spalio 12 d.

Apie priimtą nutartį ir galimybę ją apskųsti informuoti nuteistąjį, jo gynėją bei prokurorą.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam M. Š., Švedijos kalėjimų ir probacijos tarnybai, kalėjimų ir tardymo izoliatorių skyriaus teisės poskyriui, tarptautinių ir kitų ypatingų klientų bylų sekcijai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.