Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-10-16 · Civilinė byla Nr. 2S-732-212/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-16
Bylos Nr.
2S-732-212/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-03729-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
Z. T.
Atsakovas
R. T.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-732-212/2012Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03729-2012-9Procesinio sprendimo kategorija:110.1;121.21 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 16 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. T. ir atsakovo R. T. atskiruosius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4700-755/2012 pagal ieškovės Z. T. ieškinį atsakovui R. T. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, išvadą teikianti institucija byloje Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo tvarką su vaiku R. T.: atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną savaitgalį, jį paimdamas kiekvieno penktadienio 18 val. ir grąžindamas ieškovei po jo einančio sekmadienio 18 val.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui iki teismo sprendimo priėmimo po 250-350 Lt per mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymus tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis R. T. po 275 Lt kas mėnesį kol bus priimtas teismo sprendimas byloje; nustatė laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi R. T. tvarką ir būdą: R. T. bendrauja su vaiku R. T. kiekvieną savaitgalį, ją paimdamas kiekvieno penktadienio 18 val. ir sugrąžindamas vaiką motinai Z. T. po jo einančio sekmadienio iki 15 val. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, atsakovo teisę bendrauti su vaiku, šalių iš esmės suderintą valią dėl bendravimo tvarkos, ją nustatė pagal aptartas sąlygas. Manė, jog ši tvarka atitinka vaiko interesams, nepažeidžia teisėtų šalių siekių, ji tikėtina prisidės prie operatyvios proceso eigos, taikaus kilusio ginčo sprendimo. Atsakovas nedirba, yra nedarbingas, bet gauna nuolatines pajamas-pensiją, nepateikė įrodymų, jog teiktų vaikui nors kokį išlaikymą, todėl teismas nustatė laikino išlaikymo dydį – 275 Lt kas mėnesį, kuris galėtų užtikrinti minimaliausių vaiko poreikių užtikrinimą bylos nagrinėjimo metu.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-16 nutartį dalyje dėl laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaiku pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, o būtent: R. T. pasiima R. T. penktadienį 12.45 val. iš vaikų lopšelio-darželio „Pušynėlis“ ir vaikas grąžinamas motinai į jo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), to paties penktadienio 20.30 val. Po penktadienio einantį šeštadienį atsakovas 11.00 val. pasiima R. T. iš vaiko gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir vaikas grąžinamas motinai Z. T. į vaiko gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), to paties šeštadienio 20.30 val. Po šeštadienio einantį sekmadienį R. T. 11.00 val. pasiima R. T. iš vaiko gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir vaikas grąžinamas motinai Z. T. į jo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), to paties sekmadienio 16 val.

Mano, kad teismo nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku sąlygos prieštarauja jos ir nepilnametės dukters interesams. Atsakovas gali bendrauti su vaiku kiekvieną savaitgalį, tuo tarpu, jos teisė bendrauti su vaiku savaitgaliais apribota ir panaikinta, nes ji dirba. Darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. būna darbe ir su vaiku bendrauti neturi galimybės. Dukra tuo metu būna darželyje. Ieškovės ir dukros bendravimui teismas paliko tik darbo dienų vakarus nuo 17 val. iki 21 val. (21 val.- laikas vaiko miegui). Per šį laiką ji negali kartu su dukra kur nors išvažiuoti ilgesniam laikui (savaitgaliui), negali būti su dukra ir su ja bendrauti daugiau kaip 4 valandas per dieną. Tuo tarpu R. T. įgijo teisę su dukra nepertraukiamai bendrauti net dvi paras ir išimtinai tik savaitgaliais. Teismas nepagrįstai daug laiko suteikė R. T.. Mano, kad teismas nustatydamas laikiną bendravimo tvarką privalėjo savaitgalio laiką paskirstyti vienodai ir sudaryti abiems tėvams galimybę su dukra bendrauti savaitgaliais. Nesutinka, kad dukra bendravimo su tėvu laikotarpyje liktų miegoti pas tėvą. Vaiko miego metu tėvas neturi fizinės galimybės su vaiku bendrauti, todėl nėra prasmės nustatyti, kad vaikas naktinio miego metu būtų pas tėvą, juolab, kad tėvas gyvena Eglyno g. 57, Panevėžyje, t.y. už trijų namų, todėl visada gali vaiką parvesti namo ir tai nesudaro jokių papildomų išlaidų ar rūpesčių. Rusnė pageidauja, kad tėvas ją po kiekvieno pasimatymo parvestų namo, nes nenori miegoti pas tėvą. Be to R. T. neturi sąlygų, kur migdyti vaiką. Šios aplinkybės paaiškėjo po tėvo ir dukters pasimatymo, įvykusio 2012-08-18 ir 19 dienomis. Pažymėtina ir tai, kad šio vaiko ir tėvo susitikimo metu, dukra norėjo važiuoti namo, tačiau R. T. nesutikdamas su vaiko noru vertė dukrą būti pas jį. Mano, R. T. pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, todėl teismo prašo pakeisti nutartimi nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-16 nutartį ir nustatyti, kad jis savo dukters išlaikymui iki sprendimo priėmimo dienos moka po 200 Lt per mėnesį. Nurodo, jog jo turtinė padėtis yra labai sunki ir teismo nustatyto dydžio išlaikymo teikti savo dukrai neišgali dėl objektyvių priežasčių. Jis yra nedarbingas, neterminuotai nustatytas 60 proc. nedarbingumas. Nėra realaus pagrindo tikėtis, kad jo sveikatos būklė ateityje pagerės. Pašalpos dydis yra 624,85 Lt per mėnesį ir šių pinigų vos užtenka būtiniausių asmeninių poreikių patenkinimui. Ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė, ji gauna ne tik netekto darbingumo pensiją, bet ir atlyginimą. Taip pat ieškovei priklauso keli vertingi žemės sklypai. Atsižvelgiant į tai, mano, jog ieškovė prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi. R. T. yra ikimokyklinio amžiaus mergaitė, neturinti jokių specialiųjų poreikių, todėl jos poreikiai nėra dideli ir jai užtektų 600 Lt per mėnesį. Todėl ieškovė prie dukros išlaikymo gali prisidėti 400 Lt, o jis – 200 Lt. Be to, savaitgaliais dukra leis laiką su juo, todėl ieškovei jos nereiks išlaikyti. Nesutinka su teismo išvada, kad laikiną išlaikymą vaikui jis turi mokėti nuo 2012-05-22, t.y. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Pagal tokią teismo nutartį jis iš karto tapo skolingas išlaikymą už beveik tris mėnesius. Parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2012-08-16 metu, paaiškino, kad vaiko išlaikymui skirdavo lėšų ir jau po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, nors ir neturi galimybių tą patvirtinti rašytiniais įrodymais. Ieškovė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - laikino išlaikymo priteisimą nereiškė iki pat 2012-08-16 parengiamojo posėdžio, todėl darytina išvada kad ją tenkino tuo metu buvusi situacija. Atsižvelgiant į visų bylos aplinkybių visumą, laikytina esant labiau tikėtina, nei netikėtina, kad jis išlaikymą dukrai teikdavo ir laikotarpiu po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, t.y. po 2012-05-22. Todėl laikinas išlaikymas, kurį jis turės mokėti bylos nagrinėjimo priteistinas tik į ateitį, nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Mano, jog teismas pagrįstai nustatė laikiną bendravimą su vaiku, todėl nėra pagrindo keisti. Ieškovė siūlo minimalų bendravimą su vaiku, kas atitiktų išimtinai tik jos vienos interesus. Ieškovės teiginys, kad vaikas nenori pasilikti nakvoti jo namuose, nepagrįstas jokiais įrodymais ir neatitinka faktinių aplinkybių. Ieškovės pridedamas prašymas vaiko teisių apsaugos skyriui patikrinti ar jis nepažeidė vaiko teisių vykstant pasimatymui su vaiku pagal skundžiamą teismo nutartį, ir jo atžvilgiu imtis „įstatymų nustatytų priemonių“ neturi įrodomosios galios. Dėl šio skundo nėra priimtas joks sprendimas. Pridedamame ieškovės skunde vaiko teisių apsaugos skyriui nurodoma aplinkybė, kad vaikas norėjo nakčiai grįžti namo, o jis atsisakė ją parvesti, visiškai neatitinka tikrovės. Jeigu ieškovė yra pagrįstai įsitikinusi, kad su vaiku gali bendrauti tik savaitgaliais, manyčiau yra įmanoma pakoreguoti bendravimo tvarką, tačiau netrumpinant jos trukmės. Tokiu atveju, pvz. būtų galima nustatyti, kad atsakovas su vaiku bendrauju 48 valandas per savaitę be pertraukos darbo dienomis. Vaikas mokyklos dar nelanko ir šį rudenį jos lankyti nepradės. Vaikas lanko vaikų darželį, o jei dvi darbo dienas per savaitę jis praleis su atsakovu, tai bus tik sutaupyta lėšų apmokėjimui už darželio paslaugas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes jis neįrodė, kad negali skirti vaiko išlaikymui po 275 Lt per mėnesį. Nurodo, jog atsakovas gali pats dirbti ir pagerinti savo turtinę padėtį. Pažymi, jog jai taip pat nustatytas tik 40 proc. darbingumas, tačiau ji dar dirba ir gerina šeimos turtinę padėtį. Kadangi atsakovo ir jos sveikatos būklė yra vienoda, todėl negali būti pagrindo sumažinti atsakovo išlaikymo dalį. Be to, pagal CPK 736 str. 1 d., iš atsakovo galima išieškoti 310 Lt, tačiau teismas priteisė tik 275 Lt, t. y. mažiau nei numato įstatymas. Be to, atsakovas parengiamojo teismo posėdžio metu teigė, jog jis duodavo 300 Lt per mėnesį, vadinasi gali teikti išlaikymą po 275 Lt.

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis keistina (CPK 337 str. 4 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko išlaikymui priteisimo. Atsakovas pateikė priešieškinį ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną bendravimo tvarką su vaiku R. T.: atsakovas su vaiku bendrauja kiekvieną savaitgalį, jį paimdamas kiekvieno penktadienio 18 val. ir grąžindamas ieškovei po jo einančio sekmadienio 18 val. (b. l. 32-35). 2012-08-16 teismo posėdžio metu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą dukrai, nes atsakovas neteikia išlaikymo nuo sausio mėnesio (b. l. 36-38). Teismas prašymus tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis R. T. po 275 Lt kas mėnesį, kol bus priimtas sprendimas ir nustatė, kad laikinai atsakovas bendraus su dukra kiekvieną savaitgalį.

Ieškovė mano, kad teismas pažeidė jos ir dukros interesus, nes ji negali praleisti su dukra nei vieno savaitgalio ir matosi kelias valandas per dieną, o atsakovas su dukra praleis kiekvieną savaitgalį.

Atsakovo nuomone teismas priteisė per didelį laikiną išlaikymą vaikui, nes jis tik iš dalies darbingas, niekur nedirba, gauna pašalpą ir vaikui išlaikyti gali skirti tik 200 Lt.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys siekia nutraukti santuoka, kurioje (duomenys neskelbtini) gimė R. T. (b. l. 9-10). Šalys gyvena (duomenys neskelbtini) visai greta: ieškovė- (duomenys neskelbtini), atsakovas – (duomenys neskelbtini). Nepilnametė dukra šiuo metu gyvena kartu su ieškove, lanko Panevėžio lopšelį – darželį „Pušynėlis“. Ieškovė ir atsakovas yra iš dalies darbingi, tačiau ieškovė dirba, jos mėnesinės pajamos vidutiniškai apie 900 Lt, o atsakovas – ne, netekto darbingumo pensija yra 624,85 Lt (b. l. 11, 13-16, 29-31).

CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti vaikų ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų ar vieno sutuoktinio teisės. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia reikalavimo pagrįstumo, nevertina įrodymų. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas sprendimą, teismas įvertina visus įrodymus (taip pat ir duomenis apie tėvų turtinę padėtį, darbo užmokesčius) ir konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjant šalių ginčą ir ar reikalavimas tenkintinas, ar atmestinas (CPK 265 str. 1 d.).

Teismas sutinka su apelianto R. T. argumentais dėl vaikui išlaikyti nustatytos sumos dydžio. Kaip žinia, laikinosios apsaugos priemonės nėra nuolatinio pobūdžio ir galioja tik iki tam tikro įstatyme nustatyto momento. Nors iš atsakovo priteistas laikinas nepilnamečio vaiko išlaikymas, tačiau ir šiuo atveju būtina atsižvelgti į tėvų turtinę padėtį ir galimybes mokėti išlaikymą. Kaip minėta, atsakovas yra darbingas tik iš dalies, jo pajamos - 624 Lt netekto darbingumo pensija, šiuo metu nedirba ir duomenų apie galimybę, su turimu darbingumo lygiu ir nustatyta liga, įsidarbinti byloje nėra. Šiuo metu ieškovės turtinė padėtis geresnė Šalių dukra lanko darželį, nemažai laiko praleidžia su atsakovu, specialių poreikių neturi, todėl šiuo metu jos poreikiai nėra dideli, todėl laikinam jos išlaikymui iš atsakovo priteistina po 200 Lt kiekvieną mėnesį, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas, kuomet ir bus įvertinta šalių turtinę padėtį, ir nustatytas tinkamas išlaikymo dydis.

CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156, 3.170 str. 1 d. ). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 3d.). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis numato vaiko, kuris išskiriamas su vienu ar abiem tėvais, teisę nuolat su jais bendrauti, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais.

Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Teismas sutinka su apeliantės Z. T. argumentais iš dalies. Nepilnametė dukra pastoviai gyvena su ja, tačiau ieškovė dirba ir galimybę ilgiau bendrauti su dukra turi tik savaitgaliais, kuomet abi gali išvykti, pramogauti ir pan. Nustačius tėvo bendravimą su dukra kiekvieną savaitgalį, pažeidžiamos ieškovės teises, jos bendravimas su dukra ribojamas, t. y. jos gali bendrauti tik vakarais.

Apeliantės argumentas, kad vaikas būtų grąžinamas namo kiekvieną vakarą, kai bendrauja savaitgaliais, atmestinas. Tėvas su vaiku savaitgali bendrauja nepertraukiamai ir ta aplinkybė, kad vaiko miego metu jis neturi galimybės bendrauti su ja fiziškai, neatima iš jo teisės rūpintis vaiku tą savaitgalį nepertraukiamai (maudyti, ruošti miegui, žadinti, maitinti ir pan.). iš byloje esančio šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto matyti, kad vaikas myli abu tėvus ir noriai bendrauja su tėčiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į vaiko amžių (R. gim. (duomenys neskelbtini)), teismas pagrįstai nustatė tėvo bendravimą su dukra jo namuose.

Dėl nurodytų argumentų, atsakovo bendravimas su dukra keistinas ir nustatoma, kad jis su dukra bendrauja pirmą ir trečią savaitgalį, paimdamas ją penktadienį 18 val. ir grąžindamas motinai sekmadienį iki 15 val.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti taip:

Priteisti iš R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną, kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4700-755/2012, išlaikymą dukrai R. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d.

Kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4700-755/2012, nustatyti R. T. laikiną bendravimą su dukra R. T., gim. (duomenys neskelbtini): R. T. bendrauja su dukra R. pirmą ir trečią savaitgalį, paimdamas ją iš motinos Z. T. namų penktadienį 18 val. ir grąžindamas ją į motinos Z. T. namus sekmadienį iki 15 val.

Teisėja Zina Mickevičiūtė