Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

civilinio atsakovo - Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos – atstovui Rimvydui Tamulaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), dirbantis Kurtuvėnų regioninio parko direkcijoje, gyvenantis Š(duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. L. 2016 m. vasario 18 d. apie 9 val. 30 min (duomenys neskelbtini), kelio Kelmė-Noreiškiai-Bubiai 16 kilometre, vairuodamas automobilį „Nissan Navaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir trenkėsi į pakelės medį, ko pasekoje eismo įvykio metu sužaloti automobilio „Nissant Navaro“ keleiviai J. G., kuri dėl krūtinės aortos trauminio plyšimo, sukėlusio kraujo susikaupimą krūtinplėvės ertmėje, mirė, H. L. H., kuriai padarytas pilvo sumušimas, pasireiškęs dešinės kepenų skilties plyšimu ir kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas, ir L. J. F., kuriam padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu veido dešinėje, kairės pusės smilkinkaulio speninės ataugos - kaukolės pamato kairės vidurinės daubos lūžiu, galvos smegenų sumušimu dešinės kaktinės skilties pamatinio paviršiaus išorėje, galvos smegenų sukrėtimu, krūtinės sumušimas, pasireiškęs krūtinkaulio rankenos dešinio kampo lūžiu, dešinės pusės I šonkaulio priekinio galo lūžiu, kairės pusės VIII šonkaulio lūžis, dešinio plaučio sumušimas ir plyšimas su dešinės pusės pneumotoraksu, poodinė kraujosruva kairiame petyje ir kairiojo raktikaulio petinio galo lūžis, t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis V. L. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2016 m. vasario 18 d. apie 9 val. kartu su dviem savanoriais iš Vokietijos ir viešuosius darbus atliekančiais R. L. ir J. G. Kurtuvėnų regioninio parko direkcijai priklausančiu automobili „Nissan Navaro“ vyko atlikti suplanuotų darbų į (duomenys neskelbtini) esančias pievas. Automobilį vairavo jis. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjo R. L., ant galinės sėdynės - J. G. ir Vokietijos piliečiai. Kelias buvo padengtas ledu, danga slidi, jis kurį laiką net abejojęs, ar verta važiuoti. Dabar supranta, kad pasielgė neatsakingai. Važiuojant keliu Bubiai-Kelmė jo vairuojamas automobilis pradėjo slysti į kairę kelio pusę link šalikelėje augančio medžio. Norėdamas išvengti susidūrimo su medžiu, ėmė stabdyti, suko automobilio vairą, automobilio priekis prasisuko ir neatsitrenkė į medį, tačiau automobilis į medį trenkėsi galinėmis durelėmis, nuskriejo į griovį. Išlipęs iš automobilio, pamatė iš automobilio iškritusią be gyvybės ženklų J. G., Vokietijos piliečiai dejavo, suprato, kad jie sužeisti, R. L. nesužalotas. Pripažįsta, kad eismo įvykis kilo dėl jo neatsargaus vairavimo, nepasirinkimo saugaus važiavimo greičio, dėl to labai pergyvena, nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė.

Kaltinamojo V. L. kaltė pažeidus Kelių eismo taisykles ir sukėlus eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata ir vienas žmogus žuvo, įrodyta.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. H. H. parodė (33-36 b. l.), kad 2016-02-18 apie 9 val. penkiese išvažiavo iš Kurtuvėnų. Važiavo ji, L., Vidmantas ir dar du žmonės, kurių ji nepažinojo. Ji sėdėjo automobilio gale už vairuotojo Vidmanto. Kokiu greičiu važiavo, pasakyti negali. Taip pat negali pasakyti, ar tuo metu kelio danga buvo slidi. Apie tai, kaip įvyko eismo įvykis, ji nieko negali nurodyti, nes nieko nepamena. Prisimena tik tiek, kad sumėtė automobilį ir jis nuslydo nuo kelio. Jei gerai pamena, automobilis nuslydo į kairės pusės pakelės griovį. Labiausiai ji susitrenkė galvos sritį, dėl patirtų sužalojimų ji Vidmantui pretenzijų jokių nereiškia, nes mano, kad tai nelaimingas atsitikimas. Sutinka su juo susitaikyti ir civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis L. J. F. ikiteisminio tyrimo mietu (42-45 b. l.) parodė, kad 2016 m. vasario 18 d. apie 9 val. jis kartu su H. H., Vidmantu ir dar dviem žmonėmis, kurių nepažįsta, išvažiavo automobiliu iš Kurtuvėnų direkcijos pastato. Automobilį vairavo Vidmantas. Jis sėdėjo automobilio gale per vidurį. Kokiu greičiu važiavo, ar kelio danga buvo slidi, pasakyti negali. Kiek pamena, leidžiantis nuokalne automobilis tapo nebevaldomas, jį sumėtė ir nuslydo nuo kelio. Po to jis prarado sąmonę ir nieko neprisimena. Dėl patirtų sužalojimų jis Vidmantui pretenzijų jokių nereiškia, nes mano, kad tai nelaimingas atsitikimas, sutinka su juo susitaikyti ir civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis V. G. teismo posėdžio metu paaiškino ,kad eismo įvykio metu žuvusi J. G. – jo sutuoktinė, kuri Kurtuvėnų regioniniame parke atliko viešuosius darbus. Avarijos metu žuvus sutuoktinei jam turtinę ir neturtinę žalą atlygino draudimo bendrovė, pretenzijų V. L. neturi, ieškinio nereiškia.

Liudytojas R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė (29-30 b. l.), kad 2016 m. vasario 18 apie 8 val. jis turėjo atlikti viešuosius darbus Kurtuvėnų regioniniame parke. Buvo planuojama vykti į mišką. Apie 9 val. jis, V. L., J. G. ir du vokiečių tautybės piliečiai išvažiavo automobiliu "Nissan", kurį vairavo V. L.. Važiavo apie 50 km/h greičiu, nes jautėsi, kad kelias slidus, buvo plikledis. Važiuojant automobilis pradėjo slysti į priešingos krypties eismo juostą, slydo, sukosi ir dešine automobilio dalimi trenkėsi į pakelės medį, po smūgio automobilis atšoko nuo medžio ir vertėsi į pakelės griovį. Po autoįvykio jis ir V. L. išlipo iš automobilio, o gale sėdintys keleiviai buvo be sąmonės.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (15-16 b. l.), foto nuotraukose (17-19 b. l.), eismo įvykio vietos schemoje (20 b. l.) užfiksuota eismo įvykio vietos apžiūra, atlikta 2016 m. vasario 18 d. (duomenys neskelbtini), kelyje Noreišiai - Bubiai 16-ame kilometre. Apžiūrint įvykio vietą nustatyta, kad kelias asfaltuotas, kelio danga padengta ledu. Matomumas - geras, ūkanota, šviesus dienos metas. 3 metrų gylio griovyje, dešinėje kelio pusėje, 7,9 m atstumu nuo kelkraščio, priekiu į kelią matyti pilkos spalvos automobilis "„Nissan Navaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis aplankstytas, labiausiai pažeista dešinės pusės galinių durelių, slenksčio sritis, ties ta vieta kėbulas deformuotas. Nuo automobilio einant link kelio matomos padangų vėžės, kurios kyla į viršų prie kelio kelkraščio. Užlipus ant kelkraščio, šalia matomas medis, kurio kamieno žievės dalis nugremžta.

Po eismo įvykio apžiūrint automobilį „Nissan Navaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti šie automobilio apgadinimai, kurie užfiksuoti apžiūros protokole (21-23 b. l.): išdaužtas priekinis stiklas, stogo skersiniai, jungiantys su kėbulu, sulinkę, kairioji automobilio pusė vizualiai nepažeista, sulankstytas galinis dangtis, iškritusios galinės lempos, dešinė automobilio pusė sulankstyta, ties galinėmis durelėmis matyti smūgio vieta, durys labiausiai pažeistos viso automobilio kėbule, priekaba pasislinkusi į kairę pusę, ties galinėmis dešinėms pusės durelėmis kėbulas deformuotas, viduje iššovusios oro pagalvės visame salone (vairo, keleivio, galinės), automobilio spidometro rodyklė ties 0 zona.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (97-98 b. l.) matyti, kad J. G. mirtis įvyko nuo krūtinės aortos trauminio plyšimo, sukėlusio kraujo susikaupimą krūtinplėvės ertmėje. J. G. krūtinės aortos trauminis plyšimas, kairės pusės I-XII šonkaulių lūžiai, povoratiklinė kraujosruva, kraujosruva kaktos dešinėje pusėje, nubrozdinimai kaktoje, dešiniame skruoste, dešinės akies viršutiniame voke, nosies nugarėlės dešiniame šone, krūtinės kairiame šone, muštinė žaizda ausies kaušelyje padaryti netrukus prieš mirtį atsitrenkiant į bukas kietas automašinos salono dalis. Gyvam asmeniui tokie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl krūtinės aortos trauminio plyšimo.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (106-107 b. l.) matyti, kad eismo įvykio metu H. L. H. padarytas pilvo sumušimas, pasireiškęs dešinės kepenų skilties plyšimu ir kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, kuris atsirado kontaktuojant su kietu buku daiktu, šis kūno sužalojimas dėl kepenų plyšimo, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados (102-103 b. l.) matyti, kad eismo įvykio metu L. J. F. padarytas galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu veido dešinėje, kairės pusės smilkinkaulio speninės ataugos – kaukolės pamato kairės vidurinės daubos lūžiu, galvos smegenų sumušimu dešinės kaktinės skilties pamatinio paviršiaus išorėje, galvos smegenų sukrėtimu, tai pat kairės pusės VIII šonkaulio lūžis, dešiniojo plaučio sumušimas ir plyšimas su dešinės pusės pneumotoraksu, poodinė kraujosruva kairiame petyje ir kairiojo raktikaulio petinio galo lūžis. L. J. F. nustatyti kūno sužalojimai visumoje, dėl kaukolės pamato kaulų lūžio, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Iš karto po eismo įvykio V. L. blaivumas buvo patikrintas alkotesteriu, tikrinimo rezultatas – 0,00 promilių (126 b. l.). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados (132 b. l.) matyti, kad iš karto po eismo įvykio 2016 m. vasario 18 d. 11 val. 23 min buvo paimtas vairuotojo V. L. kraujas, kuriame etilo alkoholio nerasta.

Valstybės įmonės "Šiaulių regiono keliai" informacijoje (82-83 b. l.) nurodyta, jog 2016 m. vasario 18 d. kelias, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo slidus ir nuo 9.18 val. iki 10.10 val. buvo barstomas, tačiau kelio atkarpos, kurioje įvyko eismo įvykis, barstymo mašina dar nebuvo pasiekusi.

Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos (93 b. l.) matyti, kad Šiaulių meteorologijos stoties, kuri yra artimiausia eismo įvykio vietai ((duomenys neskelbtini)), duomenimis (93 b. l.) 2016 m. vasario 18 d. nuo 9 iki 10 val. oro temperatūra buvo nuo -0,1⁰C iki 0,5⁰C, meteorologinis matomumo nuotolis – 20 km, kritulių šiame laike nebuvo.

Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (eismo įvyko metu galiojusi 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija), 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šių taisyklių 127 punkte numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad V. L., vairuodamas automobilį „Nissan Navaro“, 2016 m. vasario 18 d. ryte nebuvo atidus oro sąlygoms, nepasirinko saugaus važiavo greičio, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad važiavimas automobiliu būtų saugus, ko pasekoje sukėlė eismo įvykį, dėl ko jo vairuojamo automobilio dviem keleiviams buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, viena keleivė žuvo. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad V. L. Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, t. y. kaltinamasis, nesaugiai vairuodamas automobilį, padarė KET pažeidimus, nulėmusius eismo įvykio kilimą bei Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytų padarinių – žmogaus mirties – atsiradimą.

Eismo įvykio metu automobilis „Nissan Navaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas AB "Lietuvos draudimas" įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (77 b. l.). Iš draudimo bendrovės informacijos (123, 124, 125 b. l.) matyti, kad automobilio savininkui - Kurtuvėnų parko direkcijai - išmokėta 13107 Eurų draudimo išmoka, mirusiosios J. G. artimiesiems (G. S. ir V. G.) išmokėta 227,91 Eurų draudimo išmoka turtinei ir 3000 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti bei 2490 Eur draudimo išmoka kapavietės sutvarkymo išlaidoms padengti. Nukentėjusieji L. H. H. ir L. J. F. į draudimo bendrovę dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė.

Iš nukentėjusiosios H. L. H. raštiško pranešimo (180 b. l.) matyti, kad ji su kaltinamuoju V. L. susitaikė, jam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

2016 m. liepos 26 d. susitaikymo protokolu (50-51 b. l.) kalinamasis V. L. susitaikė su nukentėjusiuoju L. F., kuris nurodė, kad jokių pretenzijų V. L. neturi.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2016 m. spalio 6 d. susitaikymo protokolo (225 b. l.) matyti, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju V. G.. Teismo posėdžio metu pastarasis patvirtino, kad V. L. atleido, jokių pretenzijų jam neturi.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Bubių seniūnijoje, kurioje gyvena kaltinamasis V. L., kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, seniūnas nurodo, kad jis yra aktyvus visuomenės narys, draugiškas, bendraujantis, seniūnija jo atžvilgiu nusiskundimų nėra gavusi, svarstytas ar baustas seniūnijoje nebuvo (143 b. l.).

Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos charakteristikoje (178 b. l.) nurodyta, kad V. L. nuo 2000 metų dirba Kurtuvėnų regioninio parko direkcijoje vyriausiuoju ekologu, turi ilgametę darbo patirtį, yra pareigingas, sąžiningas darbuotojas, drausminių nuobaudų neturi. V. L. yra aktyvus kraštotyrininkas, parašęs nemažai straipsnių įvairiems leidiniams, už kraštotyrinę veiklą Kurtuvėnų regioniniame parke 1999 metais apdovanotas P. B. paskatinamąja premija, 2000 m. X Kraštotyros draugijos suvažiavime išrinktas garbės kraštotyrininku. Už pastangas siekiant išsaugoti Žemaitijos istorinę atmintį bei gamtinę įvairovę V. L. skatintas dviem valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus padėkomis.

Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą, arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens, ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis V. L. prisipažino pažeidęs kelių eismo taisykles ir padaręs nusikaltimą, pergyvena dėl atsiradusių pasekmių, nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, transporto priemonę vairavo būdamas blaivus. Už kelių eismo taisyklių pažeidimus vairuojant transporto priemones jis nėra baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (130 b. l. 1 t.), dirba, darbovietėje ir gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai. Visuma šių aplinkybių suteikia pagrindo manyti, kad jo veika yra atsitiktinė, kad jis ateityje nepadarys naujų nusikalstamų veikų. Jis atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais susitaikė. Esant visumai sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos 38 straipsnio 1 dalyje, tikslinga atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį ir jo atžvilgiu bylą nutraukti.

Kadangi V. L. transporto priemonę vairavo būdamas blaivus, jo veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, yra atsitiktinė, už KET pažeidimą vairuojant transporto priemones nėra baustas, todėl laikytina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė V. L. netaikytina. Kadangi dėl V. L. nerūpestingumo trys žmonės patyrė sunkius kūno sužalojimo, ko pasekoje vienas žmogus mirė, todėl nutraukus baudžiamąją bylą V. L. tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

V. L., padariusį Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pagrindu, nukentėjusiems asmenims ir kaltininkui susitaikius, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, V. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio, t. y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 euro ct), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.