Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

2010-07-30 · Byla Nr. N-575-1326-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2010-07-30
Bylos Nr.
N-575-1326-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1326/2010Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarimo R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus (toliau – ir VDI) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 2–3), kuriame nurodė, kad R. Š. pažeidė Darbo kodekso nuostatas, nes nesilaikė teisės aktų nustatytos įdarbinimo tvarkos. Protokole nurodyta, jog VDI patikrinimo metu rasti 5 nelegaliai dirbantys asmenys, kurie griovė namo stogą: A. S., S. L., R. G., D. B., S. U.. Šiems asmenims nelegaliai dirbti leido R. Š., tarp jo ir nurodytų asmenų buvo susitarimai, atitinkantys Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytas darbo sutarties sąlygas, tačiau darbo sutartys nebuvo sudarytos. Protokole nurodyta, kad taip R. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 12 d. nutarimu (b. l. 39–41) R. Š. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skyrė 32 500 litų baudą (po 6 500 litų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad R. Š. kaltė be nuoseklių ir argumentuotų liudytojų T. D. ir R. K. parodymų, taip pat įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu ir visa kita bylos medžiaga. Tuo tarpu liudytojų A. S., S. U., R. G., D. B., S. L., R. Š. parodymai yra nenuoseklūs, itin prieštaringi, neargumentuoti, todėl šiuos parodymus pirmosios instancijos teismas laikė siekiu padėti R. Š. išvengti atsakomybės.

Šalies argumentai

R. Š. apeliaciniu skundu (b. l. 45–48) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde R. Š. nurodo, kad jis su 5 fiziniais asmenimis susitarė dėl konkretaus darbo – jam bei jo sutuoktinei priklausančio namo griovimo, suderino šio konkretaus darbo kainą, o jo sutuoktinė su minėtais asmenimis sudarė rangos sutartis. Tokie santykiai negali būti laikomi darbo teisiniais santykiais. Griovimo darbus R. Š. ir jo sutuoktinei vykdę asmenys atliko ne tęstinę darbo funkciją, bet konkrečią užduotį – namo griovimą, jie nebuvo pavaldūs, dirbo savo įrankiais, darbų kaina priklausė nuo atlikto darbo rezultato. Tokie santykiai laikytini civiliniais teisiniais santykiais ir visiškai atitinka vartojimo rangos sampratą, bet ne darbo santykius. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino visas bylai svarbias faktines aplinkybes, o bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes įvertino tik formaliai. Skundžiamas teismo nutarimas pažeidžia ATPK 286 straipsnio nuostatas, nes bylos nagrinėjimo metu teismo nustatytos aplinkybės yra įvertintos nemotyvuotai, nepagrįstai neatsižvelgta į dalies liudytojų parodymus ir neįvertintos R. Š. pateiktos rangos sutartys.

Atsiliepimas

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius atsiliepimu (b. l. 57) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. VDI nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutarime pagrįstai pažymėjo, kad VDI pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje bei argumentuoti, o pažeidėjui padėti bandžiusių liudytojų parodymai yra neinformatyvūs, nenuoseklūs ir prieštaraujantys pažeidėjo kaltę patvirtinantiems įrodymams. Rangos sutartys buvo sudarytos jau po VDI pareigūnų atlikto patikrinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pažeidimo metu galiojusioje redakcijoje) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2358/2009).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką yra nurodęs, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį. Teismas spręsdamas, kokia sutartis sieja asmenis – darbo sutartis ar civilinė sutartis – privalo vadovautis Darbo kodeksu, Civiliniu kodeksu ir atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką šiais klausimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. N575-3332/2009). Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. N575-3332/2009).

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką darbo ir civilinių teisinių santykių atskyrimo atžvilgiu, nagrinėjamoje byloje būtina nuosekliai įvertinti, kaip kvalifikuotini santykiai, susiklostę tarp R. Š. ir A. S., S. U., R. G., D. B., S. L.. Tai, kad VDI pareigūnų atlikto patikrinimo metu R. Š. name stogo griovimo darbus vykdė aukščiau išvardyti asmenys, patvirtina nurodytų asmenų paaiškinimai (b. l. 4–8), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2–3), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 9 – 10), patikrinimo aktas (b. l. 11), liudytojų T. D. ir R. K. parodymai (b. l. 35–36). Stogo darbų griovimo fakto nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai, tačiau būtina tiksliai nustatyti, ar A. S., S. U., R. G., D. B., S. L. veiksmai, atliekant stogo darbus R. Š. name, turi darbo sutarties požymių, ar šių veiksmų atlikimo pagrindas – civilinės sutarties įgyvendinimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra aiškių ir neginčytinų įrodymų, kad A. S., S. U., R. G., D. B. ir S. L. pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, vienintelis tai patvirtinantis įrodymas – A. S. paaiškinimas (b. l. 4), kuriame nurodyta, jog A. S. dirba nuo 8 val. ryto iki 17 val. vakaro. Vis dėlto iš nurodyto paaiškinimo nėra aišku, ar nurodytos darbo valandos buvo nustatytos R. Š., ar A. S. tiesiog nurodė, kada jis vykdo griovimo darbus. Byloje nepateikta daugiau jokių duomenų, kad toks darbo grafikas yra nustatytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, be to, nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, jog minėti asmenys dirbo, paklusdami R. Š. nustatytai darbo tvarkai, o byloje esantys įrodymai, kuriais pagrįstas kaltinimas yra pakankamai prieštaringi: A. S., S. U. paaiškinimuose nurodė, kad R. Š. paprašė padėti darbuose (b. l. 4–5), A. S., D. B. ir S. L. paaiškinimuose nurodė, kad dirba įmonėje, tačiau paaiškinimų surašymo metu įmonėje nėra darbo, nemokamas darbo užmokestis (b. l. 4, 7–8), S. U. ir R. G. paaiškinimuose nurodė, kad yra bedarbiai (b. l. 5–6), be to, D. B. paaiškinime ir parodymuose pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jį į darbus pakvietė A. S., tą patį pirmosios instancijos teisme tvirtino ir R. G., S. L. (b. l. 7, 36), o visų 5 dirbusių pas R. Š. asmenų rangos sutartys yra pasirašytos su R. Š. (b. l. 20–25). Dėl nurodytų aplinkybių buvimo negalima vienareikšmiškai nustatyti, kas galėjo būti asmeniu, kurio nustatytai darbo tvarkai turėjo paklūsti nelegaliai dirbantys asmenys, todėl šis nelegalaus darbo objektyvusis požymis nėra įrodytas byloje.

Pažymėtina, kad iš byloje pateiktų įrodymų negalima spręsti ir apie tai, kokias konkrečias pareigas atliko kiekvienas iš nurodytų asmenų, o tai yra taip pat būtinas objektyvusis nelegalaus darbo požymis: administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 2–3), nelegalaus tyrimo akte (b. l. 9–10), liudytojų T. D. ir R. K. parodymuose pirmosios instancijos teisme (b. l. 35–36) veikla, kuria užsiėmė A. S., S. U., R. G., D. B. ir S. L. apibūdinta kaip namo griovimo darbai, tačiau nėra jokių duomenų apie tai, kokias konkrečiai funkcijas atliko kiekvienas iš minėtų asmenų, tai inter alia patvirtina, kad asmenys dirbo individualiai, nebuvo nustatytos konkrečios kiekvieno iš jų pareigos, savo atliekamų konkrečių funkcijų nenurodė ir patys nelegaliai dirbę asmenys (b. l. 4–8). Nurodytos faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, kad griovimo darbuose dirbę asmenys dirbo jų pačių nusistatytu būdu ir tvarka, juos su darbų užsakovu siejo civiliniai, bet ne darbo, santykiai, darbas buvo orientuotas į rezultatą, bet ne į konkrečių funkcijų atlikimą. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad suma, dėl kurios buvo susitarę R. Š. ir A. S., S. U., R. G., D. B. ir S. L. buvo 8 000 litų: tai patvirtina A. S. paaiškinimas (b. l. 4), administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2–3), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 9–10), byloje pateiktos rangos sutartys (b. l. 20–25). Ši aplinkybė atskleidžia, jog suma, dėl kurios buvo tartasi, buvo konkreti, vienkartinė, be to, S. U. paaiškinimas ir parodymai pirmosios instancijos teisme (b. l. 5, 36), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 9), byloje pateiktos rangos sutartys (b. l. 20–25), R. Š. paaiškinimai pirmosios instancijos teisme (b. l. 37) taip pat pagrindžia, kad darbai, kuriuos vykdė A. S., S. U., R. G., D. B. ir S. L. buvo susiję su pastato griovimu, jie buvo susieti su tam tikru apibrėžtu rezultatu, dirbę asmenys atliko griovimo darbus, tačiau jų darbo pobūdis nebuvo siejamas su tam tikros tęstinio pobūdžio funkcijos atlikimu. Tai, kad kaltinimas suformuotas tuo pagrindu, jog pas R. Š. dirbę asmenys patikrinimo metu rasti atlikinėjantys griovimo darbus, savaime nėra pagrindas konstatuoti darbo santykių buvimą, ypač nenuneigus, jog pastato nugriovimas ir buvo konkretaus dirbusių asmenų tikslas bei tarp R. Š. ir dirbusių asmenų sudarytų sutarčių sutartas darbo rezultatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje didelis dėmesys buvo skiriamas tam faktui, ar tarp R. Š. ir pas jį dirbusių asmenų buvo sudarytos sutartys, tačiau kiekvienu atveju būtina išsamiai analizuoti, ar veikoje yra ir kiti nelegalaus darbo objektyvieji požymiai, pavyzdžiui, ar susiklostę santykiai gali būti vienareikšmiškai ir nepaneigiamai vertinami kaip turintys darbo sutarties požymius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

R. Š. apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 12 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

TeisėjaiAudrius BakaveckasRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius