- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-02
- Bylos Nr.
- 1S-295-813/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17667-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis, Darius Kantaravičius, Lina Lesinskienė
- Nuteistasis
- A. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės,
nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – ir Komisijos) 2022 m. vasario 7 d. nutarimo netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. K. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį subendrinta ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta laisvės atėmimo 10 mėnesių bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams.
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. vasario 2 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. vasario 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui.
3. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2021 m. rugsėjo 17 d., pabaiga – 2022 m. spalio 17 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. Komisijos 2022 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 93-42 nutarta netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, nustatytas tik minimalus jos pokytis „piktnaudžiavimas alkoholiu“ srityje, nes bausmės atlikimo metu nuteistasis dėl alkoholio vartojimo nebuvo baustas. Kitose srityse pokytis nebuvo nustatytas, nes A. K. minimaliai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Bausmės atlikimo metu nuteistasis akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos. Nuobauda nebuvo skirta. Šiuo metu nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, susijusių su priteistų žalų atlyginimu. Be to, nuteistasis anksčiau buvo ne kartą teistas, bet tai įtakos jo elgesiui nepadarė, nes jis toliau darė nusikaltimus. Atsižvelgdama į tai, Komisija padarė išvadą, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
5. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi nuteistojo A. K. skundas atmestas. Teismas konstatavo, kad Komisijos nutarimas motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Šalies argumentai
6. Nuteistasis A. K. skunde prašo jo skundą paskirti nagrinėti teisėjui Arūnui Paštuoliui, skundą nagrinėti rengiant vaizdo konferenciją, į teismo posėdį kviečiant jį patį ir pataisos įstaigos atstovą, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, grąžinti jo rašytų skundų kopijas.
6.1. Skunde teigiama, kad nutartis neteisėta, nes nuteistojo skundas buvo išnagrinėtas rašytino proceso tvarka. Teismas ignoravo Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartį. Be to, teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi pataisos namus įpareigojo pateikti įvairius dokumentus, tačiau skundžiamoje nutartyje nepaminėti, kokie dokumentai buvo pateikti, nenurodyta, kada atliktas vertinimas pagal OASys metodiką.
6.2. Skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad procesas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo vyksta 5 mėnesius. Per šį laikotarpį pataisos namų administracija jokių veiksmų neatlieka. Pataisos įstaigoje nėra jokio užimtumo, darbo. Vertinimas pagal OASys metodiką atliekamas be asmens dalyvavimo. O teismas nutartyje jį apšmeižė dėl alkoholio, gyvenamosios vietos, nusikaltimų darymo ir t. t. Nutartyje kalbama apie Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių, nors jis jau penkis mėnesius randasi Pirmajame sektoriuje.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. skundas atmetamas.
8. Nuteistasis A. K. skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tai yra jam, o taip pat ir pataisos namų administracijos atstovui, dalyvaujant teismo posėdyje naudojant vaizdo konferenciją. Tenkinti šį nuteistojo prašymą nėra jokio objektyvaus pagrindo. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 364 straipsnio 6 dalyje, skundus dėl nuosprendžio vykdymo metu žemesnės instancijos teismo priimtų nutarčių aukštesnysis teismas privalomai nagrinėja teismo posėdyje tik tuo atveju, kai jie paduoti nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, o kitais atvejais skundai dėl minėtų žemesnės instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų gali būti nagrinėjami teismo posėdyje arba jo nerengiant, šio klausimo išsprendimą paliekant išimtinai skundą nagrinėjančio teismo kompetencijai. Šiuo atveju teismas nenustatė pagrindo nuteistojo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Jis nėra paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais. Tiek nuteistojo pateiktame skunde, tiek ir jo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagal kuriuos teismas gali įvertinti skundo argumentus ir priimto procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, todėl šis skundo prašymas netenkinamas
9. Taip pat negali būti tenkintas ir nuteistojo A. K. prašymas jo skundą paskirti nagrinėti teisėjui A. Paštuoliui. Pažymėtina, kad bylos teismuose skirstomos Lietuvos Respublikos teismų įstatyme (toliau – ir Teismų įstatymas) nustatyta bylų paskirstymo tvarka. Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. Pagal šių taisyklių aprašą bylos skirstomos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją (jei teisme, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmuose, ji yra nustatyta), įstatymu įtvirtintus atskirų kategorijų bylų išnagrinėjimo terminus, prioritetine tvarka skirstomas bylas, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą ir kt. Taigi bylos teismuose skirstomos pagal nustatytą tvarką, automatizuotu būdu, Teismų įstatymas nei vienam proceso dalyviui nesuteikia teisės spręsti dėl bylos priskirtinumo konkrečiam teisėjui.
10. Sprendžiant klausimą, ar pagrįstai nuteistojo A. K. atžvilgiu buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, visų pirma, pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimus argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, jog Komisija ir apylinkės teismas, kaip kad teigia nuteistasis, klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai, kadangi visi šie duomenys yra nuteistojo asmens byloje, Socialinio tyrimo išvadoje. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šių sprendimų neteisėtais ar nepagrįstais.
12. Nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, kad apylinkės teismo nutartis yra priimta pažeidžiant BPK nuostatas, kadangi jo skundas dėl Komisijos nutarimo buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka. BPK 360 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjamas skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, teismas per tris darbo dienas nuo skundo gavimo apie gautą skundą ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo pateikti atsiliepimą, taip pat apie paskirtą šio klausimo nagrinėjimo datą praneša nuteistajam ir prokurorui. Teismo reikalavimu bausmę vykdanti institucija asmens bylą pateikia likus ne mažiau kaip penkioms dienoms iki klausimo nagrinėjimo teisme. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartimi panaikinus Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, minėti BPK 360 straipsnio 3 dalies reikalavimai buvo įvykdyti. Nuteistajam buvo pranešta apie skundo nagrinėjimo datą, iš pataisos įstaigos išreikalauti klausimo dėl lygtinio paleidimo nagrinėjimui reikšmingi dokumentai, juos išanalizavus ir įvertinus juose užfiksuotus duomenis, padarytos išvados dėl Komisijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pastebėtina, kad atsižvelgiant į tai, jog teisme buvo nagrinėjamas nuteistojo skundas dėl 2022 m. vasario 7 d. Komisijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, buvo atsižvelgiama būtent į tuo metu atlikto nuteistojo vertinimo metu (vertinimas pagal OASys metodiką atliktas 2022 m. sausio 24 d., Socialinio tyrimo išvada surašyta 2022 m. sausio 25 d.) nustatytus, o ne šiuo metu esančius duomenis. Tad jokie BPK pažeidimai nagrinėjant nuteistojo skundą apylinkės teisme padaryti nebuvo.
13. Sprendžiant dėl formalaus lygtinio paleidimo pagrindo, pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų, kaip teisingai nurodyta Komisijos nutarime ir skundžiamoje nutartyje, A. K. neatitinka – jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta ir nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
14. 2022 m. sausio 25 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. VG-193 nuteistajam A. K. nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika A. K. nustatyta ir pirminio vertinimo, atlikto 2021 m. spalio 28 d. metu. Nuo pirminio vertinimo nustatytas tik minimalus jos pokytis „piktnaudžiavimo alkoholiu“ srityje, nes bausmės atlikimo metu nuteistasis dėl alkoholio vartojimo baustas nebuvo. Teisėjų kolegija pastebi, kad alkoholio vartojimas pataisos namuose griežtai draudžiamas, galimybės jo įsigyti yra apsunkintos, todėl aplinkybė, kad nuteistasis pataisos įstaigoje dėl alkoholio vartojimo nebuvo baustas, iš esmės jokios nuteistojo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nerodo. Minėtoje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad kitose srityse pokytis nebuvo nustatytas, nes nuteistasis minimaliai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Elgesio korekcijos programose nedalyvauja galimai dėl apsunkinto mąstymo ir realybės suvokimo stokos. Nors skunde abejojama Socialinio tyrimo išvados ir pagal OASys metodiką atlikto vertinimo teisingumu, teisėjų kolegija neturi pagrindo jais abejoti. Iš 2022 m. sausio 25 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. VG-193 matyti, kad ją parengė Resocializacijos skyriaus vyresnioji specialistė, turinti aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, 2016 m. gruodžio 1-5 d. gavusi OASys tikslinių mokymų diplomą, todėl abejonių dėl šios specialistės kompetencijos skundą nagrinėjančiam teismui nekyla. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad ji parengta naudojant šiuos tyrimo metodus ir technines priemones: nuteistojo asmens byla, kiti bausmės atlikimo metu formuoti dokumentai, nuteistojo elgsenos stebėsena bausmės atlikimo metu, interviu / pokalbiai, Teisės pažeidėjo įvertinimo metodika – OASys, aprobuota Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211, nuteistojo savęs vertinimo forma. Taigi, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad A. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ar jam išskiriami kriminogeniniai veiksniai, jį charakterizuojantys duomenys nustatyti neteisingai. Subjektyvi nuteistojo nuomonė, nesant jokių objektyvių tokią nuomonę patvirtinančių įrodymų, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos informacijos savaime nepaneigia.
15. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam A. K. nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurių nuteistasis pakeisti negali: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; būdingas teisės pažeidimų modelis. Ja nustatyta taip pat visa eilė kintamų, galinčių mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių, kriminogeninių veiksnių: neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; pasižymi maža motyvacija darbui; neturi profesinės kvalifikacijos; lėšų valdymo sunkumai; apsunkinti / konfliktiški santykiai su artimaisiais; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; būdingas dažnas / sistemingas alkoholio vartojimas; emocijų valdymo problemos; elgesio problemos vaikystėje; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; savivaizdis pagrįstas asocialiomis normomis; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; yra nedėmesingas ir neatidus kitiems žmonėms; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; diskriminacinės nuostatos; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos atžvilgiu; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais metu išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Kriminogeninių veiksnių nuteistajam nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo A. K. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, ypač atsižvelgus į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, t. y., iš esmės nesiima jokių priemonių, kad bent minimaliai eliminuotų jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir taip sumažintų savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, akivaizdžių nuteistojo A. K. pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.
16. Pritariant Komisijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, A. K. teistas 8 kartus. Jam buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, ne kartą taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Dabartinis nusikaltimas įvykdytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tai rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis kaltę dėl padarytų nusikaltimų minimizuoja, nesureikšmina savo nusikalstamų veiksmų. A. K. nesuvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje, privalo laikytis nustatytų taisyklių ir įstatymų. Nuteistasis dažnai nepaiso teismo įpareigojimų, dėl ko lengvesnės bausmės pakeičiamos sunkesnėmis. Taip pat jis turi daug nesumokėtų baudų už įvairius administracinius nusižengimus, kurių, kaip teigia pats, net nesiruošia mokėti. A. K. požiūris į priežiūrą yra neigiamas. Atsižvelgus į tai, kas paminėta, abejotina, kad paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.
17. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. K. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, t. y., kad jis drausmine tvarka nebaustas, mokosi, atlieka gerbūvio darbus, nepakanka daryti išvadai, kad A. K. daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
18. Atsakant į nuteistojo prašymą grąžinti jo rašytų skundų kopijas, pažymėtina, kad pagal Susipažinimo su bylų medžiaga, kopijų darymo bei apmokėjimo Kauno apygardos teisme taisykles bylos medžiagos kopijos (taigi ir nuteistojo rašytų skundų kopijos) išduodamos tik po apmokėjimą už kopijas patvirtinančio dokumento gavimo dienos. Už bylų dokumentų kopijavimą, parengimą ir išdavimą imamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas mokestis: už vieną nuskaitytą A4 formato lapo kopiją, perduotą elektroniniu paštu – 0,07 Eur, už vieną nuskaitytą A4 formato lapo kopiją, įrašytą į kompiuterinę laikmeną, – 0,07 euro ir kompiuterinės laikmenos kaina. Proceso dalyviui pageidaujant (nurodžius prašyme) bylos dokumentų kopijos gali būti išsiųstos pareiškėjui registruotu paštu ar el. ryšių priemonėmis, apmokėjus už pašto ar parengimo siuntimui el. ryšių priemonėmis išlaidas. Kadangi apmokėjimas už skundų kopijas negautas, prašymas grąžinti nuteistojo rašytų skundų kopijas negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kad skundo nagrinėjimo medžiaga po skundo išnagrinėjimo grąžinama apylinkės teismu, nuteistasis, norėdamas gauti savo rašytų skundų kopijas, turi pateikti apylinkės teismui nustatytos formos prašymą dėl bylos medžiagos kopijų darymo ir sumokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą mokestį už kopijų parengimą ir išdavimą (siuntimą).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.