Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui A. G., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui, akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei V. G., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankui dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą duodančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui A. G., tretiesiems asmenims AB SEB bankui, AB „Swedbank“ dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei V. G., trečiajam asmeniui AB SEB bankui dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.

Su ieškiniu ieškovė V. G. pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo A. G. laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai K. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 200 Eur per mėnesį. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas A. G. neprisideda prie šalių nepilnametės dukros išlaikymo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas A. G. nėra biologinis K. G. tėvas. K. G. iki 2008 m. kovo 13 d. buvo K. B. Jos gimimo liudijimo grafoje „tėvas“ buvo brūkšnys, o motina nurodyta jos biologinė motina V. B. V. G. nesantuokinę dukrą K. G. privalo išlaikyti ieškovė ir mergaitės biologinis tėvas.

Ieškinyje nesąžiningai nutylėtas faktas, kad atsakovas A. G. kas mėnesį moka 101,37 Eur savo biologinio sūnaus L. G., gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui, todėl neturi galimybės mokėti išlaikymą, priteistą K. G. (B.), kurios biologinis tėvas yra ne atsakovas A. G.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pagrįstai buvo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – 100 Eur dydžio laikino išlaikymo nepilnametei dukrai K. G. priteisimas iš atsakovo A. G.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės V. G. prašymą, priteisė iš atsakovo A. G. nepilnametei dukrai K. G. laikiną išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo, motyvuodamas tuo, kad atsakovas A. G. privalo prisidėti prie šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo.

Atsakovas A. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirąjį skundą argumentuodamas tuo, kad jis nėra biologinis K. G. tėvas, be to, atsakovas A. G. teikia sūnui L. G. 101,37 Eur išlaikymą, todėl neturi galimybių teikti išlaikymą ir K. G.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

Nors atsakovas A. G. nurodo, kad jis nėra biologinis K. G. tėvas, tačiau su atskiruoju skundu dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties pateikė savo ir tuo metu V. B. pareiškimą Civilinės metrikacijos skyriui, kuriame A. G. ir V. B. pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) gimusi dukra K. yra atsakovo A. G. dukra. Šio pareiškimo pagrindu K. G. gimimo liudijime jos tėvu yra nurodytas atsakovas A. G. Atsakovui A. G. teismo tvarka nenuginčijus tėvystės, pripažintos pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, atsakovo A. G. tvirtinimas, kad jis nėra biologinis K. G. tėvas, neatleidžia jo nuo vaiko išlaikymo pareigos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo A. G. atskirojo skundo argumentas, kad jis nėra biologinis K. G. tėvas, todėl neturi pareigos ją išlaikyti, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Taigi vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui, tačiau teisė į išlaikymą ir pareiga jį teikti nėra tapačios sąvokos. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).

Atsakovas A. G. nepateikė įrodymų apie nepilnametei dukrai teikiamą išlaikymą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti ieškovės V. G. nurodytomis aplinkybėmis apie atsakovo A. G. išlaikymo nepilnametei dukrai neteikimą. Atsakovui A. G. nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, pirmosios instancijos teismas priteisė jai iš atsakovo 100 Eur dydžio laikiną išlaikymą, įvertinęs, kad byloje nenustatyti konkretūs vaiko poreikiai, taip pat atsižvelgęs į tai, jog nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su atsakovo gaunamomis pajamomis ir jo galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, nes tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Dėl to atsakovo A. G. argumentai dėl jo negalėjimo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai K. G., kadangi atsakovas A. G. teikia 101,37 Eur išlaikymą sūnui L. G., bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo A. G. išlaikymą nepilnametei dukrai K. G. pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako dėl atsakovo A. G. nurodytų aplinkybių, susijusių su jo turtinės padėties vertinimu, pažymėdamas, kad atsakovas A. G. nepateikė įrodymų atskirojo skundo argumentui, jog dėl sunkios turtinės padėties jis neturi galimybės teikti dukrai K. G. priteistą laikiną išlaikymą, pagrįsti. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į tai, jog pagal šalių vaiko amžių (12 metų) jo poreikiai yra pakankamai dideli, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nėra per didelis laikinai užtikrinti jo būtinuosius poreikius.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas A. G. atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį, kuria iš atsakovo A. G. priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametei K. G. po 100 Eur nuo 2016 m. vasario 8 d. (ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6314-752/2016 priėmimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.