Vilniaus apygardos teismo įsakymas

teismo posėdyje supaprastinto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N. (A. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Azerbaidžano Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis vairuotoju, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. 2023 m. gruodžio 8 d., apie 19.19 val., vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SCHMITZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (registruotomis Gruzijoje), tarp gabenamo krovinio palečių paslėpęs ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą, esantį Šalčininkų r., Gerviškių sen., Pamūrinės k., privalomus pateikti muitinei daiktus – 71 000 pakelių cigarečių "Minsk 5 superslims", paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 54 500 pakelių cigarečių "Minsk superslims", paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, 50 500 pakelių cigarečių "NZ Gold", paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis ir 40 000 pakelių cigarečių "Queen Mentol", paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 900 MGL dydžio sumą ir yra 910 983 eurai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. N. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutinka. Pažymėtina, kad iš A. N. apklausos protokolų matyti, kad kaltinamasis nurodė, kad jei būtų paskirta bauda, prašytų ją leisti sumokėti dalimis, kelerių metų laikotarpyje. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo išreikštas sutikimas, sumokėtą 8 000 eurų dydžio užstatą įskaityti į skirtos bausmės dydį.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam A. N., vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį ir sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. N. padarė vieną tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, kuri įstatymo leidėjo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, ja buvo siekiama pasipelnyti, įgytų ir per valstybės sieną gabentų cigarečių vertė – 910 983 eurai, 20 kartų viršija minimalią 900 MGL (45 000 eurų) ribą. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis A. N. Lietuvos Respublikoje neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirbantis. Nurodytų aplinkybių pagrindu, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis, bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, kurios dydis parinktinas artimas minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytam baudos dydžiui.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. N. buvo sulaikytas nuo 2023 m. gruodžio 9 d. 8 val. 30 min. iki 2023 m. gruodžio 9 d. 21 val. 48 min., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai.

Kartu teismas pažymi, kad nei BK, nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės nuosprendžio (ir baudžiamojo įsakymo) priėmimo metu išdėstyti baudos savanoriško sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BVK 6 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, jo išreikštą prašymą bei į skirtinos bausmės dydį, kaltinamajam A. N. nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis, t. y. 24 (dvidešimt keturi) mėnesiai.

Kaip jau buvo minėta, kaltinamajam A. N. pakeitus kardomąsias priemones, t. y. dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitus kardomąją priemone – užstatu, kaltinamojo gynėjas nurodė, jog sutinka 8 000 eurų dydžio užstato sumokėjimą įskaityti A. N. skirtos bausmės dydį. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie šios kardomosios priemonės sąlygų pažeidimą, bei įvertinus pačios gynybos poziciją, užstatas paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, nukreiptinas į A. N. paskirtos baudos sumokėjimą.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad siekiant išvengti muitinės kontrolės per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenamos cigaretės buvo paslėptos vilkiko „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabėje „SCHMITZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tarp gabenamo krovinio palečių. Be minėtų transporto priemonių, t. y. vilkiko ir puspriekabės tokio kiekio cigarečių – iš viso 216 000 pakelių, nebūtų įmanoma gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. nusikalstamos veikos įvykdymas būtų neįmanomas, ir kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl akivaizdu, kad transporto priemonės laikytinos padaryto nusikaltimo – kontrabandos, padarymo priemone, kaip tai numatyta BK 72 straipsnio nuostatose.

BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Bylos duomenimis nustatyta, kad vilkikas „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabė „SCHMITZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso ne kaltinamajam A. N., o G. H. Duomenų, kad automobilio savininkas žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti, jog jam priklausančios transporto priemonės bus naudojamos nusikalstamos veikos darymui, byloje nėra. 2024 m. sausio 9 d. prokuroro nutarimu nuspręsta vilkiką „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę „SCHMITZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su kroviniu – 7 573 vnt. plastikinių konteinerių, grąžinti G. H. atstovui advokatui Mindaugui Paukštei.

Nurodytų aplinkybių pagrindu, nagrinėjamai bylai aktuali BK 72 straipsnio 5 dalis, kurioje įtvirtinta, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaip nustatyta iš VšĮ „Emprekis“ pažymose užfiksuotų duomenų vilkiko „MAN“ vertė yra 22 330 eurai, o puspriekabės „SCHMITZ“ – 7 620 eurai. Prokurorė siūlo taikyti dalinį turto konfiskavimą ir konfiskuoti dalį nusikaltimo padarymo priemonės – vilkiko „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „SCHMITZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančių tretiesiems asmenims, vertės, t. y. 15 000 eurų. Pirmiausiai teismas pažymi, kad įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-1073/2023). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-218-648/2018, Nr. 2K-104-1073/2019, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-201-303/2022). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018). Taigi toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai.

Nagrinėjamu atveju VšĮ „Emprekis“ pažymose nurodyta transporto priemonių suma, laikytina pakankamai didele, bei sukurianti neproporcingai didelius nuostolius, visos transporto priemonių vertės konfiskavimo kontekste. Teismas, vertindamas konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą, atsižvelgia į nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, t. y. jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, dirba, neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Įvertintina ir tai, jog gabenamos cigaretės nebuvo paslėptos tam pritaikytose ir įrengtose slėptuvėse, jos buvo sudėtos tarp gabenamo krovinio, kontrabandos suradimas nebuvo apsunkintas. Taigi teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslus ir principus galima pasiekti konfiskuojant dalį konfiskuotino turto – transporto priemonių vertės, t. y. 15 000 eurų. Teismo vertinimu, tokios transporto priemonių vertės dalį atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, kurį iš esmės siūlo ir valstybinis kaltintojas, nepažeistų teisingumo ir proporcingumo principų.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 71 000 pakelius cigarečių „Minsk 5 Superslims“, 54 500 pakelius cigarečių „Minsk superslims“, 50 500 pakelius cigarečių „NZ Gold", 40 000 pakelius cigarečių „Queen menthol“ (4 320 000 NAR) ir plastikines dėžutes, saugomas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Ugniagesių g. 14, Vilniuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Pagal BPK 103 straipsnio 1 punktą proceso išlaidas, be kita ko, sudaro daiktų laikymo ir persiuntimo išlaidos. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Nurodytas procesinis reguliavimas reiškia, kad dėl proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo teismas sprendžia kiekvienu konkrečiu atveju bei turi pareigą įvertinti, ar tos išlaidos susijusios su nusikalstamos veikos atskleidimu, baudžiamosios bylos nagrinėjimu. Pagal baudžiamosios bylos duomenis proceso išlaidas sudaro: 1) sulaikytų cigarečių (4 320 000 NAR) ir plastikinių dėžučių saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 5 d. iki 2024 m. sausio 9 d. sudaro – 34,83 eurus, nuo 2024 m. sausio 10 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos už vieną parą sudarys – po 6,29 eurus už kiekvieną parą; 2) sulaikytų plastikinių dėžučių saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki 2024 m. sausio 9 d. sudaro – 18,11 eurus, nuo 2024 m. sausio 10 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos už vieną parą sudarys – 1,39 eurus; 3) sulaikytų prekių krovos ir transportavimo išlaidos sudaro – 172,56 eurus; 4) sulaikytų cigarečių išėmimo iš slėptuvių darbų išlaidos sudaro – 1 013,01 eurus; 5) sulaikytų cigarečių sunaikinimo išlaidos sudaro – 669,54 eurus; 6) sulaikytos transporto priemonės – vilkiko „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimo į saugojimo vietą išlaidos sudaro – 492, 23 eurus; 7) sulaikytos transporto priemonės saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki 2024 m. sausio 9 d. sudaro –107, 07 eurus; nuo 2024 m. sausio 10 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos už vieną parą sudarys – 6,01 eurus.

Teismas, spręsdamas proceso išlaidų pripažinimo klausimą ir atitinkamas išlaidas pripažindamas proceso išlaidomis, privalo nustatyti konkrečią priteistiną sumą. Pateiktais bylos duomenimis sulaikytų cigarečių ir plastikinių dėžučių, bei sulaikytos transporto priemonės saugojimo išlaidos nuo 2024 m. sausio 10 d. iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, nurodytos preliminariai, todėl neleidžia nustatyti tikslios išlaidų sumos, t. y. nežinoma kada teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisęs, bei nenustatyta kada saugomos cigaretės ir plastikinės dėžutės buvo sunaikintos, bei kada transporto priemonės buvo nebesaugomos. Atsižvelgiant į tai šių išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis klausimas ir jų priteisimas iš kaltinamojo šio baudžiamojo įsakymo priėmimo metu nespręstinas. Likusios išlaidos – cigarečių saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 5 d. iki 2024 m. sausio 9 d. (kurias sudaro 34,83 eurai), plastikinių dėžučių saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 28 d. iki 2024 m. sausio 9 d. (kurias sudaro 18,11 eurų), sulaikytų prekių krovos ir transportavimo išlaidos (kurias sudaro 172,56 eurai), sulaikytų cigarečių išėmimo iš slėptuvių darbų išlaidos (kurias sudaro 1 013,01 eurų), cigarečių sunaikinimo išlaidos (kurias sudaro 669,54 eurai), transporto priemonės transportavimo į saugojimo vietą išlaidos (kurias sudaro 492, 23 eurai), transporto priemonės saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 14 d. iki 2024 m. sausio 9 d. (kurias sudaro –107, 07 eurai), vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5, 6 punktais ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis (viso 2 507,35 eurai) ir išieškotinos iš kaltinamojo A. N. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. N. (A. N.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 600 MGL dydžio (30 00 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. N. (A. N.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 400 MGL dydžio (20 000 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti A. N. (A. N.) laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. gruodžio 9 d. 8 val. 30 min. iki 2023 m. gruodžio 9 d. 21 val. 48 min., vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL) dydžio baudai ir galutinę bausmę A. N. (A. N.) skirti 398 MGL dydžio (19 900 eurų) baudą.

A. N. (A. N.) paskirtą kardomąją priemonę – 8 000 (aštuonių tūkstančių) eurų užstatą palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti ir užstatą nukreipti į A. N. (A. N.) paskirtos baudos sumokėjimą.

Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir likusi nesumokėta 11 900 (vienuolikos tūkstančių devynių šimtų) eurų dydžio bauda per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas, LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus raštinei. Jeigu sumokama banko įstaigoje, tuomet pateikti banko įmokos mokėjimo kvito originalą, o jei sumokama internetu, pateikti atspausdintą mokėjimo pavedimą, patvirtintą banko antspaudu.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalimis A. N. (A. N.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti vilkiko „MAN“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „SCHMITZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 71 000 pakelius cigarečių „Minsk 5 Superslims“, 54 500 pakelius cigarečių „Minsk superslims“, 50 500 pakelius cigarečių „NZ Gold", 40 000 pakelius cigarečių „Queen menthol“ (4 320 000 NAR) ir plastikines dėžutes, saugomas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus III tipo atvirajame muitinės sandėlyje, adresu Ugniagesių g. 14, Vilniuje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5, 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, iš A. N. (A. N.) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai išieškoti 2 507,35 (du tūkstančius penkis šimtus septynis eurus ir 35 centus) eurus proceso išlaidų už sulaikytų cigarečių saugojimą, plastikinių dėžučių saugojimą, sulaikytų prekių krovą ir transportavimą, sulaikytų cigarečių išėmimo iš slėptuvių darbą, cigarečių sunaikinimą, transporto priemonės transportavimą ir saugojimą.

Proceso išlaidų suma teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus turi būti sumokėta Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas188656838, sąskaitą Nr. LT144040063610000196, esančią Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banke, banko kodas 40400.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus apygardos teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas BPK 352 straipsnio nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.