- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-10
- Bylos Nr.
- e2-8425-880/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00364-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- R. B., A. L.
- Advokatai
- Irina Kizina
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius;
žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovėms R. B. ir A. L. dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad ieškovės N. B., ir I. B. santuokos metu ieškovės vardu įgytas 30,44 kv. m bendro ploto vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas už ieškovės asmenines lėšas ir priklauso ieškovei N. B. asmeninės nuosavybės teise. Ji nurodė, kad Ieškovė ir I. B. įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Įregistravus santuoką ieškovė su vyru gyveno (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė dukra R. B.. Bendras sutuoktinių gyvenimas nesusiklostė, sutuoktinis dėl nesaikingo alkoholio vartojimo nedirbo, pridarė skolų. Kai dukrai sukako 3 metai, 1993 m. ieškovė paliko vyrą gyventi su motina jiems priklausančiame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir su dukra išvažiavo gyventi pas savo motiną V. V. į (duomenys neskelbtini). Neturėdama savo būsto, ieškovė su dukra apsigyveno pas motiną, įsidarbino (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad sutuoktinis neteikė dukrai jokio išlaikymo, 1993 m. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas priteisė vaiko išlaikymą iš I. B. po 1/4 dydžio visų darbo užmokesčių, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL dydžio kas mėnesį. Gyvenant skyrium vaiko tėvas dukrai išlaikymo nemokėjo. Vaiko tėvas dažnai keitė savo gyvenamąją vietą, ilgai neužsibūdavo darbovietėse, dukros nelankė ir jos gyvenimu nesidomėjo, antstoliai skelbė skolininko I. B. paiešką, tačiau I. B. gyvenimo būdas leido jam išsisukti nuo pareigos išlaikyti vaiką, jis nežinojo nei kaip gyvena jo dukra, nei kaip ir iš ko gyvena jo sutuoktinė. Ieškovei sunkiai gyvenant visada padėdavo jos motina. 1994 m. gegužės mėnesį ieškovės motina, žinodama, kad jos dukra neturėjo jokių santaupų, padovanojo ieškovei 1000 litų ir dar 4000 litų paskolino vieno kambario buto pirkimui. Gavus iš motinos pinigus, 1994 m. gegužės 11 d. ieškovė nupirko už 5000 litų vieno kambario 30,44 kv m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini). Sudarant buto sandorį ieškovė jau žinojo, kad su sutuoktiniu neturi bendros ateities ir su juo negyvens, o 1995 m. teismas, ieškovės inicijojant skyrybų procesą, santuoką nutraukė. Netrukus ieškovė su dukra įsikūrė nupirktame bute, šiame bute su dukra gyveno iki dukters pilnametystės bei gyvena iki šiolei. Ieškovė, nuolat dirbdama, taupant ir kukliai gyvenant, per keletą metų atsiskaitė su V. V., grąžinant jai paskolintus pinigus. I. B. niekada šiame bute negyveno ir dukters nelankė. I. B. nieko neprisidėjo nei prie šio buto įgijimo, nei prie jo išlaikymo ar remonto. 1995 m. rugsėjo 15 d. Širvintų rajono apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį dėl santuokos nutraukimo su I. B., santuoką nutraukė. Sutuoktinių turtas civilinėje byloje nebuvo dalijimas, nes gyvenant bendrai sutuoktiniai jokio vertingo turto neįgijo, o 1994 m. gegužės 11 d. ieškovės už motinos pinigus nupirktas butas padalintas nebuvo, nes ieškovė, žinodama, kad butas nupirktas už jos asmeninės lėšas, šį turtą laikė savo asmeniniu turtu. Buto pirkimo-pardavimo sutartyje nėra žymos, kad turtas turi bendrosios jungtinės sutuoktinių turto teisinio statuso, sutartyje pirkėju nurodyta viena ieškovė, jokių duomenų apie tai, kad butas yra perkamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nėra. Iš minėtų faktų ir iš to, kad aukščiau minėtas butas Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas tik ieškovės vardu, rodo, kad sandorio sudarymo metu buvo akivaizdi ieškovės valia butą įgyti asmeninėn nuosavybėn. (duomenys neskelbtini) I. B. mirė. Pastarasis nekilnojamojo turto neturėjo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, o taip pat į tai, kad minėtas butas įgytas sutuoktiniams nuo 1993 m. kartu negyvenant ir nevedant bendro ūkio, kad I. B. niekada nebuvo šiame bute ir niekuo neprisidėjo nei prie jo įgijimo, nei prie buto išlaikymo, o minėto buto pirkimui bei įrengimui buvo panaudotos tik ieškovei asmeninės teise priklausančios lėšos – jai dovanotos lėšos bei asmeniškai paskolintos, ieškovė teikia ieškinį dėl turto teisinio režimo pakeitimo.
Atsakovės A. L. ir R. B. su ieškiniu sutiko ir prašė ieškinį nagrinėti joms nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta joms nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Pagal CPK 268 straipsnio 5 dalį, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.
Pagal bendrąją materialinių įstatymų galiojimo laike taisyklę teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. Nr.VIII-1864) 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata tiek pagal Santuokos ir šeimos kodeksą tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas išliko ta pati: preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose yra (buvo) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Be to, jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; kt.).
Taigi, nors ginčo butas buvo įgytas 1994 metais, sprendžiant dėl jo teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Ieškovei teigiant, kad ginčo butas buvo nupirktas už jos mamos dovanotas ir paskolintas lėšas, aktualios yra CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto normos. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas gautas realizavus jo asmeninėje nuosavybėje esantį turtą, jeigu to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Iš buto pirkimo - pardavimo sutarties turinio matyti, kad sutartyje pirkėju nurodoma viena ieškovė, jokių duomenų apie tai, kad butas yra perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise, nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad nupirktas butas buvo įregistruotas tik vienos ieškovės vardu. Byloje esantys įrodymai ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovės sutuoktinis negyveno su ieškove, vengė mokėti dukters išlaikymą, nevedė bendro ūkio su sutuoktine, minėtame bute niekada negyveno ir nėra buvęs, prie buto įgijimo ir išlaikymo niekaip neprisidėjo, ieškovė butą įsigijo už motinos padovanotus ir paskolintus pinigus, tą patvirtina pinigų dovanojimo ir skolinimo raštelis, todėl sandorio sudarymo metu buvo išreikšta akivaizdi ieškovės valia minimą butą įgyti asmeninės nuosavybės teise.
Atsakovės yra mirusiojo I. B. dukros, kurios pagal įstatymą gali būti mirusiojo palikimo pirmosios eilės įpėdinėmis, su ieškiniu sutiko ir patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai ir pripažįstama, kad 30,44 kv. m bendro ploto vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas už ieškovės asmenines lėšas ir priklauso ieškovei N. B. asmeninės nuosavybės teise
Ieškovė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos iš atsakovių nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad ieškovės N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) santuokos metu ieškovės vardu įgytas 30,44 kv. m bendro ploto vieno kambario butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas už ieškovės asmenines lėšas ir priklauso ieškovei N. B. asmeninės nuosavybės teise.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.