- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-547/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Konstantinas Gurinas (pran.), Donatas Šernas
- Atsakovas
- I. Z. M.
- Ieškovas
- V. S., H. B.
- Advokatai
- Nida Kazokienė
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Konstantino Gurino (pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir H. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-320-390/08 pagal ieškovų V. S. ir H. B. ieškinį atsakovei I. Z. M. dėl netesybų ir avansinės išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai V. S. ir H. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu ieškiniu), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės I. Z. M. atsakovų naudai po 30 000 Lt avansinę įmoką, po 60 000 Lt baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, 2006 m. gegužės 30 d. ieškovai sudarė su atsakove sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovai - pirkti atsakovei nuosavybės teise priklausantį 5,06 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Vijūkuose, Kaune. Sutartyje šalys susitarė dėl parduodamo nekilnojamojo turto kainos - 150 000 Lt. Prieš pasirašant minėtąją sutartį ieškovai sumokėjo atsakovei 60 000 Lt avansą, iš kurių 30 000 Lt sumokėjo ieškovas H. B. ir 30 000 Lt -V. S. . Sutarties sudarymo metu tarp atsakovės ir trečiųjų asmenų, kuriems priklauso žemės sklypai, besiribojantys su atsakovei priklausančiais sklypais, vyko ginčai dėl atitinkamų asmenų teisių į žemės sklypus įgyvendinimo, minėtas žemės sklypas buvo areštuotas. Atsakovė nurodė, jog pirkimo - pardavimo sutartis bus sudaryta panaikinus sklypo areštą. 2006 m. lapkričio 16 d. areštas buvo panaikintas. Ieškovai įregistravo su atsakove sudarytą sutartį VĮ Registrų Centro nekilnojamojo turto registre ir paragino atsakovę nedelsiant įforminti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, tačiau atsakovė pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti vengė. Vėliau ieškovai ne kartą reikalavo atsakovės vykdyti įsipareigojimus bei sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau I. Z. M. savo įsipareigojimus vykdyti atsisakė. Preliminariojoje sutartyje šalys sulygo, jog tuo atveju, jei atsakovė atsisakys parduoti atitinkamą žemės sklypą ieškovams, arba parduos/padovanos žemės sklypą tretiesiems asmenims, atsakovė privalės sumokėti ieškovams 120 000 Lt baudą. Atsakovė, atsisakydama sudaryti aukščiau nurodyto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pažeidė sutartyje įtvirtintus įsipareigojimus. Šalis, nevykdanti ar netinkamai vykdanti savo sutartinius įsipareigojimus, turi kitai šaliai sumokėti sulygtas netesybas. Taigi, pastaroji pinigų suma turėtų būti priteista iš atsakovės. Taip pat nurodė, kad nėra pagrindo teismui sumažinti ieškovų reikalaujamas priteisti netesybas, kadangi ieškovų nuostoliai dėl atsakovės atsisakymo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį viršija sutartyje nustatytą netesybų sumą. Ieškovai, skaičiuodami patirtų nuostolių dydį, rėmėsi VĮ Registrų centro duomenimis - vidutinės rinkos vertės padidėjimu nuo 2006 m. birželio 30 d. iki 2007 m. birželio 1 d. Nurodė, kad žemės sklypo, kurį atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovams, vidutinė rinkos vertė nuo 2006 m. birželio 30 d. padidėjo daugiau nei 120 000 Lt. Be to, atsakovė privalo ne tik sumokėti ieškovams sutartyje nurodyto dydžio baudą, bet ir grąžinti avansinę įmoką.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovui V. S. 30 000 Lt avansinę įmoką ir ieškovui H. B. 30 000 Lt avansinę įmoką. Taip pat priteisė iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei kiekvienam atsakovui po 900 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio). Teismas pripažino, kad ieškinio dalis dėl 60 000 Lt avansinės įmokos grąžinimo ieškovams yra pagrįsta, todėl priteisė iš atsakovės ieškovams po 30 000 Lt sumokėtos avansinės įmokos, kuriuos atsakovė gavo sudarydama preliminariąją sutartį bei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinio dalį dėl 120 000 Lt netesybų priteisimo teismas atmetė. Teismas padarė išvadą, kad šalys 2006 m. gegužės 30 d. sudarė preliminariąją sutartį. Pagal 6.165 str. 3 d. šalys privalo sudaryti pagrindinę sutartį per vienerius metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo dienos. Iš bylos matyti, kad per vienerius metus šalys jų įvardintos miško paskirties žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, todėl pasibaigė jų prievolė pagal 2006 m. gegužės 30 d. sutartį. Šalis, dėl kurios kaltės sutartis sudaryta nebuvo, privalo atlyginti kitai šaliai turėtus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.). Ieškovai nuostolių dydį grindžia prarastos galimybės pinigine verte, kuri nustatoma pagal CK 6.258 str. 5 d. nurodytą kainų skirtumo principą. Tačiau teismas nurodė, kad taikant kainų skirtumo principą, kiekvienu individualiu atveju reikia įvertinti ir nukentėjusios šalies elgesį. Nustačius, kad ši šalis elgėsi nesąžiningai ir savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo, kitos šalies atsakomybė dėl prarastos galimybės piniginės vertės atlyginimo gali būti sumažinta arba ji gali būti visiškai atleista nuo šios nuostolių dalies atlyginimo. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad atsakovės kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo neįrodyta. Teismas atmetė ieškovų pateiktus įrodymus, nes telefono skambučių ataskaitos nėra informatyvios ieškovų teiginiams pagrįsti. Liudytoja S. M. yra ieškovų giminaitė, todėl gali būti suinteresuota padėti ieškovams. Be to, jos parodymai nėra pirminiai įrodymai, kurie patvirtintų reikšmingus bylai faktus. Nors liudytoja D. J. yra atsakovės dukra, tačiau jos parodymai dėl ginčo aplinkybių yra nuoseklūs ir logiški, todėl teismas netikėti jais neturi pagrindo. Teismas konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovė buvo nesąžininga šalis, kuri savo elgesiu trukdė sudaryti pagrindinę sutartį ir turėtų atlyginti ieškovams prarastos galimybės piniginę vertę. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovai patys sudarydami preliminariąją sutartį buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi ir nenumatė galimų pasekmių, kad ginčo žemės sklypo kaina nekilnojamojo turto rinkoje gali kisti. Kitomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovai susidariusių nuostolių dydžio neįrodinėjo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai V. S. ir H. B. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimo dalį, kuria ieškovų ieškinys buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovės I. Z. M. 120 000 Lt baudą bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismo išvada, kad atsakovės kaltė dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nebuvo įrodyta, padaryta netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl padarė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas. Liudytoja S. M. (kuri yra atsakovės sesuo) teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovė atsisakė sudaryti notarinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovais, nes rado kitą pirkėją, kuris pasiūlė didesnę kainą. Be to, ieškovai pateikė teismui Kauno raj. 4-ojo notarų biuro pranešimą, kuriuo notarė patvirtino, jog 2007 m. gegužės 29 d., t. y. nepraėjus vieneriems metams nuo sutarties sudarymo, atsakovė kreipėsi į notarų biurą su prašymu užsakyti pažymą ginčo žemės sklypo pardavimui, sklypo pirkėju nurodydama A. U. . Pagal VĮ Registro centro duomenis, atsakovė ginčo žemės sklypą pardavė tam pačiam pirkėjui A. U. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nepraėjus metams nuo sutarties su ieškovais sudarymo, atsakovė vedė derybas dėl ginčo žemės sklypo pardavimo su kitu pirkėju ir susitarė su juo sudaryti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį. Šių faktinių aplinkybių teismas neanalizavo. Be to, aplinkybę, kad ieškovai siekė sudaryti notarinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino ir liudytojas T. Z. (atsakovės anūkas). Dėl šio liudytojo parodymų reikšmės teismas apskritai nepasisakė. Priešingai nei nurodė teismas, liudytoja S. M. nėra ieškovų giminaitė, o yra atsakovės sesuo, todėl teismo motyvai, kuriais jis atmetė šios liudytojos parodymus dėl galimo jos suinteresuotumo, vertintini kritiškai. Tarp ieškovų ir atsakovės sudaryta sutartis turėjo būti kvalifikuota kaip pirkimo-pardavimo sutartis, o ne kaip preliminarioji sutartis, kurios terminas pasibaigia praėjus vieneriems metams nuo sudarymo. Todėl darytina išvada, kad atsakovės prievolės 2007 m. gegužės 30 d. nesibaigė, todėl atsakovės kaltė dėl to, jog tarp šalių sudaryta sutartis nebuvo patvirtinta notarine tvarka, o atsakovė ginčo sklypą pardavė trečiajam asmeniui, neabejotinai egzistuoja. Be to, šalių sudarytoje sutartyje nėra numatytas terminas kitai - pagrindinei sutarčiai sudaryti. Pažymi, kad ginčo žemės sklypas buvo tinkamai suformuotas jau sutarties sudarymo metu ir, pasirašant minėtą sutartį atsakovė išreiškė valią perleisti minėtą žemės sklypą ieškovų nuosavybėn, o ne sudaryti preliminariąją sutartį. Be to, ieškovai sutartį iš dalies įvykdė – sumokėjo atsakovei žemės sklypo pirkimo-pardavimo kainos dalį, sudarančią 60 000 Lt, kas byloja apie sutarties patvirtinimą ir vykdymą. Dėl patirtų nuostolių dydžio, apeliantai nurodo, kad byloje esanti VĮ Registrų centro pateikta sutartis, kurios pagrindu atsakovė pardavė ginčo žemės sklypą A. U. už 200 000 Lt bei išrašai iš VĮ Registrų Centro duomenų bazės, kuriuose nurodyta ginčo žemės sklypo rinkos vertė, patvirtina, kad ginčo žemės sklypo vertė nuo sutarties sudarymo ženkliai išaugo, t. y. daugiau nei 120 000 Lt. Be to, neįvykdžiusi savo įsipareigojimų pagal sutartį atsakovė gavo piniginę naudą, kurią sudaro 50 000 Lt, (t. y. sutartyje nurodytos ginčo žemės sklypo kainos bei kainos, už kurią atsakovė žemės sklypą pardavė, skirtumas), kuri ieškovų prašymu taip pat pripažintina jų nuostoliais. To pasėkoje konstatuotina, kad atsakovės mokėtinos ieškovams netesybos yra pagrįsto dydžio. Be to, įvertinus infliacijos lygį Lietuvoje bei įvertinus, kad CK 6.26 str. 1 d. numatytos 5 procentų palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, darytina išvada, kad nuostoliai dėl atsakovės įsipareigojimų nevykdymo buvo patirti.Teismas nepagrįstai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų už ieškovams suteiktas teisines paslaugas. Teismo posėdžio metu buvo pateikti duomenys, patvirtinantys, kad ieškovas apmokėjo už advokato padėjėjo teisinę pagalbą šioje byloje 2 025 Lt. Atitinkama šios pinigų sumos dalis turėjo būti priteista ieškovams iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. Z. M. prašo skundžiamą Kauno apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas advokato pagalbos išlaidas. Nurodo, kad teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir liudytojų parodymus, teisingai nustatė teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Apeliantai neteisingai skunde nurodo aplinkybes, kurias paliudijo liudytoja S. M. . Aplinkybes dėl kito pirkėjo, kad S. M. buvo žinoma apie ieškovų ir atsakovės sudarytą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kad ieškovai siekė sudaryti notarinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir tuo tikslu lankėsi pas atsakovę, minėta liudytoja galėjo sužinoti tik iš ieškovų, kadangi S. M. su atsakove nebendravo (nors jos ir seserys, tačiau jokie draugiški santykiai jų nesiejo). Minėta liudytoja buvo suinteresuota liudyti subjektyviai, ieškovų naudai, net nurodant melagingas aplinkybes. Iš liudytojos D. J. parodymų darytina išvada, kad ieškovai vengė sudaryti notarinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį preliminariojoje sutartyje nurodyta kaina, todėl atsakovės kaltės dėl sutarties nesudarymo nėra. Liudytojas T. Z. (atsakovės anūkas) apie ieškovų pastangas sudaryti su atsakove pirkimo-pardavimo sutartį nežinojo, apie tai su ieškovais nekalbėjo. Atsakovė nepažeidė nei CK 6.165 str. 3 d., nei preliminariosios sutarties nuostatų, nes žemės sklypas trečiajam asmeniui buvo perleistas jau pasibaigus preliminariosios sutarties terminui. Be to, ieškovai nepateikė tiesioginių įrodymų, kad kreipėsi į atsakovę dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo notarine tvarka sutarties sudarymo. Ieškovai patys vengė sudaryti notarine tvarka žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį joje nurodyta kaina bei buvo suinteresuoti praturtėti atsakovės sąskaita, nepagrįstai reikalaudami priteisti 120 000 Lt netesybas. Pagal CPK 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu ieškovai apeliaciniame skunde nepagrįstai pakeitė 2006 m. gegužės 30 d. sutarties vertinimą, nurodydami, kad sutartis turėjo būti vertinama kaip pirkimo-pardavimo sutartis, nors ieškinyje (patikslintame ieškinyje) nurodė, kad atsakovė pažeidė preliminariąją sutartį. VĮ Registrų centre ieškovai šią sutartį taip pat įregistravo kaip preliminariąją sutartį. Todėl teismas tinkamai įvertino tarp šalių sudarytą sutartį kaip preliminariąją. Dėl ieškovų patirtų nuostolių dydžio, atsakovė nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad jie patyrė realius, o ne tikėtinus nuostolius. Ieškovai patys nenorėjo susigrąžinti sumokėtą 60 000 Lt avansą. Atsakovė į teismo specialiąją sąskaitą įmokėjo 180 000 Lt, ne kartą telefonu kreipėsi į ieškovą V. S. prašydama nurodyti banko sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti priteistą 60 000 Lt dydžio avansinę įmoką, tačiau ieškovas nepageidavo susigrąžinti sumokėtą avansą. Dėl advokato pagalbos išlaidų priteisimo, atsakovė nurodė, kad ieškovai nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu neprašė priteisti šių išlaidų, todėl teismas pagrįstai jų nepriteisė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė tik ieškovai, kurie skundžia tą sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jų ieškinys dėl 120 000 Lt baudos priteisimo. Todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė visas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai išaiškino bei taikė tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas.
Vertindamas tarp šalių 2006 m. gegužės 30 d. sudarytą sutartį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo ją kaip preliminariąją. Tokią išvadą patvirtina, tiek sutartimi šalių prisiimti įsipareigojimai – atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieškovai nupirkti pastarajai priklausantį žemės sklypą, tiek ir šalių elgesys po jos sudarymo, tame tarpe šios sutarties įregistravimas kaip preliminariosios nekilnojamojo turto registre, ką atliko patys ieškovai.
Svarbu yra ir tai, kad kreipdamiesi į teismą ieškovai taip pat ginčo sutartį įvardijo kaip preliminariąją, o baudą prašė priteisti būtent todėl, kad atsakovė, jų nuomone, atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl apeliacinio skundo teiginys, kad 2006 m. gegužės 30 d. tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja ne tik byloje nustatytoms aplinkybėms, bet ir ieškinyje bei šalių vėlesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytai teisinei pozicijai dėl nagrinėjamo ginčo ir tėra nauja aplinkybė, kuri nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.).
Iš bylos aplinkybių matyti, kad ginčo sutartis buvo paruošta pačių ieškovų. Atsižvelgiant į tai, o taip pat į šalių amžiaus bei išsilavinimo skirtumą, atsakovė laikytina silpnesnioji sutarties pusė. Sudarydami sutartį ieškovai nenurodė termino pagrindinei sutarčiai sudaryti. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.165 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai konstatavo, kad šalys turėjo sudaryti pagrindinę sutartį per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Šiuo atveju apeliantų teiginys, kad atsakovei prievolės 2007 m. gegužės 30 d. nesibaigė, prieštarauja bylos aplinkybėms bei paminėtai įstatymo nuostatai ir paremtas, kaip jau buvo aptarta anksčiau, klaidingu teiginiu, kad tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis.
Preliminariosios sutarties galiojimo laike pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo reikalauti, kad atsakovė sumokėtų baudą. Pagal sutarties sąlygas atsakovė baudą turėjo sumokėti atsisakius sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį arba žemės sklypą pardavus kitiems pirkėjams. Savo reikalavimą dėl baudos priteisimo ieškovai grindė teigdami, kad atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Tačiau, kolegijos nuomone, patikimų įrodymų šiam teiginiui pagrįsti apeliantai nepateikė (CPK 178 str.). Savo reikalavimą dėl baudos priteisimo ieškovai iš esmės grindė telefoninių pokalbių išklotinėmis bei liudytojos S. M. parodymais. Tačiau iš pokalbių išklotinių matyti tik tiek, kad tarp ieškovų ir atsakovės bei jos šeimos narių (dukros ir anūko) preliminariosios sutarties galiojimo metu vyko keli telefoniniai pokalbiai (dažniausiai trumpalaikiai, iki kelių minučių trukmės). Tačiau tokie duomenys nėra informatyvūs ir neįrodo, kad atsakovė atsisakė įvykdyti preliminariosios sutarties sąlygas. Tuo tarpu vertinant atsakovės sesers S. M. parodymus, turėtina omenyje, kad pati liudytoja parodė, jog ji su atsakove ilgą laiką nebendrauja, jos neaplanko. Tai liudija apie atsakovės ir šios liudytojos nepakankamai gerus santykius. Be to, minėta liudytoja su ieškovais pas atsakovę nevažiavo, jų pokalbiuose nedalyvavo, dėl ko laikyti jos parodymus patikimais negalima.
Kritikuodami šios liudytojos parodymų įvertinimą apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad S. M. yra jų giminaitė. Tačiau būtent tai teismo posėdžio metu prisiekusi paliudijo pati S. M. ( t. 1, b. l. 131).
Tuo tarpu liudytoja D. J. , atsakovės duktė, paliudijo, kad ieškovai, skambindami jai kalbėjo apie žemės sklypo kainos mažinimą. Šios liudytojos parodymus patvirtina ir pačių apeliantų pateikta telefoninių pokalbių išklotinė. Be to, ši liudytoja dalyvavo ieškovų susitikimuose su atsakove, kurių metu apeliantai siūlė mažinti kainą. Pažymėtina, kad apeliantai neneigia, jog minėta liudytoja dalyvavo jų susitikime su atsakove.
Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės anūko liudytojo T. Z. parodymų. Tačiau šio liudytojo parodymai nulemti ieškovų reikalavimo pagrįstumo negali, nes jis tik parodė, kad ieškovai norėjo suderinti susitikimą su atsakove ir jo mama, kas iš esmės sutampa su liudytojos D. J. parodymais bei neįrodo ieškovų teiginio, kad atsakovė atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį (t. 2, b. l. 7).
Apeliantai teigia, kad jų reikalavimo pagrįstumą patvirtina tai, kad atsakovė preliminariosios sutarties galiojimo metu užsakė pas notarą pažymą dėl ginčo žemės sklypo pardavimo pirkėju nurodydama ne ieškovus, o kitą asmenį. Tačiau tokia pažyma buvo užsakyta 2007 m. gegužės 29 d., t. y. bepasibaigiant preliminariosios sutarties galiojimo laikui. Be to, pažymą užsakiusi atsakovė preliminariosios sutarties galiojimo laiku žemės sklypo kitiems pirkėjams nepardavė, tai įvyko žymiai vėliau 2007 m. lapkričio 27 d. Svarbu yra ir tai, kad apeliantai nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad sutarties galiojimo metu jie buvo suderinę datą ir kvietė atsakovę pas notarę pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti.
Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad ieškovai neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo (CPK 178 str.). Naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.
Apeliantai nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė jiems bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Kaip matyti iš bylos, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti dokumentai (sąskaita už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymas), patvirtinantys, kad ieškovas H. B. sumokėjo 2 025 Lt už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas (t. 1, b. l. 123, 124). Tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje suformuluotas prašymas priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kas apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Todėl pirmosios instancijos teismas, tenkindamas iš dalies ieškovų ieškinį, atitinkamą šių išlaidų dalį turėjo priteisti ieškovui iš atsakovės (CPK 93 str. 2. ). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, sprendžia, kad ieškovui H. B. iš atsakovės priteistina 1 200 Lt išlaidų už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą.
Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, iš jų valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 6,7 Lt (t. 2, b. l. 34) bei atsakovei iš ieškovų priteistinos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti - 1 200 Lt (po 600 Lt iš kiekvieno ieškovo).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų V. S. (a/k (duomenys neskelbtini) ir H. B. (a/k (duomenys neskelbtini) atsakovei I. Z. M. (a/k (duomenys neskelbtini) po 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei po 3,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Priteisti iš atsakovės I. Z. M. (a/k (duomenys neskelbtini) ieškovui H. B. (a/k (duomenys neskelbtini) 1 200 Lt išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą pirmosios instancijos teisme.