Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi 1996-06-19 Plungėje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, neteista, ištekėjusi, pradinio išsilavinimo, nedirbanti, deklaravusi gyvenamąją vietą Plungės r. sav. ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), Plungėje, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. kovo 1 d., kaltinamoji S. R., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Plungėje, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo metu būdama įspėta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą įstaigai turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, t. y. S. R. melagingai pareikšdama, kad neva 2017 m. kovo 1 d., apie 18 val., jos vyras G. R. grįžęs į namus, būdamas neblaivus, kėlė žodinį konfliktą ir žodinio konflikto metu delnu jai trenkė į veidą, dėl ko patyrė fizinį skausmą, dėl ko pagal jos pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-10077-17, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl fizinio skausmo sukėlimo.

Be to, kaltinamoji S. R., 2017 m. kovo 1 d., nuo 19.02 val. iki 19.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Plungėje, liudytojo apklausos metu būdama nukentėjusiąja ir įspėta pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, medžiagoje Nr. M-1-01-16113-17 ir 2017 m. kovo 2 d., nuo 10.53 val. iki 11.02 val., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose, adresu Vytauto g. 1, Plungė, liudytojo papildomos apklausos metu būdama nukentėjusiąja ir įspėta pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-10077-17, davė žinomai melagingus parodymus, kad neva 2017 m. kovo 1 d., apie 18 val., jos vyras G. R. grįžęs į namus, būdamas neblaivus, kėlė žodinį konfliktą ir žodinio konflikto metu delnu jai trenkė į veidą, dėl ko, neišlaikiusi pusiausvyros, trenkėsi į kambaryje buvusios spintos kampą, dėl ko patyrė fizinį skausmą.

Kaltinamoji S. R. prisipažino kalta ir parodė, kad ji melavo pranešdama apie nebūtą nusikaltimą, t. y. apie tai, kad jos vyras G. R. 2017-03-01, apie 18.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Plungėje, smogė delnu jai į veido sritį, dėl ko, ji neišlaikiusi pusiausvyros trenkėsi į kambaryje buvusios spintos kampą ir taip jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Davė melagingus parodymus, nors ir buvo įspėta dėl atsakomybės už savo veiksmus, tačiau pasielgė neapgalvotai. Jos vyras G. R. tą vakarą į namus grįžo neblaivus, dėl to ji ant vyro supyko, tarp jų kilo žodinis konfliktas, jiedu apsibarė ir kai G. R. pradėjo rinktis daiktus, norėdamas išeiti iš namų, ji dar labiau supyko ant jo. Liepė eiti G. R. miegoti, tačiau vyras jos nepaklausė ir išėjo iš namų be savo daiktų. Kai jis išėjo, ji užrakino buto duris, nes nenorėjo, kad grįžęs namo nesusirinktų savo daiktų ir neišeitų. Kadangi ji vyro į namus neįsileido, jis iškvietė policiją. Atvykusiems policijos pareigūnams ji pamelavo, kad vyras G. R. jai delnu trenkė į veidą. Taip pasielgė, nes buvo labai pikta ant jo, kadangi G. R. į namus grįžo neblaivus. (b. l. 122-124)

G. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodė, kad neprisipažįsta smurtavęs prieš savo žmoną S. R.. Pirminėje savo apklausoje parodė, kad galėjo panaudoti fizinį smurtą prieš žmoną, kadangi pats to fakto dėl girtumo neprisiminė, o tik tikėjo žmonos duotais parodymais. Tik vėliau jam žmona S. R. prisipažino, kad jis prieš ją nesmurtavęs, kad ji davė melagingus parodymus būdama ant jo labai supykusi ir nepagalvojusi apie galimas pasekmes. (b. l. 101-103)

Iš 2017-03-01 pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, jog pagal pareiškėjos S. R. pareiškimą Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10077-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad 2017-03-01 apie 18.30 val., G. R., būdamas neblaivus (nustatytas 2,19 promilių girtumas), savo namuose (duomenys neskelbtini), Plungėje, kilusio šeimyninio barnio metu, girdint mažamečiams vaikams, kurie buvo kitame kambaryje, sudavė vieną smūgį ranka į galvą savo žmonai S. R., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. (b. l. 1-3)

Iš nukentėjusia apklaustos S. R. parodymų matyti, kad 2017-03-01, apie 18.00 val., jos vyras namuose konflikto metu jai vieną kartą trenkė delnu į veidą, o ji, neišlaikiusi pusiausvyros, trenkėsi į kambaryje buvusią spintą, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. (b. l. 6-10, 17-19)

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamoji S. R. pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir davė melagingus parodymus apklausiama kaip nukentėjusioji, apie tariamai vyro G. R. žodinio konflikto metu suduotą smūgį į veidą, dėl ko patyrė fizinį skausmą.

Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, kaltinamoji suvokė, kad melagingai pranešė, policijai, kuri turi teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, apie padarytą nusikaltimą, nors žinojo, kad nusikaltimas nėra padarytas ir jos vyras G. R. jai smūgio į veidą nesudavė, taip pat suvokė, kad dėl jos tokių veiksmų gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ir norėjo taip veikti. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 1 dalyje, požymius. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamosios veiksmai kvalifikuoti atskirai ir pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu asmuo melagingai pranešęs apie nusikaltimą ir vėliau ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, pakartoja bei patvirtina tą pačią melagingą informaciją, pagrįsdamas savo pranešimą, jis veikia vieninga tyčia ir iš esmės įgyvendina tos pačios veikos melagingo pranešimo – motyvus ir tikslus. Tokie kaltinamojo parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo pranešimo) tęsinys, todėl nėra pagrindo kaltininko veikos kvalifikuoti dar ir pagal BK 235 straipsnį už melagingus parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–458/2011).

Tuo pagrindu pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu aprašyta veika bei nusikalstamos veikos kvalifikacija tikslintina, nurodant, jog kaltinamoji melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir vėliau ikiteisminio tyrimo metu davusi melagingus parodymus apklausos metu, padarė tęstinę nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 236 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta.

Kadangi kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso būdu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį ir jai paskirti bausmę – 30 minimalių gyvenimo lygių (MGL), t. y. 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. R. paskirti galutinę bausmę – 20 minimalių gyvenimo lygių (MGL), t. y. 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) baudą.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės rajono apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta bausme, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Nuteistasis per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos mokėjimo kodas 6801.

Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.