Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. O. (O.) ir A. O. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą; suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė prašė patenkinti pareiškimą remiantis pareiškime išdėstytais argumentais. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėja, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė, Lenkijoje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su pareiškėju – Lenkijos Respublikos piliečiu A. O. CMS 2016 m. rugsėjo 9 d. įtraukė nurodytą santuoką į apskaitą. Išduotame santuokos liudijime pareiškėjos pavardė nurodyta „O.“, nors Lenkijoje išduotame santuokos liudijime pareiškėjos pavardė įrašyta „O.“. Šiuo metu pareiškėjai gyvena Lenkijoje. Pareiškėja pateikė prašymą pakeisti jos pavardę į originalią, bet CMS 2016 m. spalio 24 d. išvada Nr. 59 atsisakė tai padaryti. Neteisėtas ir nepagrįstas atsisakymas įregistruoti pareiškėjos pavardę po santuokos sudarymo originalia forma pažeidžia pareiškėjų, jų šeimos privatų gyvenimą, teisę puoselėti savo kultūrą, kalbą, o taip pat juos diskriminuoja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnis numato, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. CK 3.281 straipsnis numatyto, kad civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis, kurias tvirtina teisingumo ministras. Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 11 punktas numatyto, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-11-06 sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999-10-21 nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne.

Tiek ginčijamo Kaišiadorių rajono CMS sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis. Nors šiuo metu galiojantys teisės aktai nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, tačiau nagrinėjamu atveju ne mažiau reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja sudarė santuoką su Lenkijos Respublikos piliečiu A. O. bei pasirinko vyro pavardę – O. Lenkijos Respublikoje pareiškėjams išduotame santuokos liudijime įrašyta pareiškėjos pavardė O. Pareiškėjai šiuo metu gyvena Lenkijoje. Lenkijos Respublikos išduotame ES piliečio gyvenamosios vietos registracijos pažymėjime pareiškėjos pavardė nurodyta O. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybės, atsisakymas įtraukti į apskaitą bei išduoti santuokos liudijimą pareiškėjos vyro pasirinkta pavarde – O. - sukeltų pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą, o ateityje galimai susiduriant su problemomis susilaukus vaikų, registruojant jų gimimą, įteisinant bendrąja jungtine nuosavybės teise įgytą turtą ir/ar patiriant keblumų paveldėjimo teisinių santykių srityje. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pavardę su W yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja neišdavus jai santuokos liudijimo vyro pasirinkta pavarde su raide W. Draudimas įtraukti į apskaitą vyro pasirinktą pavardę su raide W taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą (CK 2.20 straipsnis).

Į bylą pateikta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, kurioje nurodyta, jog institucija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui išvadas dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653, NR. XIIP-1675, Nr. XIIP-1653(2), Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796 ir išsakiusi nuomonę, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis, bet, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, galimos kai kurios išimtys. Viena jų – su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti įrašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Dėl visų pirmiau šiame sprendime išvardytų priežasčių darytina išvada, kad nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reglamentavimo ir atsisakymas tenkinti pareiškėjų prašymą neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjų siekiamam rezultatui. Dėl to pareiškėjų pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjų pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą.

Panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2016 m. spalio 24 d. išvadą Nr. 59.

Įpareigoti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti pareiškėjos D. O. (a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę į „O.“ ir išduoti naują santuokos liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.