Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-12-17 · Civilinė byla Nr. 2-2693-813/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-17
Bylos Nr.
2-2693-813/2015
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-02291-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Darius Kantaravičius
Ieškovas
I. V.
Atsakovas
I. B.
Advokatai
Raimundas Gargasas
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2693-813/2015Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02291-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 116.4; 125.1. (S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 17 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Jurgitai Ilevičiūtei, dalyvaujant ieškovės I. V. atstovui advokatui Raimundui Gargasui, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. D., nedalyvaujant ieškovei I. V. ir atsakovui I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui I. B., išvadą teikiančiai institucijai Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. V. ieškiniu prašė nustatyti, kad I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra jos dukros K. B. (buvusios V.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas; priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 120,00 EUR periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012-09-11 iki ieškinio padavimo teismui 2015-09-11 dienos; nustatyti dukters gyvenamąją vietą su vaiko motina I. V.; nustatyti I. B. bendravimo su vaiku K. B. tvarką: I. B. gali su vaiku bendrauti kiekvieno mėnesio 1 ir 3 šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 11.00 val. iki 16.00 val. vaiko namuose. Apie ketinimą bendrauti su vaiku I. B. privalo prieš 2 dienas apie pranešti vaiko motinai.

Atsakovui I. B. pripažinus tėvystę notariniu pareiškimu, teismo 2015-12-07 nutartimi byla dalyje dėl ieškinio reikalavimo nustatyti I. B. tėvystę vaikui K. V. nutraukta.

Šalies argumentai

Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad su atsakovu turi ne santuokoje (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą K. B.. Atsakovas nuo pat dukros gimimo gera valia materialinės paramos neteikia, vaiką lanko retai. Šalys nuo 2011 m. kartu negyvena. Ieškovė kartu su dukra ir sugyventiniu nuomoja Kėdainių urėdijai priklausančio mūrinio namo antrą aukštą. Ten yra 3 kambariai, apie 90 kv.m. ploto. Ieškovė nedirba, mokosi Kėdainių profesiniame centre pagal darbo biržos siuntimą. Vaiką faktiškai išlaiko ieškovės sugyventinis, kuris dirba eiguliu. Atsakovas jokio išlaikymo nuo dukrytės gimimo 2011 m. neteikė, nei pinigais, nei maistu, nei rūbais, nemokėjo už vaiko daliai tenkančias komunalines paslaugas. Ieškovė paaiškino, kad ieškinyje pateiktas vaiko išlaikymo paskaičiavimas yra realus, vaikas sveikas, specialiųjų poreikių neturi. Kadangi atsakovas kelis kartus yra lankęs vaiką, notariniu pareiškimu pripažino savo tėvystę, ieškovė nedaro jam kliūčių bendrauti su vaiku. Todėl sutinka, kad atsakovas galėtų pasiimti dukrą ir ją grąžintų ieškovei nustatytu grafiku.

Atsakovas I. B. teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į parengiamąjį ir į teismo posėdžius neatvyko, nors apie tai jam buvo asmeniškai pranešta, proceso eiga nesidomėjo ir jį ignoravo.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė D. D. su ieškinio reikalavimais sutiko. Palaikė Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, pagal kurią skyrius su ieškiniu visiškai sutinka. Pasiūlė nustatyti lankstesnę atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, negu prašoma ieškiniu. Kadangi vaikas auga su svetimu vyru, VTAS atstovė siūlė leisti atsakovui vaiką pasiimti iš vaiko namų ir jį grąžinti atgal nustatytu metu, t.y. neapsiriboti tėvo bendravimu su vaiku tik vaiko gyvenamojoje vietoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovės paaiškinimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalims ne santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. B. (gimimo liudijimas AA. Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovas suteikė dukrai tėvystę, jis vaiko gimimo liudijime nurodytas vaiko tėvu (b.l. 34). 2014-07-04 Kauno miesto savivaldybės administracijos Vilijampolės seniūnijos deklaruotos gyvenamosios vietos pažyma Nr. (2015-47748-PD)-2327 (b.l. 6) nustatoma, kad ieškovė gyvenamąją vietą deklaravusi kartu su savo nepilnamečiu vaiku K. B. (buvusia V.) adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). VSDFV 2015-08-11 pažyma Nr. 16A-4395 nustatoma, kad I. V. 2014 m. negavo jokių pajamų, nekilnojamojo turto neturi (b.l. 8-9). Apie tai, kad ieškovės turtinė padėtis yra prasta, rodo ir antrinės teisinės pagalbos suteikimo, valstybei apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų, faktas (b.l. 4).

Tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (LR CK 3.1355 str. 2 d.). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Šiuo metu vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra su motina, ieškove. Išvadą teikiančios institucijos atstovė prašo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Įvertinęs šias aplinkybes, vaiko mažą amžių, jo prieraišumą prie ieškovės, teismas sprendžia, kad vaiko K. B. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, ieškove I. V..

LR CK 3.192 str. numato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 str.). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kurios dydis nuo 2016-01-01 Vyriausybės patvirtintas yra 350 Eur (LAT CB skyriaus kolegijos 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr.3K-259/2004).

Pareigos rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės, asmeninės ir absoliučios prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (LAT CB skyriaus kolegijos 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr.3K-259/2004). Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios.

Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., byla Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009).

Kaip jau buvo minėta, ieškovė šiuo metu nedirba, yra vaiko auginimo atostogose, ji išvis negauna jokių pajamų. Ieškovė nurodė, kad vaiko drabužėliams, maistui, higienos priemonėms kas mėnesį reikia 200-250 Eur, vaiką jai padeda išlaikyti ieškovės sugyventinis. Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, pateiktus įrodymus, bei tai, kad atsakovas neprieštaravo ieškovės reikalavimui mokėti vaiko išlaikymui po 120 Eur kas mėnesį, konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį teismui nepateikė, nenurodė, kad turi kitų išlaikytinių, tačiau iš pačios ieškovės ir jos atstovo paaiškinimo, sutinka su ieškovės reikalavimu mokėti vaikui materialinį išlaikymą po 120 Eur kas mėnesį.

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Ieškovė vaiko poreikius įrodinėja ieškinyje pateikdama vaiko poreikių paskaičiavimus. Ieškovės nurodytas minimalus vaikų poreikių dydis yra mažesnis už nustatytą optimalų kriterijų – vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kurios dydis šiuo metu yra 320 Eur, nuo 2016-01-01 bus 350 Eur. Teismas konstatuoja, kad ieškovės pateikti išlaidų minimaliems vaiko poreikiams paskaičiavimai yra realūs ir objektyviai atitinka šalių turtinę padėtį bei minimalius vaiko poreikius, kurie ateityje vaikui augant taip pat didės.

Vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas visiškai tenkinti ieškovės reikalavimus, iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 120 Eur per mėnesį, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo iekšinio padavimo teisme 2015-09-11 iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas gera valia nuo pat dukrytės gimimo vaiko išlaikymui materialinės paramos neteikė. Atsakovas dėl šio fakto pretenzijų nepareiškė. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.), todėl atsižvelgdamas į ieškovės prašymą, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo ir materialinio išlaikymo įsiskolinimą po 60 Eur kas mėnesį nuo 2012-09-11 iki 2015-09-11, iš viso 2160 Eur (CK 3.200 str.).

Priteisto periodinėmis išmokomis materialinio išlaikymo dydis kasmet indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.). Vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise pavedama disponuoti vaiko įstatyminei atstovei – motinai ieškovei I. V. (LR CK 3.185 str. 1 d.). Ieškovei išaiškintina, kad ji turi naudoti lėšas, gautas vaiko išlaikymui, tik vaiko interesais (LR CK 3.203 str.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ieškovė prašė nustatyti ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: I. B. gali su vaiku bendrauti kiekvieno mėnesio 1 ir 3 šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 11.00 val. iki 16.00 val. vaiko namuose. Apie ketinimą bendrauti su vaiku I. B. privalo prieš 2 dienas apie pranešti vaiko motinai. Teismas, įvertinęs VTAS išvadą, sprendžia, kad ši prašoma nustatyti bendravimo tvarka riboja vaiko tėvo bendravimo su vaiku galimybes, todėl teismas, nesant ieškovės atstovo prieštaravimo, sprendžia, kad minėtu laikotarpiu tėvui turi būti suteikta galimybė su vaiku bendrauti ne tik vaiko, bet ir tėvo gyvenamojoje vietoje.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nustatyta, jog 2015-07-28 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-15-T-2629-3088 (b.l. 4) ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, be to, LR CPK 83 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami ieškovai civilinėse bylose dėl išlaikymo priteisimo. Už pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo turėtų būti sumokėta 43,20 Eur, o už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo taip pat 41,00 Eur. Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleista, ieškovės ieškinys yra patenkintas visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 84,20 Eur žyminio mokesčio ir 6,68 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Be to, ieškovę civilinėje byloje atstovavo advokatas Raimundas Gargasas, todėl atsakovas turi atlyginti ir išlaidas už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą pagal pateiktą tarnybos pažymą – viso 162,12 Eur (b.l. 17).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 3.194 str. ir CPK 259-260 str., 265 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko K. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina, ieškove I. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą dukrai K. B., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokant po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo 2015-09-11 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavedant priteistomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise nepilnamečių vaiko K. B. įstatyminei atstovei – motinai I. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko K. B., gim. (duomenys neskelbtini), materialinio išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012-09-11 iki 2015-09-11 po 60 Eur kas mėnesį, iš viso 2160,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt eurų).

Nustatyti I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku K. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatant, jog: I. B. kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį šeštadienį ir sekmadienį bendrauja su dukra K. B., paimdamas ją šeštadienį nuo 11.00 val. ir grąžindamas dukrą į motinos namus sekmadienį iki 16 val.

Priteisti valstybei iš atsakovo I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 84,20 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 20 ct) nesumokėto žyminio mokesčio, 6,68 Eur (šešis eurus 68 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 162,12 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus 12 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei I. V. išlaidų (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai ir šioje dalyje ieškovei išduoti vykdomąjį raštą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Kantaravičius