Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-09-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1304-881/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-06
Bylos Nr.
2A-1304-881/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-00934-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
Ieškovas
A. L., D. L.
Atsakovas
R. Ž., UAB „Geokada“, S. L.
Trečiasis asmuo
UAB „Effectivus“, SB „(duomenys neskelbtini)“, V. Ž., VĮ „Registrų centras“
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1304-881/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00934-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 30.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. L. ir D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3774-235/2012 pagal ieškovų A. L. ir D. L. ieškinį atsakovams R. Ž., UAB „Geokada“, S. L. įmonei „Norneda“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys – UAB „Effectivus“, SB „(duomenys neskelbtini)“, V. Ž., VĮ „Registrų centras“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai A. L. ir D. L. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovei R. Ž. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Geokada“ parengtą 2007-08-03 žemės sklypo ribų paženklinimo aktą, Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-15 įsakymą Nr. 2.3-5552-(01) bei Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-10-13 įsakymą Nr. Ž49-2112, taip pat minėto žemės sklypo registraciją VĮ Registrų centras Vilniaus filiale, nustatyti, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo Nr. 17 ir atsakovei R. Ž. priklausančio žemės sklypo Nr. 19 ribos nustatytos pagal UAB „Effectivus“ parengtą SB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo Nr. 17 kadastrinių matavimų bylos planą; taip pat prašė priteisti iš atsakovės 550 Lt turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas, atnaujinti įstatymų nustatytą terminą kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu. Nurodė, kad 1994-03-03 nusipirko iš valstybės 0,0733 ha ploto žemės sklypą Nr. 17, 2006-2007 metais jį aptvėrė tvora ties gretimo sklypo, priklausančio nuosavybės teise atsakovei, riba. 2007-08-03 atsakovė R. Ž. be jų žinios pasirašė UAB „Geokada“ parengtą atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, nors atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos nebuvo paženklintos natūroje. Po to ieškovai kreipėsi į S. L. įmonę „Norneda“ dėl jiems priklausančio žemės sklypo geodezinių matavimų atlikimo. Minėtos įmonės atstovas nesuderinęs su ieškovais parengė žemės sklypo matavimų bylą ir kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl žemės sklypo ribų patikslinimo. S. L. įmonės atstovas nepaaiškino, kad po atsakovei R. Ž. atliktų ir neteisėtai įregistruotų geodezinių matavimų ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas sumažėjo, ir jų pastatyta tvora atsidūrė atsakovei priklausančiame sklype. Taigi S. L. įmonės „Norneda“ neteisėtų veiksmų pasėkoje Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus vedėjas priėmė įsakymą dėl ieškovams priklausančio žemės sklypo ribų patikslinimo. Ieškovų žemės sklypas sumažėjo nuo 733 kv. m. iki 720 kv. m. Ieškovai, būdami suklaidinti, šiuos iš esmės neteisingus žemės sklypo duomenis įregistravo VĮ Registrų centras. Tik po atsakovės kreipimosi į teismą dėl jų pastatytos tvoros, neva jos sklype, nugriovimo, bei UAB „Effectivus“ atlikus naujus žemės sklypo matavimus ieškovams tapo žinoma, kad S. L. firma juos suklaidino ir kad jų žemės sklypo plotas faktiškai sumažėjo. Atsakovės R. Ž. žemės sklypo ribos privalėjo būti suderintos su gretimų žemės sklypų savininkais, tokiu būdu ieškovai neturėjo galimybės pateikti savo pastabų dėl atsakovės žemės sklypo plano, o jų žemės sklypo matavimai buvo atlikti atsižvelgiant į jau atsakovės neteisėtai atliktus kadastrinius matavimus, pažeidžiant SB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtas sklypų ribas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškovų A. L. ir D. L. ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovės R. Ž. žemės sklypo ribos buvo paženklintos 2007-08-03. Gretimo žemės sklypo savininko, ieškovo, parašo ant žemės sklypo ribų paženklinimo akto nėra, tačiau akte nurodyta, kad ieškovas A. L. apie tai buvo informuotas registruotu laišku. 2007-08-14 geodezininko T. V., atlikusio atsakovei priklausančio žemės sklypo matavimus, aiškinamajame rašte nurodyta, kad ieškovas, nustatant 2007-08-03 atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, buvo kviestas asmeniškai, bet nedalyvavo, ribų paženklinimo-parodymo akte nepasirašė, pasiūlymų ir pastabų nepateikė, apie vykdomus darbus ieškovas dar kartą buvo informuotas registruotu laišku. Į bylą yra pateiktas atsakovo UAB „Geokada“ kvietimas, siųstas ieškovui registruotu laišku. Pranešimas buvo išsiųstas 2007-08-07, jame nurodyta, kad žemės sklypų ribų nustatymas vyks 2007-08-14 d. 10 val. Nors žemės sklypo ribų paženklinimo aktas buvo surašytas 2007-08-03, tačiau ieškovas, jau surašius šį aktą, turėjo galimybę kreiptis į geodezininką ir prašyti jį leisti susipažinti su matavimų rezultatais, pareikšti pastabas dėl žemės sklypo ribų nustatymo, reikalauti, kad žemės sklypo matavimai būtų atlikti iš naujo. Tas ir būtų buvę padaryta, jeigu ieškovas būtų atvykęs nurodytu laiku 2007-08-14 d. 10 val. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas žinojo, jog atsakovė jam reiškia pretenzijas dėl jos žemės sklype pastatytos tvoros dar iki šio žemės sklypo paženklinimo, todėl jis privalėjo domėtis, kur yra nustatomos gretimo žemės sklypo ribos.

Teismas taip pat nustatė, kad 2010-04-19 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 7, kurį atliko ir aktą surašė S. L. įmonė „Norneda“, nurodyta, kad ieškovas A. L. dalyvavo atliekant jo žemės sklypo ribų nustatymą. Akte yra ieškovo parašas. Šiame akte nurodytas ieškovui priklausančio žemės sklypo patikslintas plotas, kuris po atliktų matavimų sudaro 720 kv. m. Ieškovas pasirašė ant šio jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano. Taigi ieškovo teiginiai, kad S. L. įmonė „Norneda“ nesuderino su juo jam priklausančio žemės sklypo ribų, neatitinka tikrovės. Teismas padarė išvadą, kad ginčas dėl jam priklausančio žemės sklypo ribų kilo tada, kai ieškovui tapo žinoma, jog jo pastatyta tvora atsidūrė atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, po to, kai atsakovė R. Ž. kreipėsi į teismą dėl ieškovui priklausančios tvoros nugriovimo.

Vilniaus apskrities viršininko 2008-08-15 d. įsakymu Nr. 2.3.-5552-(01) atsakovei R. Ž. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre, žemės sklypo planas buvo suderintas VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje nustatyta tvarka. Teismas pažymėjo tai, kad sutinkamai su LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nuostatomis, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie yra nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Nuo tada, kai buvo atliekamas atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo matavimai, t. y. 2007-08-03 d., apie ką ieškovui buvo pranešta, ieškovas turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimus ir kreiptis dėl šių teisių gynimo. Tuo labiau, kad atsakovė R. Ž. dar iki šių matavimų kreipėsi į ieškovą su pretenzija dėl ieškovo pastatytos tvoros. Iš to teismas padarė išvadą, kad ieškovas praleido senaties terminą dėl jo teisių gynimo.

Teismas taip pat nurodė, kad UAB „Effectivus“ nustatant ieškovų žemės sklypo ribas, nedalyvavo atsakovai, kiti besiribojančių žemės sklypų savininkai. Nėra įrodymų, kad minėti asmenys apie tai buvo informuoti, žemės sklypo planas nėra suderintas atitinkamose institucijose.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovai A. L. ir D. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nevertino ieškovų ir liudytojų paaiškinimų, jog 1994 metais, kai vyko sodo bendrijos žemės sklypų matavimai ir privatizacija, ieškovų ir kitų kaimyninių žemės sklypų ribos buvo paženklintos metaliniais kuoliukais ir plytelėmis. Su 1994 metų matavimais sutiko ir jokių pretenzijų ieškovams nekėlė tuo metu buvusi gretimo žemės sklypo Nr. 19 savininkė. Teismas taip pat nevertino ieškovų paaiškinimų dėl keistų atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto pasirašymo aplinkybių, kurios patvirtina, kad šį aktą UAB „Geokada“ geodezininkas T. V. suklastojo. Pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus, kvietimas į 2007 m. rugpjūčio 3 d. atliktus kadastrinius matavimus ieškovams net nebuvo siunčiamas, o į 2007 m. rugpjūčio 14 d. neva atliktus matavimus kvietimas buvo išsiųstas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą terminą, t. y. šis kvietimas yra negaliojantis. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus – UAB „Effectivus“ ir UAB „Geo Baltija“ parengtus rašytinius įrodymus ir todėl padarė klaidingą išvadą, kad ieškovo pastatyta tvora yra atsakovės žemės sklypo dalyje. Teismas taip pat visiškai nepasisakė dėl kitų svarbių aplinkybių, kurias akcentavo ieškovai, o būtent, kad ieškovas atsakovo S. L. įmonės „Norneda“ parengtus dokumentus pasirašė būdamas suklaidintas S. L. įmonės „Norneda“ atstovo paaiškinimų ir po ieškovų žemės sklypo plano, parengto šios įmonės, apžiūros. Šiame plane neįmanoma įžvelgti, kad ieškovų pastatyta tvora atsidūrė atsakovės žemės sklype, jame taip pat nėra apie tai jokio įrašo. Į bylą nebuvo pateikta nė vieno rašytinio įrodymo, kad ieškovams buvo žinoma apie atsakovės R. Ž. pretenzijas iki 2010 m. gruodžio 10 d. atsakovės ieškinio gavimo. Be to, iš teismo sprendimo neįmanoma nustatyti, dėl kokių motyvų buvo atmestas ieškovų ieškinys: ar dėl to, kad ieškinys nepagrįstas, ar dėl to, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Taip pat teismas visiškai nevertino ieškovų argumentų ir pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovų žemės sklypo kadastriniai matavimai, atlikti UAB „Effectivus“, atitinka SB „(duomenys neskelbtini)“ generalinį planą, o atsakovės R. Ž. – ne.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė R. Ž. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, teismas teisingai ir tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Nurodo, kad 1994 metais ieškovų minimi žemės sklypai buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Tuo tarpu kadastriniai matavimai yra tikslus žemės sklypo ribų geografinės padėties nustatymas valstybės patvirtintoje koordinačių sistemoje, kurie daromi centimetro tikslumu, o preliminarūs – metro tikslumu. Taigi atsakovei pasinaudojus tikslesniu žemės sklypo matavimo būdu, paaiškėjo tikslios atsakovės žemės sklypo ribos. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai tiek apie tai, kad ieškovas buvo kviestas pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, tiek apie tai, kad ieškovas į kvietimus nereagavo ir akto pasirašyme nedalyvavo. Ieškovai yra visiškai neteisūs teigdami, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte turėjo būti pažymėta, jog atsakovės žemės sklype yra ieškovams priklausantis statinys – tvora. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte privaloma nurodyti tik žemės sklype esančius kitiems savininkams priklausančius pastatus, bet ne statinius. Ieškovai vadovaujasi 2008 m. lapkričio 19 d. LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų redakcija, kuri ženklinant atsakovės žemės sklypo ribas dar negaliojo. Ieškovų teiginys, kad ieškovas suklydimo įtakoje įregistravo S. L. įmonės „Norneda“ kadastrinius matavimus VĮ „Registrų centras“, neturi teisinės reikšmės. Atsakovės pretenzijos dėl jos sklype esančios ieškovų tvoros ieškovams buvo žinomos dar 2007 metais, o ne nuo 2010 m. gruodžio 10 d., kaip teigia ieškovai. Atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti teisingai ir laikantis 2007 metais Lietuvos Respublikoje galiojusių teisės aktų reikalavimų. Nėra jokio pagrindo teigti, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra suklastotas. Būdami apdairūs ir protingi žmonės ieškovai privalėjo domėtis dokumentuose, kuriuose jie pasirašo, nurodyta informacija, jos patikimumu bei realumu. Tačiau ieškovai to nepadarė ir kaltina S. L., kuris neva jiems nepaaiškino jų žemės sklypo sumažėjimo aplinkybės ir priežasčių.

Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas. Papildomai pažymi, kad kadastro nuostatų (redakcija galiojusi nuo 2005 m. birželio 23 d. iki 2008 m. gruodžio 6 d.) 64 punkte nebuvo numatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje turi būti komplektuojami kvietimai dalyvauti ženklinant žemės sklypo ribas.

Atsakovas S. L. įmonė „Norneda“ atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovų ieškinį dėl pažeistų teisių gynimo atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Šalys turi nuosavybės teisę į greta esančius žemės sklypus sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Apeliantai tvirtina, kad sklypų ribos nustatytos neteisėtai, nes atsakovei priklausančio sklypo geodeziniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant Nekilnojamo turto kadastro nuostatų reikalavimus, todėl surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas galimai yra suklastotas, o sau priklausančio žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą apeliantai pasirašė suklydimo įtakoje.

Nagrinėjamos bylos aktualius teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai) bei žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės.

Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Nagrinėjamu atveju apeliantai ginčija atsakovės žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą tuo pagrindu, jog jiems Nuostatų nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie geodezinių matavimų atlikimo laiką.

Pagal Nuostatų 32.1.1.2 punktą, kviestiniams asmenims kvietimai įteikiami asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki ribų ženklinimo išsiunčiami registruotu paštu. Byloje nėra duomenų, kad kvietimas dalyvauti 2007 m. rugpjūčio 3 d. matavimuose apeliantams būtų įteiktas asmeniškai arba prieš 10 dienų išsiųstas registruotu paštu, yra tik matavimus atlikusio geodezininko T. V. paaiškinimas, kad apeliantas buvo kviečiamas asmeniškai, t. y. žodžiu (b. l. 134). Taigi formaliai Nuostatuose įtvirtinta pranešimo apie matavimų atlikimo laiką tvarka buvo pažeista. Vis dėlto teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kiekviena taisyklė, taip pat ir susijusi su pranešimu kitai šaliai ir būtinybe jai dalyvauti sudarant paženklinimo–parodymo aktą, turi būti aiškinama nepažeidžiant jos sisteminių ryšių su kitomis teisės normomis ir atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, o asmens nedalyvavimas sudarant paženklinimo–parodymo aktą nėra tokia aplinkybė, kuri pati savaime lemtų šio akto ydingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po matavimų atlikimo, 2007 m. rugpjūčio 7 d., apeliantams registruotu paštu buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti atsakovės ribų nustatyme kitą dieną – 2007 m. rugpjūčio 14 d., kvietime taip pat išaiškinta apeliantų teisė darbų vykdytojui raštu pareikšti pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas. Duomenų, kad apeliantai būtų pasinaudoję teise pareikšti pretenzijas, byloje nėra.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčijamą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pasirašė ne tik sodo bendrijos pirmininkas, kuris matavimuose nedalyvavo ir pagal Nuostatų reikalavimus neturėjo būti kviečiamas, bet ir dar 3 gretimų sklypų savininkai, tad abejoti šio akto tikrumu ir spręsti, kad jis buvo suklastotas, teismas neturi pagrindo.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Nuostatų 21 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes priemones nei ankstesnių matavimų, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba (neįregistruotų žemės sklypų) nuo žemėtvarkos projekte ar kitame teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto, tačiau ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys įsigijo žemės sklypus, kurie buvo suformuoti atliekant preliminarius matavimus (b. l. 12), tuo metu naudojant ne tokio tikslumo kaip dabartiniu metu matavimo priemones. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau neturi būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas). Jei šis plotas kistų, turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; kt.). Tačiau kartu pabrėžiama, kad tuo atveju, jei žemės sklypo duomenų tikslinimo procese žemės sklypo plotas pakito maksimaliai leistinų (ribinių) ploto paklaidų dydžiu, tuomet neatsiranda pagrindo kelti klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo sandorio ginčijimo. Šiuo atveju maksimaliai leistinų ploto paklaidų dydis nebuvo viršytas.

Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo palyginusi atsakovės žemės sklypo plane nurodytus kraštinių ilgius su sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ suplanavimo projekte (generaliniame projekte) bei atsakovės žemės sklypo sodo plane (schemoje) nurodytais kraštinių ilgiais ir nenustatė, kad atsakovės žemės sklypo planas prieštarautų sodininkų bendrijos generaliniam planui (b. l. 110). Tariamą prieštaravimą apeliantai grindžia UAB „Effectivus“ atliktų kadastrinių matavimų rezultatais, tačiau pastarieji, teisėjų kolegijos nuomone, to nepatvirtina. Kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 52, 233), pagal UAB „Effectivus“ atliktus matavimus buvo nustatyta tik kita apeliantų žemės sklypo ploto paklaida, nei nustatė S. L. įmonė „Norneda“, tačiau nenustatyta, kad atsakovės žemės sklypo matavimų paklaida viršytų maksimaliai leistiną dydį. Kita vertus, nepaneigta ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Effectivus“ atlikti matavimai neatitiko Nuostatų reikalavimų.

Tvirtindami, kad jiems priklausančio žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą jie pasirašė būdami suklaidinti, apeliantai privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias jų suklydimą (CPK 178 str.). Nuostatų 32.1.1.4 punkte nustatyta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas; aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys (kuriais pagal Nuostatų 32.1.1 punktą yra gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys), vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo. Sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo, pasirašydami žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą ir nepareikšdami jokių pastabų, šiuo veiksmu sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Taip yra išreiškiamas sutikimas su akte nurodomo žemės sklypo paženklinimo teisingumu ir savo kaip žemės sklypo savininko teisių nepažeidimu. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, S. L. „Norneda“ surašytame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte yra apelianto parašas. Akte nurodytas matavimų metu nustatytas žemės sklypo plotas – 0,0720 ha (mažesnis nei pirkimo dokumentuose). Jokių pastabų dėl to apeliantas neišreiškė.

Minėta, kad 1994 metais apeliantai įsigijo tik preliminariais matavimais suformuotą žemės sklypą; tvorą, kuri atlikus ginčijamus kadastrinius matavimus atsidūrė atsakovės žemės sklype, apeliantai pastatė 2006-2007 metais, nenustatę tikslių žemės sklypo ribų (dėl jiems priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimo atlikimo apeliantai į S. L. įmonę „Norneda“ kreipėsi tik 2010 m. balandžio mėnesį (b. l. 45-46)); atsakovė dėl apeliantų statomos tvoros pretenzijas Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir sodo pirmininkui pareiškė dar 2007 m. birželio 14 d., todėl mažai tikėtina, kad apie atsakovės nesutikimą dėl žemės sklypo ribų apeliantai sužinojo tik 2010 m. gruodžio 10 d., gavę ieškinį dėl tvoros nugriovimo. Toks apeliantų elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiko apdairaus žmogaus elgesio standartų, todėl kilusias pasekmes (tvoros buvimą atsakovės žemės sklype) apeliantai turi prisiimti patys.

Iš skundžiamo teismo sprendimo nėra aišku, ar teismas nagrinėjamoje byloje taikė ieškinio senaties terminą (pažymėtina, kad ieškinio senaties terminą teismas gali taikyti tik priešingos šalies reikalavimu, CK 1.126 str. 2 d.), ir jei taip, tai kokį, tačiau nustatyta, kad apeliantų ieškinys yra nepagrįstas, o tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės sprendžiant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Atsakovė prašė teismo priteisti iš apeliantų 1 210 Lt atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą parengęs advokatas atstovavo atsakovei šioje byloje ir anksčiau, tad faktinės aplinkybės jam buvo žinomos ir jam reikėjo mažiau laiko parengti šį procesinį dokumentą, be to, kai kurie atsiliepimo argumentai sutampa su nurodytais pirmosios instancijos teisme, teismas sprendžia, kad yra tikslinga sumažinti priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 600 Lt (CPK 98 str. 2 d.).

Civilinio proceso įstatymas nenumato teisės atsikirsti į atsiliepimus, todėl apeliantų pateikti paaiškinimai dėl atsakovų atsiliepimų į apeliacinį skundą grąžinami jį padavusiems asmenims.

Apeliantų 2013 m. rugpjūčio 30 d. pateikti dokumentai jokių naujų teisiškai reikšmingų šiai bylai aplinkybių nepatvirtina, todėl juos atsisakoma prijungti prie bylos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei R. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti apeliantams A. L. ir D. L. paaiškinimus dėl atsakovų atsiliepimų į apeliacinį skundą ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. pateiktus dokumentus.

TeisėjaiVirginijus KairevičiusDanutė KutrienėVilija Mikuckienė