- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- eAS-1045-1062/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02276-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Irmantas Jakukaitis (pirm.), Arūnas Dirvonas, Irmantas Jarukaitis, Ramutė Ruškytė (pran.)
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Pravieniškių pataisos namai - atviroji kolonija
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Žilvinas Kalinauskas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irmanto Jakukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. R. (S. R.) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų ir įrašų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. R. per atstovą elektroninėmis ryšio priemonėmis 2017 m. lapkričio 1 d. Kauno apygardos administraciniam teismui išsiuntė skundą, prašydamas pripažinti neteisėtais Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 7-1630 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 2S-5883, panaikinti pareiškėjo asmens byloje ir individualaus darbo su nuteistuoju knygutėje 2016 m. rugsėjo 20 d., 2016 m. gruodžio 28 d., 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. balandžio 7 d. įrašus, kuriais buvo neskirta drausminė nuobauda, apsiribojant svarstymu drausmės komisijoje.
Šalies argumentai
Kartu su skundu pareiškėjas pateikė prašymą dėl praleisto termino skundui pateikti atnaujinimo, kuriame prašė atnaujinti terminą skundui dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 7-1630 ir Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 2S-5883 panaikinimo pateikti. Nurodė, jog skundžiamame Kalėjimų departamento sprendime buvo nurodyta, jog jis per mėnesį nuo sprendimo įteikimo gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. S. R. 2017 m. spalio 22 d. pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, tačiau ji 2017 m. spalio 26 d. sprendimu skundą atsisakė priimti kaip nežinybingą.
Pareiškėjas pažymėjo, kad terminas skundui Kauno apygardos administraciniam teismui buvo praleistas dėl to, kad jis buvo teikiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, tačiau tai lėmė ne pareiškėjo nerūpestingumas ar siekis vilkinti procesą, o Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendime Nr. 2S-5883 neteisingai išaiškinta jo apskundimo tvarka. S. R. akcentavo, kad terminas yra praleistas nedaug, pareiškėjas, kaip proceso dalyvis, elgėsi sąžiningai, nepiktnaudžiavo suteiktomis teisėmis ir dėjo visas pastangas, kad skundas būtų pateiktas per įstatyme nustatytą terminą, o sužinojęs, kad šis terminas yra praleistas, ėmėsi visų priemonių, kad jis būtų praleistas kuo mažiau.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjo S. R. prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, jo skundą atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjui 2017 m. spalio 30 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje yra įtvirtinta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka ginčams dėl bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų. Pagal šio kodekso 183 straipsnio 3 dalį, Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.
Teismas nustatė, kad išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką yra pasinaudojęs, tačiau Kalėjimų departamento sprendimą jis apskundė ne tiesiogiai teismui, o Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2017 m. spalio 23 d. sprendimu atsisakė skundą priimti kaip nežinybingą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į netinkamas institucijas, ar kitaip netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui. Tai, kad S. R. pasirinko netinkamą teisinės gynybos būdą (dėl vienos ginčų nagrinėjimo ne teismo institucijos sprendimo kreipėsi į kitą ginčų nagrinėjimo ne teismo instituciją), nėra pagrindas apskundimo termino atnaujinimui. Teismas akcentavo, kad ginčijamame Kalėjimų departamento sprendime nurodyta, jog sprendimas gali būti skundžiamas ne tik Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, bet ir apygardos administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad neteisingas apskundimo tvarkos nurodymas skundžiamame akte gali būti pagrindu termino skundui paduoti atnaujinimui, tačiau šiuo atveju teismas vertino aplinkybę, kad prie skundo pateikiama atstovavimo sutartis su advokatu Žilvinu Kalinausku buvo sudaryta 2017 m. birželio 28 d., taigi, pareiškėjas nuo pat prašymo patiekimo Pravieniškių pataisos namas-atvirajai kolonijai dienos turėjo atstovą (advokatą). Ginčijamo administracinio akto apskundimo tvarka bei terminų teisinis reguliavimas labai aiškiai numatytas Bausmių vykdymo kodekse ir Administracinių bylų teisenos įstatyme, jis ilgą laiką nesikeičia, teismų praktika šiuo klausimu taip pat suformuota gana seniai, todėl profesionaliam teisininkui, kuriam, be kita ko, taikomi aukštesni atidumo bei rūpestingumo standartai, tai negalėjo būti nežinoma. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybės kreiptis teisinės pagalbos į kitus teisininkus ar Kalėjimų departamentą ir prašyti skundo padavimo tvarką paaiškinti papildomai.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime paprastai nelaikytini aplinkybėmis, suteikiančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių; tokiu atveju vertinama, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis. Teismo nuomone, S. R. nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio; jos yra susijusios su pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu bei jo paties subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis; jokių kitų objektyvių priežasčių ar veiksnių, sukliudžiusių laiku ir efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise, pareiškėjas nenurodė.
Teismas padarė išvadą, kad S. R., įgyvendindamas savo procesines teises, buvo nepakankamai atidus, operatyvus ir rūpestingas, teismas termino skundui paduoti neatnaujino ir pareiškėjo skundą dėl Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 2S-5883 bei Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2017 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 7-1630 panaikinimo atsisakė priimti.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti jo asmens byloje ir individualaus darbo su nuteistuoju knygutėje 2016 m. rugsėjo 20 d., 2016 m. gruodžio 28 d., 2017 m. sausio 18 d. ir 2017 m. balandžio 7 d. įrašus, kuriais buvo neskirta drausminė nuobauda, apsiribojant svarstymu drausmės komisijoje, yra išvestinis iš reikalavimų panaikinti minėtus administracinius aktus, todėl atsisakęs priimti pagrindinius reikalavimus dėl šių aktų panaikinimo, atsisakė priimti ir išvestinį reikalavimą.
III.
Pareiškėjas S. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikintiKauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 7-1630 ir Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 2S-5883 panaikinimo pateikti.
Pareiškėjas paaiškina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, bet kuri teismo suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė turi būti taikoma bylos faktinių aplinkybių ir įstatymų pasikeitimų kontekste, tačiau pirmosios instancijos teismo cituojamose Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo nutartyse nagrinėjami ginčai, kildinami iš netinkamo pareiškėjų suvokimo, supratimo teisės normų, reglamentuojančių administracinių teisės aktų apskundimo tvarką ir terminus. Esminis kriterijus, jungiantis šias bylas, yra tas, kad esant tinkamai nurodytai skundžiamo administracinio akto apskundimo tvarkai ar jai nesant nurodytai, pareiškėjai nesilaikė nurodytos tvarkos ar nesiėmė priemonių kaip galima greičiau sužinoti šią tvarką. Būtent tokioms aplinkybėms esant, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė prašymus atnaujinti terminą skundui pateikti ir konstatavo, kad teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas pats savaime paprastai nelaikytini aplinkybėmis, suteikiančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių. Pareiškėjo nuomone, šios administracinės bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmos instancijos teismo cituotų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių. Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo ir jo atstovo pareigos įvertinti Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 22 d sprendime Nr. 2S-5883 nurodytos apskundimo tvarkos teisėtumą. Skirtingai nei cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, S. R. ir jo atstovui yra priskiriama pareiga ne tik laikytis nurodomos skundžiamame akte apskundimo tvarkos, bet ir vertinti, ar sprendime nurodoma apskundimo tvarka atitinka įstatymų normas. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateikti išaiškinimai negali būti taikomi kaip suformuota taisyklė nagrinėjamoje byloje.
S. R. pažymi, kad jis, sužinojęs apie skundžiamus sprendimus, ėmėsi aktyvių veiksmų. Pareiškėjo nuomone, svarbiomis aplinkybėmis šioje byloje sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo yra tai, kad Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendime Nr. 2S-5883 buvo neteisingai nurodyta jo apskundimo tvarka. S. R. atlieka bausmę pataisos įstaigoje, todėl siekdamas sumažinti galimas teismo išlaidas teisme bei ginčo išnagrinėjimo operatyvumo, vadovaudamasis Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 2S-5883, skundą pateikė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Kadangi minėtame Kalėjimų departamento sprendime jo apskundimo tvarka aiškiai nebuvo nurodyta, o pareiškėjo ir jo atstovo vadovavimasis klaidingai nurodyta apskundimo tvarka dėl tinkamo subjekto skundui paduoti pasirinkimo turi būti vertinama visų bylos aplinkybių kontekste.
S. R. teigia, kad jis buvo aktyvus, siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises ir sužinojęs apie Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 7-1630 priėmimą, operatyviai ėmėsi veiksmų jam panaikinti, gavęs Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 2S-5883, nurodytu terminu pateikė skundą nurodytam sprendime administracinius ginčus nagrinėjančiam subjektui – Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, o sužinojęs, kad ši komisija tokių įgaliojimų neturi, nedelsdamas, t. y. per vieną darbo dieną, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismų praktiką, neatsižvelgė į visas prašymo atnaujinti praleistą terminą išsprendimui svarbias aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri ši nutartis turi būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo S. R. skundą, nustačius, kad praleistas jo padavimo terminas, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalį, Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.
Nustatyta, kad prašomas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimas Nr. 2S-5883 buvo priimtas 2017 m. rugsėjo 22 d. Pareiškėjas nurodė, kad šis sprendimas jam buvo įteiktas 2017 m. rugsėjo 22 d., todėl skundas teismui dėl šio sprendimo pananikinimo turėjo būti paduotas iki 2017 m. spalio 12 d. įskaitytinai. Tai reiškia, kad reikalavimą dėl šio sprendimo bei Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 7-1630, kurio pagrįstumo klausimas buvo sprendžiamas Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendime Nr. 2S-5883, pirmosios instancijos teismui elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikdamas 2017 m. lapkričio 1 d., S. R. buvo praleidęs skundo dėl šių reikalavimų padavimo terminą.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).
Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.
Termino praleidimą pareiškėjas S. R. motyvuoja tuo, kad Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. 2S-5883 pirmiausia apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, o šiai atsisakius nagrinėti skundą, kreipėsi į teismą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendime Nr. 2S-5883 nurodyta, jog jis per vieną mėnesį nuo gavimo gali būti skundžiamas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas, pasinaudojęs nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, su skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, tačiau šios komisijos 2017 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. 2R-320(4R-582) jo skundą buvo atsisakyta priimti nagrinėti kaip nežinybingą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai. Vyriausioji administracinių ginčų komisija S. R. išaiškino, kad kilusio ginčo nagrinėjimas yra priskirtas išimtinai Kauno apygardos administracinio teismo kompetencijai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad netinkamas Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 2S-5883 apskundimo tvarkos nurodymas prieštarauja gero viešojo administravimo principui bei galėjo suklaidinti ir šiuo atveju suklaidino pareiškėją ir jis padavė ginčą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri nėra įgaliota nagrinėti tokio pobūdžio ginčų. Ši aplinkybė S. R. tapo žinoma tik gavus Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. spalio 23 d. sprendimą. Gavęs šį sprendimą, pareiškėjas buvo aktyvus ir nepiktnaudžiaudamas teise su per atstovą elektroninėmis ryšio priemonėmis 2017 m. lapkričio 1 d. išsiųstu 2017 m. spalio 30 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Nurodytos aplinkybės negali būti laikomos priklausiusiomis nuo S. R. valios. Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjo aktyvumu bei nepiktnaudžiavimu teise. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad terminą Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimui Nr. 2S-5883 apskųsti S. R. praleido dėl svarbių priežasčių, sutrukdžiusių jam laiku kreiptis į teismą, o tai sudaro pagrindą praleistą terminą atnaujinti. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog S. R. su atstovu jau 2017 m. birželio 28 d. buvo sudaręs atstovavimo sutartį, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prieš tai padarytų išvadų nepaneigia. Valstybės institucijai aiškiai nurodžius jos priimto sprendimo apskundimo tvarką ir nekilus abejonių dėl jos teisingumo, nekilo pareiga jos papildomai aiškintis. Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus ir jo skundą atsisakė priimti. Teisėjų kolegijos nuomone, termino atnaujinimas konkrečiu atveju neprieštaraus teisinio saugumo principui, dėl kurio yra nustatytas procesinių terminų institutas. Pažymėtina, kad formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, šios administracinės bylos kontekste būtų pažeista asmens teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas.
Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl turi būti panaikinta. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, todėl S. R. atskirasis skundas tenkinamas, t. y. pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą terminą tenkinamas ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. R. (S. R.) atskirąjį skundą tenkinti.
Pareiškėjo S. R. (S. R.) prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. 7-1630 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 2S-5883 panaikinimo pateikti patenkinti šį ir terminą atnaujinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo S. R. (S. R.) skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.